Atskleista keisto objekto Vingio parke paslaptis?

Pagaliau, po keleto mėnesių paaiškėjo paskirtis įrenginio, apie kurį buvo tiek daug galvota, spėliota  ir diskutuota. Skaitantiems „Nieko Naujo“, tai ne naujiena – filmukas apie šį objektą čia.

Diskusijų ir spėlionių metu buvo prieita prie dviejų pagrindinių versijų kam šis įrenginys buvo naudotas, t.y. pontoniniam tiltui, apie kurį dar niekas niekur nerašė arba valties/valčių saugojimui. Tiesa, versijų buvo daugiau.


Objektas matomas iš kito kranto

Tikrąją paskirtį pavyko sužinoti iš vieno Šaltinių gatvės gyventojo, atsitiktinai užkalbinto jam bešluojant kiemą. Vyriškis pasakojo čia gyvenantis nuo mažumės, įrenginys buvo pastatytas prieš maždaug 40 metų, t.y. apie 1970 m., kai jam pačiam buvo 18. Pats konstruktorius gyveno kitame Neries krante ir turbūt jau „iškeliavo“ amžino poilsio.

Taigi, įrenginys buvo naudojamas valties saugojimui, jei tiksliau, tai yra nuleidžiama į vandenį valties saugykla. Pasak pašnekovo, valtis buvo naudojama tik porą mėnesių per metus. Objekto konstruktorius neabejotinai buvo labai gabus inžinierius, nuo smalsaus jaunimo ir nuo vagių valties apsaugai sugalvojęs neregėtas spynas ir sklendes, o kai kurių mazgų paskirtį ir dabar sunku suvokti.


Šlaite įrengti metaliniai laiptai bei turėklai


Bendras vaizdas profiliu iš kito kranto


Kokia šio strypo kitame krante paskirtis?


Sudėtingi konstrukciniai sprendimai


Objektas turi tris ratus: 2 porinius ir vieną laisvai besisukiojantį


Konstrukcijai suteiktas pavadinimas, V-500


Sudėtingas užraktas


Ką saugo ši spyna?


???


Šone įrengta atidaroma spintelė

Nors paskirtis aiški, neatsakytų klausimų liko daug. Gal tai universalus įrenginys, gal jį buvo galima panaudoti ir kaip pontoninio tilto elementą arba plaustą? Ar geležinis strypas kitame krante turi ką nors bendro? Sprendžiant iš esamų mazgų, ant objekto nesunkiai būtų galima surinkti turėklus, be to įrenginys turi panašumų su viena iš pontoninio tilto įrengimo automašinų. Kodėl „NNO“ pažymėtas nepriklausomybės laikų sportiniame žemėlapyje? Nuostabą kelia ir tai, kad valties saugojimui įrengta tokia sudėtinga ir brangi konstrukcija, šlaite įrengti laiptai su turėklais.

Pikantiškas pokalbis

Bevaikštant paneriais buvo sutiktas dar vienas nuoširdus, bendrauti ištroškęs garbaus amžiaus vyriškis. Išsipasakojęs, kad kaimynai specialiai pila nuodus ant dirvos; viena iš penkių anūkų, 11-metė tenisininkė jau turi 19 apdovanojimų ir netgi „gavo 75 rublius, tpfu.. litus“ bei gražų šaliką; kad buvusioj Lenino aikštėj galėtų pastatyti kokį gražų paminklą – „…kad ir tiems, kur per Atlantą skrido. Ar gi ne gražu būtų?“, papasakojo, kad „dar prieš karą, kai vokiečiai kariavo prieš rusus – caro kareivius“ (I-asis Pasaulinis karas) , o gal ir anksčiau, kiek žemiau pagal tėkmę, ties dabartiniu Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.), per Nerį buvo nutiestas lynas ar virvė ir plaustu buvo galima persikelti iš vieno kranto į kitą.

