Plentas A11. Iki Liepojos belikus porai kilometrų nuo jūros lyg ranka tyliai moja vienišas keistas bokštelis. Taip apdairesnius sveikina pakrantės artilerijos baterijos Nr. 27 tolimačio bokštelis. Baterija, atsakingai gynusi Liepoją, dabar niekam nebereikalinga.
Nieko nuostabaus – dauguma buvusių Tarybų Sąjungos karinių objektų tapo rakštimis iš okupacijos išsivadavusiose valstybėse. Nepuldamas nieko teisti ar teisinti pirmiausia norėčiau supažindinti su šios baterijos istorija ir keletu įdomių faktų.
Istorija
Keturių 130 mm kalibro artilerijos pabūklų baterija Perkonės kaimo apylinkėse pradėta statyti 1940 m. Statybos baigtos iki II-ojo pasaulinio karo pradžios, t.y. iki Vokietijai užpuolant Rusiją. Šalia baterijos, arčiau kelio buvo pastatytas karinis miestelis. Baterija itin efektyviai vykdė kovines užduotis: savo ugnimi palaikydavo besiginančius pėstininkus, apšaudydavo tankų ir kitos technikos sanbūrius. Kartu su baterija Nr. 23 Liepojos šiaurinėje dalyje Krustojums stotyje sunaikino šarvuotą priešo traukinį. Vokiečių armijos grupės “Šiaurė” karinio žurnalo birželio 25 d. įrašas: ”291-os pėstininkų divizijos puolimas Liepojos rajone buvo pristabdytas stipraus priešininko pasipriešinimo, kurį palaikė stacionarių baterijų ugnis“. 1941 m. birželio 22 d. naktį vokiečių aviacija bombardavo miestą ir karinės bazės objektus, o 20 val. 291-os pėstininkų divizija, kurią sudarė daugiau nei 17000 kareivių ir karininkų pasiekė pietines miesto prieigas. Iš jūros pusės Liepojos gynėjams priešinosi aviacija, 10-12 torpedinių katerių ir du priešininko povandeniniai laivai. Liepojos gynyba tesėsi septynias dienas – nuo 1941 birželio 22 d. iki birželio 29 d.
Po karo Liepojai tapus viena svarbiausių Baltijos karinio laivyno bazių sustiprėjo ir pakrančių apsauga. Baterijai Nr. 27 buvo suteiktas naujas numeris – 461, sumontuoti keturi B-13 artilerijos pabūklai, baterijos vadu paskitas kapitonas Kalininas. Tai buvo vienas geriausiai sukomplektuotų ir aprūpintų to meto karinių dalinių Liepojoje. Čia kariškiai turėjo ir nedidelį ūkį, kuriame augino keletą karvių! Dėl šios priežasties po laivyną netruko pasklisti kalbos apie „Kalinino kolchozą”. Nepaisant kvailų kalbų baterija ne kartą gavo prizą „už puikų šaudymą”. Taiklumą pagerino ir naujas radiolokatorius „Redan”. Pratybos vykdavo šaudant į radio bangomis valdomą buvusį vokiečių karo laivą „Hessen„.
1963 m. pakrantės artilerijos epocha rytų Baltijoje baigėsi. 461 ir 636 baterijos pabūklai buvo išmontuoti ir išvežti į sandėlius.
Apsilankymai
Čia esu buvęs turbūt visais metų laikais. Grįžti ir prisimeni, kad dar kažko neužfiksavai, kad dar kažkur reiktų įlįsti. Paskutinį kartą, t.y. 2011 spalį apėjome praktiškai viską. Deja, šis tas liko, neįlindome nei į vieną pabūklų pozicijų bunkerį – visi jie apsemti ir keliaujant tolyn į pietus (nuo 4-os pozicijos iki 1-os) vandens lygis vis aukštesnis. Narams čia veikti nebūtų ko, bet be žvejo kostiumo niekaip… Ir vėl norisi sugrįžt, tik žvejot pradėti nelabai norisi. Šįkart neįlipome į ir į tolimačio bokštelį, nors šis buvo vienintelis iš trijų Liepojoje, į kurį buvo įmanoma įsiropšti be jokios įrangos. Laiptinė bokštelyje jau kuris laikas išmontuota. Šią žinią pirmiausia išgirdau iš draugų ir pusdienį dėl to keikiausi. Aišku, nėra padėties be išeities – yra dar du bokšteliai Latvijos pajūryje su galimybe pakilti aukščiau.
