Šis straipsnis ir fotoreportažas – apie vieną įdomiausių, sunkiausiai randamų bei privažiuojamų pakrantės artilerijos baterijų, kurią aplankėme 2009 m. rugsėjo mėnesio „žvalgybinės“ ekspedicijos Latvijoje metu.
Olmani. Žemėlapis orientavimuisi
Dabartiniame Latvijos žemėlapyje ši baterija nepažymėta, ją galima rasti gyvenvietės Mazie Olmaņi arba tiesiog Olmani pavadinimu. Gyvenviete ją vargu ar galima vadinti, nes apsilankymo metu čia buvo gyvenama vos viename sovietų armijos karius menančiame mūriniame name. Su šeimininkais susitikti nepavyko. Privažiavimas gana sudėtingas, į teritoriją veda siauras negrįstas „banguojantis“ miško keliukas, į kurį iš kelio Kolka – Ventspils nežinančiam nebus lengva pasukti – jis tiesiog niekuo nesiskiria nuo galybės eilinių kvartalinių miško kelių. Aukščiau pateiktas žemėlapis padeda tik daugmaž orientuotis, nes yra gana netikslus, ypač teritorijos objektų išsidėstymo atžvilgiu.
Pasivaikščiojimą pradedame automobilį palikę sunkiai pravažiuojame keliuke.
Nebaigtas statinys, galbūt mini katilinė.
Istorija
1940 m. čia buvo įrengta laikina baterija su 130 mm pabūklais. 1941 m. ji buvo susprogdinta. Nuo 1945 m. sausio iki gegužės mėnesio Olmani buvo okupuotas vokiečių. „Išvadavus“ nuo vokiečių senos baterijos vietoje vėl buvo sumontuoti keturi 1898 metų gamybos Kane tipo 152 mm pabūklai. Vietovė buvo pavadinta Краснофлотская, Raudonosios armijos laivyno garbei. 1952 metais vienas po kito atvyko du statybininkų batalionai, vieną batalioną sudarė 7 karininkai ir dar 500 žmonių. Birželio mėnesį jie pradėjo statyti naujo tipo bateriją su 1939-1944 m. projektuotais ir tik 1945 m. serijiniu būdu pradėtais gaminti artilerijos pabūklais MU-2. Metų pabaigoje jau buvo baigti visi pagrindiniai betonavimo darbai, o 1953 m. pabaigoje baigtos montuoti visos inžinerinės ir artilerinės sistemos. 1955 metais baterija pilnai funkcionavo ir atlikinėjo pakrantės sargybą. Pirmieji taiklumo bandymai buvo puikūs – iš 12-os salvių, paleistų į jūroje velkamą taikinį, jį kliudydavo 11 kartų. Užbaigus naujos baterijos statybą, be tinkamos technikos, naudojant tik domkratus ir traktorių buvo išmontuota sena Kane tipo baterija ir geležinkeliu išvežta į Ventspilį.
Kiekvieno pabūklo pozicijas akylai stebi 2 stebėjimo bokšteliai.
Budinčio postas gana skurdus. Šiuolaikiniai sargai dažniau stebi šokių projektus tv ekranuose…
МУ-2 (MU-2) artilerinio bloko schema
456 pakrantės baterija karinę pakrantės sargybą vykdė iki 1975 metų. Dar tų metų lakričio 9 d. buvo paskelbta kovinė parengtis, kuomet karinio laivo “Стремительный” įgula sukilo prieš Brėžnevo režimą. Nei vienas šūvis nebuvo iššautas, laivą neutralizavo subombarduodami iš oro. Po to baterija buvo užkonservuota ir palikta saugojimui. 1993 metais sovietų armijos kariai paliko Olmani ir netoliese esančią Lužną išsiveždami tik sprogmenis, visa kita atiteko Latvijos savivaldai. Vienintelė MU-2 baterija čia išstovėjo dar tris metus, kol 1996 metais buvo supjaustyta ir išvežta į metalo laužą. Jurijus Melkonovas savo knygoje aprašęs pokalbį su “metalistais”, pjausčiusiais tik plazminiu pjūklu įveikiamus pabūklus, labai gražiai perteikė procesą: “Tirštas konservuojamasis tepalas tekėjo tarsi ašaros”…
Įėjimas į poziciją aprtarnaujantį bunkerį
Pabūklo aikštelė. Dar 1996 m. čia stovėjo galingas 152mm kalibro pabūklas.
МУ-2 pakrantės artilerijos įrengimas. Vaizdas iš priekio
МУ-2 pakrantės artilerijos įrengimas. Vaizdas iš galo
Kairėje – anga į poziciją iš atsarginio išėjimo. Dešinėje – atsarginio išėjimo kopėčios.
