Neprižiūrimas Bartkuškio dvaras

Anksčiau dvarai būdavo neatsiejami nuo vietovės kultūrinio gyvenimo. Dabar neretas dvaras, tik skambus žodis apsukraus verslininko kišenėje, fiziškai nesulaukiantis jokio savininko dėmesio. Tokia liūdna realybė ir Bartkuškio dvare, kurio dabartiniai savininkai dosnumu ir sąžine, kaip matyti, nepasižymi.


Bartkuškio dvaro teritorijos planas

Dvaro istorija

Vos 30 minučių kelio nuo Vilniaus esantis Bartkuškio dvaras minimas nuo XV a., kuomet Bartkuškį valdė Mikalojus Radvila. Tiesa, dabartiniai rūmai čia atsirado tik 1845-1855 m., juos pastatė Ignas ir Idalija Pliateriai. 1913 m. dvarą nupirko Varšuvos advokatas Aleksandras Lednickis, kurio herbas vis dar puikuojasi ant vartų. 1914 m. rūmuose kilęs gaisras gerokai jį apnaikino. Antrojo pasaulinio karo metais labai nukentėjo rūmų interjeras. Po karo rūmai atiteko tarybiniam ūkiui. Iki 1947 m. dėl ūkio direktoriaus Ustinovo kaltės buvo apardytas stogas, medinės konstrukcijos. 1950—1954 m. pagal Levo Kazarinskio projektą rūmai atstatyti ir pritaikyti tarybinio ūkio administracijai, apylinkės kultūros klubui, įrengta butų. 1959 m. rūmus perėmė Bartkuškio žemės ūkio technikumas. Pagal architektės Aldonos Svabauskienės 1961 m. projektą vidus iš dalies pertvarkytas, pritaikytas mokymui. 1977 m. technikumas išsikėlė. Kurį laiką čia dar veikė kelios įstaigos, sovietinė miestelio kontora, kino teatras, parduotuvė, o oficinoje buvusiame bendrabutyje gyveno žmonės. Kritinę būklę dvaro rūmai pasiekė patekę į Juozo Petraičio, ar tai jo žmonos rankas. Tiesa, negalima nepaminėti naujai (prieš keletą metų) apskardinto stogo, tačiau toks indėlis nykstančiam dvarui per menkas ir, regis, Kultūros paveldo departamento pasispardymai kol kas įtakos neturi. Anksčiau seniūnijos pastangomis būdavo kiek aptvarkomas parkas, dabar kur akys užmato želia dilgėlės ir krūmai.


Dvaro svečius pirmiausia pasitinka didingi vartai


Vartų viršuje, kaip manoma, buvusio savininko Aleksandro Lednickio herbas


Už vartų takas iki ovalaus parterio prieš rūmus


Šešių jonėninių kolonų portikas su trikampiu frontonu (skamba rimtai)


Pavėsis prie įėjimo


Taip rūmai atrodė iki 1939 m. (šaltinis: heritage.lt)


Šiuometinė rūmų perspektyva


Kapitelis su voliutomis


„Modernūs medžio paketų langai ir durys“


Be komentarų


Kitoje rūmų pusėje – nusileidimas į rūsį


Šįkart į užverstą rūsį nelindom


Lietvamzdis


Rūmams bent gėlės nuotaiką kelia


Pirmi žingsniai viduje


Didelė patalpa rūmų kairėje, matomai buvusi kino salė


Kiauras perdangas nuo lietaus saugo Petraičių stogas


Jaukus kampelis


Kambarėlis technikumo pinigėliams?


Šviesulys išvietėje – dvare turbūt vaidenasi


Rūmuose – dvi simetriškai įrengtos laiptinės


Antro aukšto koridorius


Langas su vaizdu į rūmų pašonėje stovinčią oficiną


Pavojinga antrojo aukšto realybė


Laipteliais į palėpę


Naujasis stogas


Šiaurinė palėpės pusė


Ventilis. Palėpėje


Technikumo skiautės

Oficina


Oficina 1940 m. (šaltinis: heritage.lt)


Oficina dabar (iš kitos pusės)


