S. Batoro trakto įtvirtinimai

Apie „bunkerius ir tunelius“ Vilniuje netoli Pučkorių atodangos žino daugelis. Šį kartą papasakosim ir įlysim į dvi iš keturių ten esančių slėptuvių.

Istorija

1919 m. spalio 9 d. lenkų kariuomenės daliniams galutinai okupavus Vilnių ir 1922 m. kovo 3 d. Vilniaus  kraštą prijungus prie Lenkijos respublikos Vilniaus apylinkėse buvo vykdomi įvairūs fortifikacijos darbai.

1919 m. siekiant apsiginti nuo Priešo atakų buvo pradėti „Šeptickio linijos“ (Lietuvos-Baltarusijos fronto vado gen. Stanislavo Šeptickio) statybos darbai, Vilnių siekta apjuosti miestą bemaž vientisu įtvirtinimų ruožu, kurį sudarė pavieniai iš medžio ir žemės pastatyti šaudymo apkasai su kulkosvaidžių lizdais, apsaugotais kliūčių ruožais ir tranšėjomis sujungti su užngaryje įkurtomis slėptuvėmis.  1921 m. pusė numatytų darbų jau buvo įvykdyta, tačiau darbai buvo sustabdyti, o įtvirtinimai išardyti.

1923 m. kovo 13 d. įsakymu įkurtas „Vilniaus“ įtvirtintos stovyklos komendanto etatas ir palaipsniui prasidėjo įvairūs fortifikaciniai darbai, statomos įvairios slėptuvės ir sandėliai, darbus vykdė samdytos privačios įmonės.

Kovines slėptuves suprojektavo vienas aktyviausių lenkų fortifikatorių Vladislavas Višinskis. Vienintelis pilnai pastatytas ir iki šiol išlikęs slėptuvių kompleksas 1924-1926 m. buvo įrengtas prie Stepono Batoro trakto, nuo XVI a. turėjusio svarbią strateginę reikšmę.

Būtina pabrėžti, kad iki šiol neaišku kokias konkrečias taktines užduotis vykdė šis atramos punktas. Apžiūrėjus įtvirtinimus galima teigti, kad jokios kariuomenės daliniams čia neteko įnirtingai kovoti ar gintis.

Slėptuvė Nr. 3


Slėptuvė Nr. 3 modifikuotas Ježio Sadovskio brėžinys – pažymėtos smėliu užpiltos vietos, fotografijų taškai.

Ši slėptuvė buvo visiškai kitokios nei pirmų dviejų konstrukcijos (apie jas atskirame straipsnyje). Buvo įrengti platesni suolai, stalai ir lentynos, nusausinimo šulinėliai, vidinės šaudymo angos tam atvejui, jei į slėptuvę įsibrautų priešas. Įėjimas apsaugotas trumpu labirintu. Kairėje [žymeklis #5] buvo vado kambarys iš kurio poterna veda į stebėjimo poziciją.


[#1] Į slėptuvę teko lįsti pro vienintelę žemėmis neužpiltą angą.


[#2] Neaiškios paskirties koridorius taip pat užpiltas


[#3] Įgulos patalpa. Ant sienos – atlenkiamos atramos suolams.


[#4] Atramos suolams


[#5] Laiptai į poterną vedančią link stebėjimo pozicijos


[#6] Poterna beveik iki viršaus užpilta smėliu, sergantiems klaustrofobija, turintiems antsvorį lįsti nepatartina.

Čia buvo įdomiausia slėptuvės vieta. Pirmą kartą gyvenime teko kojų galais pasispiriant šliaužti tokiu siauru tuneliu. Labai geras jausmas, jokios baimės. Fotoaparatą ir trikojį teko palikti prieš šią atkarpą. Pakilus laiptais aukštyn stebėjimo bokštelyje ramiai miegojo mažytis pūkuotas šiškšnosparnis.


