Turint laisvą pusdienį Austrijos sostinėje Vienoje, pakeliui į Italiją, neaplankyti karo istorijos muziejaus tiesiog nebuvo galima. Juo labiau, kad kažkur toli nuo centro trenktis nereikėjo – muziejus visai šalia garsiojo Belvederio, nors mes šiek tiek „pasivažinėjom“ metro ir autobusais iki priemiesčio ir atgal.
Ekspozicija tikrai verta dėmesio – kiemas pilnas sunkiosios technikos, gausybė įvairių laikotarpių pabūklų, daug dėmesio skirta praėjusio šimtmečio karų kolekcijoms. Vienas nepatogumas – visi aprašymai vokiečių kalba. Laiko turėjom nedaug, todėl šis trūkumas kaip ir nebuvo reikšmingas. Muziejų „prabėgom“ per pusvalandį per daug nesigilinant, padariau šiek tiek nuotraukų, susipažinimui – daugiau nei pakankamai.
Tik pastatytas Arsenalo pastatų kompleksas 1855 m. (šaltinis – wikipedia.org)
Muziejus įsikūręs viename iš Arsenalo pastatų. Vienos Arsenalas – didžiulis buvusių karinių pastatų kompleksas, pastatytas XIX a. viduryje, pirmojo pasaulinio karo metu tarnavęs kaip kareivinės ir amunicijos saugykla. Antrojo pasaulinio karo metu Arsenalas labai nukentėjo nuo bombardavimų, bet po karo buvo pilnai atstatytas. Šiuo metu kai kurie pastatai nugriauti, teritorijoje pastatyti kiti, tenkinantys šių dienų poreikius. Iš teritorijoje esančio telekomunikacijų bokšto atsiveria gražia Vienos ir pačio Arsenalo panorama.
Užrašas po ženklu prie muziejaus: „Kelias žiemą nevalomas. Važiuokit savo rizika.”
Vartai į vidinį arsenalo kiemą
„Privati teritorija! Įėjimas – jūsų rizika.”
Prieš muziejaus pastatą esančiame baseine patupdytos šarvuotos butaforinės rogutės…
Pasieniais išrikiuota nesuskaičiuojama galybė patrankų vamzdžių ir mortyrų
Abejuose flanguose – po SAAB naikintuvą
1790 m. „iškeptas” 3,23 m ilgio, 15 cm kalibro patrankos vamzdis
Mortyra (bronza, 27,5 cm kalibras, 152 cm ilgis)
Lankytojus pasitinka puošnus holas su kasininku, kuris paprašys susimokėti už lankymą ir fotoaparatą
Ekspoziciją pradedam apžiūrinėti pagal laikrodžio rodyklę – sukam į salę kairėje
Pasieniuose įstiklinti stendai
Viena tauta – vienas Reichas (imperija) – vienas fiureris (vadas)
Vokiškas antrojo pasaulinio karo džipas Kubelwagen
KETTENKRAD priminė sceną iš „Gelbstint eilinį Rajaną”
Variklis: 1,5l Opel Olympia; maks. greitis: 70 km/h
Vokiškas PANZERABWEHRKANONE 40 pabūklas, 7,5 cm kalibras
Sovietinis prieštankinis pabūklas M42 / 7,62 cm kalibras
Į komplektą priešlėktuviniam pabūklui – FLAK-SCHEINWERFER
JAV bombonešio B-24 kulkosvaidžio mechanizmas, 12,7 mm kalibras
Salė skirta laivynui. Per ją – į vidinį kiemą
Telekomunikacijų bokštas (tolumoje)
Pats mieliausias egzempliorius – rusiškas SU-100
SU-100 Berlyne 1945 m. (šaltinis: nektonemo.livejournal.com)
Šis tas įspūdingo – 1916 m. 38 cm haubica. Bendras svoris beveik 82 t!
Dar truputis patrankų Arsenalo teritorijoje
P.S. Ten ir žmogus-voras gyvena…
P.S.2. Teisingai supraskit komentarus po nuotraukomis – tikrai verta fiziškai ten atsidurti, pasivaikščioti ir paskaitinėti. Šiose nuotraukose tik dalis to, ką ten pamatysit.
P.S.3. Sunkiosios šarvuotos technikos pavadinimus ir specifikacijas pamėginkit surasti patys – neblogai praleistas vakaras garantuotas.
Įdomu kiek ta 1916 metų haubica savo sviedinuką nušaudavo??
Kadangi sviedinio pradinis greitis dėl jo svorio buvo nedidelis – 459 m/s, todėl skrisdavo jis iki 15 km.
Po nuotrauka pažymėta Jagdpanzer 100, taip turbut vokiečiai ji pavadino, bet ten rusiškas savaeigis pabūklas (SU samohodnaja ustanovka) ant T-34 važiuoklės padarytas
Taip, tai rusiškas SU-100. Vokiečiai (austrai) taip užrašė, nes Jagdpanzer, tai tankų tipas – „tankas medžiotojas”, „tankas naikintojas”, tolygu „Истребитель танков” arba „советская самоходно-артиллерийская установка”.