Vyriškis tiek norėjo ir turėjo ką papasakoti, kad jo mintys lakstė nuo… iki… Sužinojau, kad viename tarp E. Šimkūnaitės ir Miškinių g. esančių namų prieš „Tėvynės“ karą veikė žydo restoranas. Žydą per karą vokiečiai, nesunku atspėti, nudaigojo…

Dar pasakojo apie tai, kad kitame, kairiajame Neries krante taip pat netoli tilto, gulėjo/guli per karą žuvę vokiečių kariai. Kažkokiu būdu jis net buvo sukaupęs jų dokumentų, kuriuos neva gailisi sudeginęs prakuroms…

Recent Posts

Facebook komentarai:

Showing 16 comments
  • kept
    Atsakyti

    Su tuo keltu ant lyno šiek tiek persistengta datuojant, man atrodo. Bent jau kalbant apie apatinį datavimą. Bet šiaip, keltas egzistavo iki pat Antro Pasaulinio karo pabaigos, o gal ir iki pat tilto pastatymo (kas visai tikėtina).
    Iškarpa iš 1940 m. Vilniaus plano.

    • admin
      Atsakyti

      Ačiū, kept. Tiesiog perteikiau pašnekovo išsakytas mintis, o kuo mažiau žmogus žino tuo daugiau išgalvoja/prisigalvoja. Asmeniškai šio kelto istorija dar nespėjau pasidomėti.

  • Nauticalis
    Atsakyti

    Gal prie tilto vis tik ne kairiame, o dešiniame krante? Nes tame Bukčių vingyje iš tikro buvo paskutinis vokiečių pasipriešinimo sovietams 1944m. ginant Vilnių židinys. Ir jie net likę buvo apsupti, kai jau Vilniuje mūšiai buvo pasibaigę – paskui juos vokiečių falšimjėgeriai išlaisvino, pralauždami “katilą“ ir dalį apsuptųjų pavykus išvesti Trakų kryptimi. Tai kapai logiškai būtų šiame krante, ne “rusiškame“… 😉

    • admin
      Atsakyti

      Pilnai tikėtina. Kokiuose prieinamuose šaltiniuose aprašomas tas Vilniaus „išvadavimo“ scenarijaus epizodas?
      Neseniai įsigijau И.Б.Мощанский knygelę „Наша Прибалтика“ apie Pabaltijo šalių išvadavimą, kur Vilniaus tema sutilpo bene į dešimtį puslapių, aprašomos kryptys, kai kur nesismulkinant minimi vietovardžiai, bet tas pabrėžiamas rusų heroizmas kovojant „už“ svetimas, t.y. broliškas tautas nori-nenori po truputį pradeda kelt skrandžio turinį…
      Beje, ačiū už komentarą.

      • Nauticalis
        Atsakyti

        Buvo dokumentinis filmas apie Vilniaus gynimą 1944m. per LTV (nerandu youtube – lyg ir buvo įmestas sukarpytas). Reiktų daugiau ieškotis medžiagos pagal raktinius žodžius, kad ir Theodor Tolsdorff, Der lowe von Wilna, pvz.

        Yra ir wikipedia pastraipa: “Back to the front in June 1944 Tolsdorff received the order to defend the city of Vilna. Tolsdorff held out long enough to evacuate the thousands of wounded from the city until relieve arrived from Hyazinth Graf Strachwitz von Gross-Zauche und Camminetz. This action resulted in his promotion to Oberst and the awarding of the Oak Leaves with Swords on 18 July 1944.“

        Taip pat apie Reiner Stahel: “In July 1944 he was transferred to Vilna in German-occupied Poland, where he became the military commander of the city’s garrison. Initially commanding roughly 500 men, soon he received reinforcements and was able to postpone the seizure of that city by Polish partisans and the Red Army. For his efforts, on July 28, 1944, he was awarded the Swords to the Knight’s Cross and promoted to the rank of lieutenant general.“ Pastarasis ir apdovanojimą gavo: “79th Swords on 18 July 1944 as Generalmajor and commander of Fester Platz Wilna“. 🙂

        Trumpai yra ir vikėje: http://en.wikipedia.org/wiki/Vilnius_Offensive

        Bet įdomiausia yra čia: http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/content/content.php?content.50 – žr. chronologiją.