Kolonas laikas pakeitė į jaukų medinį prieangį


Lietuviškos džiunglės


Užeisim į rūsį


Be šiukšlių, klampiame rūsyje gyvena keletas varliagyvių


Dailiai pamūryta


Kaspariukas


Viduje. Prausyklos likučiai


Žaibas


Taupo šviesą



Sekà


Pagaliau nors kur rimčiau vaidenasi


Ir vaidenasi ne bet kas, o australų-lietuvis, dvidešimt metų nematęs Tėvynės


Paletė


Sausa ir dulkėta palėpė

Pabaigai

Šį kartą aplankėme tik rūmus ir oficiną, neįlindom į rūmų rūsius, o yra išlikusių ir kitų dvaro priklausinių. Taigi, šis apsilankymas turbūt ne paskutinis. Galbūt kitu paros ar metų laiku čia dar sugrįšim. Įdomus ir tolimesnis dvaro likimas. Ar perims Kultūros paveldo departamentas dvarą į savo rankas? Kas pasikeis, jei perims? O gal sulauksim žinių apie dėl vienokių ar kitokių priežasčių dvare susižeidusius – patys matėm, kaip neatsargiai ir neatsakingai čia elgiasi vietinis jaunimas.

Informacijos šaltiniai

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 6 comments
  • Lankytojas
    Atsakyti

    Nevaziuokit ten niekas, dvaras visiskai apleistas, nors ir matosi kad lyg tai kazkas daryta, lyg ir statybiniu medziagu aplink pribarstyta. Buvau ten vakar (2014/05/04). tuoj pat is juodo merso issoko kazkoks riebus sutines „mafijozas“ ir pareikalavo kad iseitume is jo privacios valdos. Paklausiau jo iskart, kur zenklai, kur informacija apie privacia valda, i kuria ieiti negalima? jis gi budamas kietu „mafijozu“, atsake: – Man nereikia jokiu lenteliu su informacija, cia mano teritorija, dinkit is cia! Kad as jau ir buvau beiseinas, todel taip sakant „palinkejau jam geros dienos ir isejau“ 😀

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Ateičiai, kad visokie „mafijozai“ neplautų smegenų, reiktų žinoti tokią LR NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO ištrauką:
      14 straipsnis. Valdytojo teisės ir pareigos
      3. Valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo:
      5) sudaryti šio ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes.

  • gie
    Atsakyti

    O mes bandėme aplankyti šį dvarą šiandien ir visai dienai sugadino nuotaiką stambus pilvotas vyriškis, gal būt, dvaro savininkas su juodu prabangiu automobiliu, kuris mums liepė nevaikščioti privačiame sklype. Draugiškai atsakius, kad mes esame tik turistai ir norime tik pasidairyti po parką, bet nelendame į dvarą, o be to ir iškabu, kurios įspėtų, kad tai privati teritorija niekur nėra, jis mus išplūdo necenzūrinais žodžiais ir dar pagrasino!!! Bandžiau sakyti, kad dvaras tikriausiai yra valstybės saugotų objektų sąraše. Jis išdidžiai atsakė, kad taip ir liepė kuo greičiau išsinešdinti, vydamas mus ne taku, kuriuo atėjome, o tiesiai per dilgynes…
    Jei tas vyras, kurio ponu tikrai nepavadinsiu, yra naujasis dvaro savininkas, tai tegul tada tokie dvarai puva ir griuva, nei priklauso tokiems, kaip jis …

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Kaip matau – ne pirmas kartas. Tokiu atveju, jei gražiuoju nepavyksta, turėtų pagelbėti policija. Reiks kada pakeliui užsukti, gal pavyks susitikti su šiuo mandagiu žmogumi.

  • Isos slėnis
    Atsakyti

    Bartkuškyje niekas nepasikeitė. Vakar keliavome dviračiais dviese su dukra. Vos mums įsukus pasigrožėti Bartkuškio dvaru, privažiavo juodas automobilis ir nemalonus vyriškis pareiškė, kad čia – jo nuosavybė. Pasakiau, kad tai ne tik jo nuosavybė, bet ir kultūros paveldas,… Tačiau jis tikriausiai apie įstatymus (ne tik apie Paveldo) iki šiol nėra nieko girdėjęs… Įspūdis liko slogus, nors per dilgėles ir negynė… Kas nors vis dėlto turėtų šviesti tokius savininkus… Ir apskritai, kodėl kultūros paveldo objektai perduodami žmonėms, kurie neturi nė menkiausio supratimo apie juos?

  • Penda
    Atsakyti

    Is komentaru susidariau ispudi, kad savininkas daugiau nieko neveikia, tik visiem uzklydusiesms giriasi kad ten jo nuosavybe 😀 Liudnas zmogus

Jūsų nuomonė