[#7] Laiptais atgal į vado kambarėlį


[#8] Įgulos patalpoje įsikibęs į lubas miegojo dar vienas sparnuotasis


[#9] Stebėjimo bokštelis

Slėptuvė Nr. 4

Didžiausios konstrukcijos slėptuvė, labiausiai komplikuota ir įdomiausia. Į slėptuvę patenkama pro prieškambarį su vado kambariu kairėje. Poterna su amunicijos niša iš įgulos patalpos veda iki patalpų susikirtimo, toliau laipteliai su turėklu veda į menkai įrengtą stebėjimo bokštelį. Patalpų susikirtime išlikusios originalios dviejų dalių durys. Šalia sankirtos – požeminė pasiruošimo patalpa, smarkiai užpilta smėliu [#7 fotografija]. Už sekančio, labiausiai smėliu užpilo susikirtimo [#8, 9, 10 fotografijos] poterna veda į atskirą kovos bloką su įdomia ginklo pozicija [#12 fotografija], primenančia vonią, iki šiol neaišku ar čia buvo laikytas koks pabūklas.


Kalva, kurioje slepiasi Slėptuvė Nr. 4


Įėjimas į slėptuvę kiek patogesnis


[#1] Vado stalo ir suolo atramos


[#2] Autoriaus „vaiduoklis“ laiptais žemyn link poternos


[#3] Šikšnosparnių šeimynėlė miega žiemos miegu. Skirtingai nei miegantys slėptuvėje Nr.3, šie miegojo ne taip kietai ir krusteldavo reaguodami į šviesos blyksnius. Neprižadinom, palikom miegančius.


[#4] Originalios durys skiriančios išsišakojimą nuo laiptų link stebėjimo bokštelio


[#5] Laiptinė. Kolega stovi pusiaukelėje


[#6] Vienintelė išlikusi turėklų atkarpa – kitur jie nupjauti, o laiptai pavojingai statūs ir nuožulniai užpilti smėliu


[#7] Kolega Dario pasiruošimo kambarėlyje


[#8] Minimalus pralindimas į poterną link kovos pozicijos


[#9] Poternų sankirta slėptuvėje Nr. 4


[#10] Linksma akimirka perduodant fotografijos reikmenis


[#11] Laiptai į kovos poziciją. Kairėje – niša amunicijai


[#12] Stalas pabūklui,  viena šaudymo angų užmūryta

Galima paspėlioti, kad vonios tipo stalas padarytas kulkosvaidžiui, kuris stovėjo ar turėjo stovėti ant storo  medinio pagrindo, atsiremiančio į iškilusią kantą stalo priekyje, o dubens stale paskirtis surinkti iššautų kulkų tūtoms.


Apšvietimo langelis turėjo geležinę uždangą, kiek virš angos – nedidelė ventiliacinė anga pabūklui


Šaudymo anga ir ventiliacijos kaminėlis


Užrašas ant sijos „UNION O 1886“


Užrašas ant sijos „Königshütte 6/8 (ar panašios formos skaičių trupmena) 1896 BBEC“

Šie užrašai ant antiskeveldrinių lubų, sumontuotų iš geležinkelio bėgių nurodo jų gamintoją, t.y.viena didžiausių Prūsijos laikų plieno liejyklų – Königshütte (Karališka liejykla). Lenkijos mieste Chorzów, esančiame apie 650 km nuo Vilniaus, anuomet vokiškai vadinto Königshütte, 1797 m. buvo pradėta statyti plieno liejykla, kur ir buvo išlieti šie bėgiai. Liejyklą, dabar žinomą Huta Kościuszko pavadinimu, 2010 m. buvo nuspręstą perduoti privatizavimui. Senieji liejyklos pastatai šiuo metu stovi apleisti ir apgriuvę. Smalsumo ir istoriniais sumetimais būtų įdomu joje apsilankyti.


