Vengrija, Budapeštas. Ką veikti, kur nueiti, ką pamatyti? Šiek tiek paieškojęs, radau šį tą nekasdieniško – poros gerų valandų šliaužimo ir laipiojimo ekskursiją Pál-völgyi–Mátyás-hegyi natūralios kilmės urvų sistemoje. Grįžtant iš Italijos subūriau nedidelę komandą, su kuria čia patyrėme nuostabių akimirkų.
Dėl ekskursijos elektroniniu paštu tariausi iš anksto, dar Lietuvoje, nes nuvykę tiesiai į vietą greičiausia būtume gavę grįžti nukabinę nosis. Sutartoje vietoje, Budapešto centre mus pasitiko puikiai angliškai kalbantis gidas László, pusvalandis kelionės miesto autobusais ir mes buvome vietoje. Gavome šalmus su prožektoriais, kostiumus, kai kurie net batus ir netrukus jau trypėme prie įėjimo į urvus. Išklausę instruktažą kaip lįsti, slysti, šliaužti, ką daryti ir ko ne nusileidome gilyn 8-9 metrų aukščio kopėčiomis. Gavau įspėjimą, kad vertėtų fotoaparatą palikti, nes bus siaura, drėgna, purvina ir nepatogu, bet daiktas yra tam, kad jį naudotum, todėl palikti jo negalėjau. Tai iš tiesų kėlė nepatogumų, bet nieko nėra neįmanomo.
Trumpai apie urvus. Budapeštas žinomas karšto vandens šaltiniais. Jie per ilgus šimtmečius grauždami kalkakmenio uolas ir sukūrė šį milžinišką urvų labirintą, kuris, manoma, siekia per 100 kilometrų. Šie urvai kadaise buvo pilni vandens, vėliau, nusileidus jūros lygiui, pamažu nusausėjo. Pats ilgiausias urvas Budapešte yra Pál-völgyi–Mátyás-hegyi – 20,1 km ilgio urvų sistema, kurioje ir lankėmės. Be abejo, apėjome tik dalį urvo, kuri labiau tinkama žmonėms be patirties, kitos dalys prieinamos tik profesionaliems speleologams. Antrojo pasaulinio karo metais Vokiečių armijos kariai aplankytame urve buvo įsirengę kuklią koplytėlę. Urvai atrasti gana neseniai, maždaug prieš šimtmetį.
Ekskursija vyko neskubant, kad neįvyktų nelaimingų atsitikimų. Prieš kiekvieną kliūtį ar siauresnį praėjimą gidas nupasakodavo veiksmus, kuriuos turėtume atlikti. Išėję į didesnes erdves palaukdavome kol susiburs visa grupė ir mažumėlę atsikvėpę, išklausę gido pasakojimų ar uždavę jam iškilusius klausimus, tęsdavome toliau. Vienas iš klausimų, be abejo, buvo – kiek žmonių čia žuvo. Deja, nei vienas turistas dar niekur nebuvo įstrigęs, įkritęs ar nukritęs… Ekskursija yra visiškai saugi, jei galvoje smegenys, o ne manų košė. Vienintelė atminimo lenta urve yra skirta Veronikai Mikolovits, artimai vietinių speleologų draugei, kuri žuvo po akmenimis kalnų griūtyje.
Tos dvi nepakartojamos valandos po žeme prabėgo kaip pusvalandis. Ekskursijos kaina vienam žmogui apytiksliai tik 50 litų! Rekomenduoju! Ir visai nesvarbu kiek gimtadienių atšventei ar kiek mėsainių vienu prisėdimu suvalgai…
Kontaktai ir kita informacija: barlangaszat.hu
Prieš leidžiantis kiekvienas turėjo mintinai išmokti urvų žemėlapį… (juokauju)
Paskutiniai pasitikrinimai prieš paliekant dienos šviesą
Žemas prieangis
Aikštelė iš kurios leidžiamasi gilyn, į urvų labirintą
Instruktažas
Pirmasis išbandymas – nusileidimas 8-9 metrų aukščio kopėčiomis
Čia niekas neskuba. Saugumas svarbiausia, tad palaukiam kol kliūtį įveiks visi.
Pirmoji „skylutė“, kuria reiks čiuožti žemyn
Kai kur išlendam į didesnes erdves
Pertraukėlė
Keliautojas, žygeivis, aktyvaus gyvenimo propaguotojas ir t.t., kolega Dainius Pilypas
Esant galimybei, patyrinėju nuošalesnius kampelius
Mano brangioji sesuo šįkart kartu ne tik žygiuose pėsčiomis
Kai kur teko pačiuožinėti
Visada reikia žiūrėti kas po kojomis
Vietomis labai slidu, bet bendromis jėgomis viskas įveikiama
Nedidelis urvelis pavadintas Mikės Pūkotuko ola
Daugiau nei 10 metų speleologija užsiimantis gidas László Berecz prie „knygos“
Kiek metų šiai kriauklei?
Klaustrofobija gydoma tokiais metodais
…ir tokiais
Laukiam kol visi susirinks
Poilsis
Atminimo lenta kalnų griūtyje žuvusiai gido kolegei
Pavargę, murzini, bet laimingi
Mūsų lietuviška komanda (be manęs)
Nuotrauka iš stendo
Stendai, gaila, tik vengrų kalba
Išlydėjo mus toks skirtingų akių katinėlis
…ir gurkšnis vengriško alaus