  • Tomas
    Atsakyti

    Gelezinis strypas kitame krante zinoma turi bendro. Nemanau kad cia valties boksas, ta valtis turejo buti auksine tada. Senolis tiesiog norejo pasirodyti turbut ir pasake kas arciausia. Beja tie begiai kur eina i vandeni, kazin gal jie po vandeniu eina i kita kranta?

    • admin
      Atsakyti

      Visi variantai įmanomi. Viena tiesa bus, jei pavyks surasti žmogų, kuris buvo objekto konstruktorius arba artimas jam žmogus. Kolkas pagal turimą informaciją rašau taip. Bėgiai vargu ar eis iki kito kranto. Ateis vasara, pasimaudysim, patyrinėsim.
      P.S.Klysti žmogiška.

  • Bubopx
    Atsakyti

    Šit ir ruduo VĖL atėjo. Tai ar teko panardyti?

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Deja, paroj šio metu per mažai laiko…

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Apie vaikų siauruką Vingio parke esu skaitęs daug straipsnių ir knygų ištraukų, tačiau apie šį objektą niekur nerašoma, taip pat ir šioje nuorodoje…

  • Taigis
    Atsakyti

    Manau, tas kūgis gale atlieka plūduro, leidžiančio matyti, kurioje upės vietoje objektas skendi, paskirtį. Kitas dalykas – ar konteineris hermetiškas? (vien iš nuotraukos sunku suprasti). O mintis būtų tokia: juk, regis, ten netoliese – buvusi Velgos gamykla, ar ne? Gal tai kaip nors susiję? Tarkime, kad ir kažkokio įrenginio kokiems nors daiktams transportuoti per upę dalis. Pats paprasčiausias variantas – pantoninio tilto arba kelto dalis (tarkime, atliekanti lyno įtempimo ar tvirtinimo funkciją). Bet vėlgi – kam tada rakinama spintelė? Tarkime, lynams ir tvirtino įnagiams sandėliuoti. O pagrindinė ertmė po įmantriu užraktu? Gal į ją prikraudavo kokių švininių svorių, akd lengviau skęstų? Nors tai skamba ganėtinai banaliai, įvertianant konstrukcijos sudėtingumą.

  • Daiva
    Atsakyti

    Kai buvau maža mergaitė ( prieš 40 metų) lankiau Žvėryne vaikų darželį.Atsimenu,kad auklėtojos mus vesdavosi į Vingio parką per pantoninį tiltą ir mums mažiems reikdavo lipti laiptais į labai statų kalną.Gal būt tai ir yra to pačio pantoninio tilto dalis.

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Būtų gerai, jei būtų taip paprasta. Taip, pontoninis tiltas jungė parką su Žvėrynu (greituoju būdu nuotraukos nesuradau). O šis objektas, deja, ties Litexpo…

  • Tads
    Atsakyti

    O tai… Kam dabar priklauso sitas dalykas? Aisku spynu mes neatrakinsim, nes nera raktu. BET, jeigu sis daiktas NIEKAM nepriklauso, tai kodel nebutu galima pasiimti bulgarkes ir prapjaut sona ir paziuret kas istikruju yra viduje?

  • Tads
    Atsakyti

    Katik pabuvojau prie sitos misles. Negaliu sakyt, kad patekau i vidu, bet pamaciau kas viduj.
    Zydra medine valtis, su lentelemis isklotu dugnu, valties gale metalinis dangtis (galima naudoti kaip suoliuka), ant jo uzmesta striuke. Ties valties viduriu kybo didziulis avilys (mazdaug 70cm plocio ir 100cm aukscio). Valtis atrodo kaip VISISKAI nauja. Dazai neatsilupe, tiek kiek maciau – lygi graziai, lyg katik perdazyta ir ivaryta. Is lauko matosi duslintuvas priekyje (tikriausiai naudojama buvo trosu pakelti saugykla i kalna, ten kur ir dabar stovi). Spyna neatrodo sudetinga pirmu poziuriu. Kantrybe, truputis pasiduosimo, irankiu ir sita grazuole butu iveikta.
    Ar nera kurnors internete dokumentuota kas ten, kodel jis ten, ir t.t.?

Jūsų nuomonė