Kol nebuvo 1971 m. pradėtos tiesti ir tik 1987 m. atidarytos automagistralės Kaunas-Klaipėda, iš laikinosios sostinės nuo 1939 m. metų pajūrį buvo galima pasiekti Žemaičių plentu. Vos už 700 metrų nuo šio kelio jau beveik keturis šimtmečius stovi Ariogalos (Čekuvos) dvaro rūmai.
Čekuvos dvaro ortofoto (maps.lt)
Dvaro istorija
Nemaža gyvenvietė šioje vietoje, pasak istorikės S. Gasparavičienės, čia galėjo būti jau pirmaisiais mūsų eros metais. Tai liudija prieškario metais dvaro teritorijoje rastos I-III a. Romos imperijos monetos. Rekonstruojant pačius rūmus buvo rastas įrašas – 1640 m., spėjama, kad tai pirmųjų rūmų pastatymo data. Dvaras išsiplėtė ir suklestėjo XVIII a. pabaigoje, valdant Šemetų giminei, čia veikė degtinės varykla ir plytų fabrikėlis. Po 1863 m. sukilimo dvarą iš Šemetų atėmė. Dvaras atiteko Lidijai Miler, o po jos mirties A. Mileriui.
Nuo 1940 iki 1951 metų dvaro rūmuose veikė vidurinė mokykla. Po rūmų rekonstrukcijos, 1963 m. čia įsikūrė Ariogalos tuberkuliozinė ligoninė. Ją iškėlus, likęs be šeimininkų dvaras ėmė sparčiai nykti.
Ariogalos (Čekuvos) dvaro planas. Dvaro rūmai – 1
Dabartis
Atgavus nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas broliams Morkiams. Neturėdami galimybių juo pasirūpinti, jį pardavė 2006 m. lapkričio 17 d. juridinių asmenų registre įregistruotai UAB „Hillcrest“. Dvaro savininku įvardijamas šios įmonės įgaliotas asmuo, Raseinių krašto veikėjas, LSDP narys, keturių įmonių direktorius Stasys Bružas. 2008 m. raseiniškis „Valstiečiui“ ir Ariogalai skelbė, kad iki 2012 m. pabaigos tikisi atstatyti visus tris išlikusius pastatus ir pritaikyti juos turizmui, čia turėtų veikti 100 vietų restoranas, 60 vietų viešbutis, vyno degustavimo rūsiai, rožynai ir parkas su žaidimų aikštelėmis vaikams. Tuo pačiu musupaveldas.lt rašė, džiaugėsi, kad dvaras eina atgimimo keliu, tvarkoma teritorija, koncervuoti avarinės būklės pastatai.
Kaip ir nesunku nuspėti, artėjant 2012 metams situacija nelabai pagerėjo. Rūmai arti sugriuvimo ribos, šiek tiek, matyt „dėl akių“, krapštomas sandėlis (plane – Nr. 2), parkas užpelkėjęs ir užžėlęs. Tikėkimės S. Bružui pavyks dvarą prikelti, nes žiūrint iš šalies labai kvepia eiliniu gražiai užglaistytu… (pabaikit patys).
Topolių alėja, vedanti į dvarą
Kaip ir visur, žiopsoti nereikėtų
Kiek dar ilgai stovės šie rūmai?
Griūvantis dešinysis fligelis
Pastatą išilgai dalija koridorius
Galutinis kambarys dešiniajame fligelyje (HDR)
Matyt, smakiai traukė skersvėjis…
Žvilgsnis kairiojo sparno pusėn (HDR)
Kairiojo fligelio langas į koridorių
Rūmų rekonstrukcija jau prasidėjo – kai kur šiek tiek nutinkuota, kai kur jau tinkuos
Vitrina dešiniojo sparno nugaroje, ties nusileidimu į rūsį
Dešiniojo sparno koridoriaus balkonas
Nusileidimas į kairiojo sparno rūsį
Energijos iškrova gretimoje patalpoje
Žvilgsnis atgal iš trečios patalpos (HDR)
Įrenginių liekanos trečioje patalpoje
Įėjimas į dešiniojo fligelio rūsį
Mūrinis stalas kažkokiam įrengimui
P.S.
Lietuvoje kultūros paveldu rūpinasi LR Kultūros Ministerija, be to kultūros paveldo objektų apsauga taip pat rūpinasi savivaldybės, kurioms Vietos savivaldos įstatymu priskirtos savarankiškos ir ribotai savarankiškos kultūros paveldo apsaugos funkcijos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMAS nustato, kad viena iš savarankiškų savivaldybių f-jų yra „savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais“. Matyt, šiuo punktu kultūros paveldo objektai ir išsaugomi. Užtenka tik paskelbti, kad jie saugomi ir prisukti gražų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto ženkliuką.
Šis dvaras greičiau sugrius nei bus atstatytas.
Atsakingi asmenys/institucijos turėtų būti baudžiami :/
Bausti, tai bausti – Lietuvoj tą daryti visi moka. Apie paprastesnį tokių objektų atstatymo finansavimą ir paprastesnį biurokratinį aparatą pirma reiktų pagalvoti.
Kai kuriose salyse apleisti ir griunantys pastati be dideliu diskusiju tiesiog eksproprijuojami is jais negalinciu pasirupinti savininku ir parduodami kitiems savininkams, kurie turi pateikti ekstra „gelbejimo” plana ir per 3 m. nuo isigijimo atlikti 60% numatytu darbu.
Jeigu 2008 m. pastata isigijes p.S. Bružas iki 2012 m. nieko nepadare – dvara reikejo nieko nelaukus eksproprijuoti ir skubos tvarka surasti kitus seimininkus.
Geda LR Kulturos Ministerijai ir vietos savivaldybei uz 400 m. stovejusio dvaro sunaikinima abejingumu kulturos paveldo objektui.
Esu užaugusi visai šalia šio dvaro. Mano giminės šaknys labai susijusios su šia vietove, nes senelis buvo šio dvaro kalvis ( amato išmokęs cariniame Petrograde ) ,o močiutė buvo šio dvaro
ekonomė-virėja ( dvarininkės L.Miler laikais ).Seneliui vedant močiutę ponia pasogai skyrė 12 ha
visai šalia šio buvusio nuostabaus dvaro.Ten gimė ir užaugo mano a.a. mama,teta ir jų brolis.
Visi gyveno greta vieni kitų, užaugino mus 2-rą šios giminės šakos kartą.Na ,o karo metu (vo-
kiečiams okupavus kraštą ) tame dvare gyveno mano tėvas (jo jaunystės draugas tuometis dvaro savininkas p.Morkus mano tėvui padėjo išvengti išvežimo į Vokietiją), ten begyvendamas tėtis susipažino su mano a.a.mama.Širdis plyšta, kai matai tokį apleidimą.Jūsų pateiktos datos dėl tame dvare veikusios vidurinės mokyklos tikrai nėra tos, bet čia jau ilga kalba…Šiemet labai tikiuosi aplankyti šias vietas su anūkėlėmis ir kt. šeimos nariais, įkvėpsime tėviškės oro, skaudu,
kad daugiau galimybių nėra ,kad padėti atstatyti šį perlą apie kurio praeitį galėčiau papasakoti
daugybę atsiminimų tikrų ir žinoma net virtusių legendomis…Pagarba visiems, kam brangi tikra
TĖVYNĖS istorija
Ačiū!