Artilerijos įrengimo vertikalios ašies tvirtinimo elementas.
Įspūdžiai
Iš penkių (neįskaičiuojant carinės Rusijos baterijų Liepojoje) Latvijos pajūryje esančių stacionarių pakrantės artilerijos baterijų ši neabejotinai yra pati įspūdingiausia. Ji sąlyginai mažiausiai nuniokota, sunkiausiai pasiekiama, apima bene didžiausią teritoriją, yra visiškai kitokio tipo ir konstrukcijos nei likusios, beje buvo ir didžiausio kalibro. Čia galima apžiūrėti daug išlikusių įdomių artefaktų, primenančių baterijoje tarnavusių sovietų kareivių kasdienybę. Gaila, turėjome nedaug laiko ją apžiūrėti – reikėjo kuo skubiau retai apgyvendintuose miškuose įsirengti stovyklavietę nakčiai, o rytą traukti toliau. Neabejotinai, tai vienas iš svarbiausių kitos ekspedicijos Latvijos pajūryje taškų.
Kairėje – sprogstamųjų užtaisų sandėlio durų liekanos, dešinėje centrinis koridorius (kairiau durys į įgulos patalpas, kiek toliau – į katilinę)
Suspausto oro balionų saugojimo patalpa
Для спичек и оружия („Degtukams ir ginklams“). Kolkas tai mįslė… Laukiu užuominų.
Laipteliai į nedidelę katilinę pozicijoje. Katilinėje per angą sienoje iš gretimos patalpos byrėdavo anglys.
Originalaus dizaino kėdė inžineriniame bunkeryje. Galimai čia buvo ventiliatorinė
Dviejų aukštų gultai „liliputams“ (~1,5m ilgio). Gal pogulio?
Konstrukcijos elektros prietaisams
Užmūryti praėjimai… Surūdijusi ventiliacija…
Tolimačio bokštelis, įėjimas į jį ir komandinio punkto patalpas
Stendas ginklams. Kopėčios vietoj marodierių pavogtos metalinės laiptinės
27-as straipsnis iš SSRS valstybinės sienos įstatymo
„Priešlėktuvinės gynybos kariai“
U. M. Guseinovui išduotos aprangos sandėlio įrašas
Runkelių sandėlyje greitis griežtai ribojamas!
Vandalų sudegintos kareivinės (2003 m. vaizdas buvo kiek kitoks)
Straipsniui panaudota medžiaga iš knygos Мелконов Юрий Юрьевич „Пушки Курляндского берега“ ISBN 9984-19-772-7
Gal kordinates kazkokias galima sios vietos? Noreciau pavasari aplankyti vaziuodamas i Karosta.
Sveikas,
tik nepagalvok, kad „išsidirbinėju“. Tiesiog pagal pateiktą žemėlapį Google Earth šią vietą gali surasti per porą minučių: orientyrai – upė Irbe kerta kelią Ventspilis – Kolka, o ortofoto pamatysi keturis taškus – pabūklų pozicijas.
Taip juk smagiau! Ieškoti ir atrasti!
O į stebėjimo bokštelį nebuvote pasikėlę?
Minčių buvo, bet lipti į ~8 m aukštį neaiškaus patvarumo kopėčiom be jokios apsaugos nesinorėjo. Sveikata – pirmoj vietoj.
labas dienas…
i am the owner of the command post…the ladder is safe…i built it myself…alone…but climbing it IS a darwinian test…
if you visit….please…. do not leave garbage, do not vandalize….i am doing my best to clean the place and do not need more work…achju…paldies….spasibo…
lietuviski neprotu, kaut ģimene no Kauņas…
A.
Sveiki,
thank you for your comment!
Next time we’ll try to climb up the ladder for sure. As for littering – me and my colleagues leave all as it was before the visit.
Do you live there? It looked like one house is inhabited when we were there. It would be nice to meet you there.
Donatas
Čau,
Some more info.
The command post is now more or less „clean” – rotten wood, sand, broken bricks, dead dog and general mayhem gone. This summer I had most of the trees on the property cut down, so the tower is finally clearly visible as well as the shape of the earthworks.
The first house on the right past the gate to Krasnoflotskaya is indeed inhabited – by a local. I’m in Riga.
All the best.
A.
Wow! It’s really nice to hear what you did. Now I’m keen to visit Krasnoflotskaya this autumn.
Is it ok to build a tent and make fire somewhere in the area of the battery? I don’t like staying in camping sites, hotels and etc.
Thank you once again!
No problem. Just take empty cans, plastic, glass etc. with you – don’t bury them.
There are piles of leftover branches (from the tree cutting) drying on the property waiting for a campfire.
A.