Huta Kościuszko (Kosciuškos  karališka liejykla). Fotografijos metai nežinomi, greičiausia XX a. 3-4 dešimtmtis.


Adolph Friedrich Erdmann von Menzel „Das Eisenwalzwerk“

Liejyklos darbą 1872-1875 m. įamžino vokiečių tapytojas Adolph Friedrich Erdmann von Menzel. Tai vienas reikšmingiausių jo darbų. Pamėginkit paveiksle surasti liejyklos direktorių! Žinant kompozicijos pagrindus tai padaryti nebus sunku. Parašykit komentarą kaip sekėsi.


[#13] Šaudymo anga, per kurią išlindom į išorę


[#14] Stebėjimo bokštelis


Nieko naujo – tas pats stebėjimo bokštelis

Straipsnyje panaudota medžiaga iš knygos „XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje“, 79-96 psl. Šioje knygoje rasite ir slėptuvės Nr. 4 trimatę vizualizaciją.

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 16 comments
  • Arūnas
    Atsakyti

    Šaunuoliai , geras reportažas . Sekmės .

  • Audrius
    Atsakyti

    Gaila, kad apleistas bunkeris – galetu koki muzieju padaryti is jo

  • Tomas
    Atsakyti

    Ačiū už info, buvo įdomu.Na o kas liečia liejyklos direktorių,tai manau ,kad jis stovi dešinėje ,penktas nuo apačios šalia vyro su barzda ir skrybėle,kuris truputėlį pasilenkęs.

  • Laborantas
    Atsakyti

    tos siauros vietos jau vien fotografijose man klaustrofobiją dovanoja 🙂

    • admin
      Atsakyti

      Jei vistik kada norėsi patirti kitokių įspūdžių, kreipkis 😉

  • Nauticalis
    Atsakyti

    Kažkaip galvoju, ar vien čia nuo lietuvių “mes be Vilniaus nenurimsim“ tik statyta… Pagal geografinę padėtį, tai panašu, kad jau ir nuo rusų veikiau gintis ruoštasi. O kai įvyko “stebuklas prie Vyslos“, manau, tai ir įtvirtinimai reikšmę prarado.

    Bet maloniau galvoti, aišku, kad mūsų protėviai buvo labiau aštradančiai. 🙂

  • Nieko Naujo
    Atsakyti

    Nuo rusų… Moderniam pasauly lietuviai jau senokai nieko savo Savickais nebegasdina, po melioracijos nebeliko ką pelkėse paklaidint, o lietuviškų lazerių mokslininkai dar nieko starwarsiško nesukūrė…

  • Aistis
    Atsakyti

    Donatai, tai kuris tas direktorius yra? Imesta linka skaiciau, bet nelabai radau ats. 😉

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Direktorius yra paveikslo kairėje, kiek į viršų tolulumoje su skrybėle, žiūri dešiniau į viršų.

  • jurgita
    Atsakyti

    direktorius – su katiliuku ant galvos, beveik centre

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      ATSAKYMAS:
      atsakymas

  • Vaidas
    Atsakyti

    Na kažkada su broliu bandėm įlįst ten, būtent pro ten, kur jūs išėjot, tik kad dėl smėlio gausos toliau nenukeliavom, nes nebuvom pasiruošę šliaužimui 🙂 Teks pakartot ekspediciją geriau pasirengus 🙂

  • Paulius
    Atsakyti

    Sveikas, man idomu butu suzinoti is kokio informacijos saltinio suzinojai, kad 1919 m. spalio 9 d. lenkų kariuomenės daliniams galutinai okupavo Vilnių, nes nekur nesurandu tokios informacijos.

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Čia klaida – ne 1919, o 1920 m.! Ačiū už pastebėjimą.

  • Paulius
    Atsakyti

    Prasom, gal zinai kur galima gauti „XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje“ knyga?

Palikti atsakymą: Paulius Atšaukti atsakymą