Žmogui, tiksliau vagims, čia veikti nebėra ką, jie savo darbą atliko, toliau dirba gamta – ardo ir slepia. O tokiems kaip mes čia pasivaikščioti gana įdomu, o su neperšlampamu žvejo kostiumu būtų dar įdomiau.
Bokštelio vidus jau be laiptinės
2009 m. rugsėjį laiptinė dar buvo, pavyko įsiropšti ir į tolimačio patalpą
Neoriginali laiptinės konstrukcija 2009 m. rugsėjį
Tolimačio patalpa 2009 m. rugsėjį
Vaizdas į Liepojos pusę. Matosi nuo pagrindo nugriuvęs priešgaisrinis rezervuaras
Žvilgsnis į buvusio šarvuoto stebėjimo bokštelio vietą
18 cm storio metalinis kupolas kruopščiai nupjautas metalo vagių
Įkristi į poziciją dvigubai pavojinga
Dar vienas žvilgsnis į bokštelį
Įėjimas į komandinį punktą prie bokštelio
Žvilgsnis iš vidaus (įėjimas standartinis – dviejų angų, U formos)
Viduje jau ir pertvaros bandytos griauti
Metalo dar likę, antiskeveldrinės lubų dangos tikriausia niekas nerizikuos išpjaustinėti
Ventilis oro slėgių skirtumams patalpose kompensuoti
Originalaus šviestuvo likučiai
Radiniai pakeliui inžinerinio punkto link
Vienas iš priešgaisrinių rezervuarų I. P. pašonėje pabuvo pritaikytas kitoms reikmėms
Žvilgsnis nuo stogo atgal į bokštelį
Viduje jau kaupiasi vanduo, pertvaros kai kur išgriautos
I.P. – didžiausias požeminis statinys, ilgiausias ir jo koridorius
Didžiausios patalpos perspektyva
Tarybinius „lipdinius” pamėgo pušaitės
Dar visai neseniai, kažkas atsižymėjo dembelį
Įėjimas į katilinę, kodiniu pavadinimu „Slėptuvė N.2”
Viduje – dvi patalpos. Didesnės patalpos sienoje – anga anglims ar pan.
Mažesnėje – išluptos grindys, matyt traukė vamzdžius
Pereinam prie 4-os pabūklo pozicijos, ji beveik neatpažįstamai perstatyta
Kažkada čia gyveno paukšteliai
Nusileidus žemiau – jau pažįstamas įėjimas
Ir nematyti užrašai, tačiau arčiau niekaip be spec aprangos…
Pabūklo kiemelis neperstatytas
Tik ant amunicijos bunkerio viršaus vėlesnės veiklos pėdsakai
Prie sviedinio padavimo angos patogiai įsitaisė medis
Liukas elektrinei įrangai prijungti
Kiemelio šoninių spintų durys išpjautos
Įėjimas į trečiosios pozicijos bunkerį (vidus gerokai apsemtas)
Pabūklo kiemelis gerokai apžėlęs
Pėdsakus paliko ir čia tarnavę tautiečiai
Kažkada čia buvo kelias jungęs pozicijų užnugarius…
Kur ne kur tarybiniai spygliuotos tvoros likučiai
Voliojasi vaikystę primenantis emaliuotas puodelis
Antrosios pozicijos įėjimą saugo berželiai, vidus taip pat apsemtas
Įėjimas į kiemelį, tiksliau į džiungles
Pagal laidų kiekį tikėtina, kad kiemelyje buvo nemažai elektros įrangos
Kylantis dirvožemio lygis jau siekia amunicijos padavimo angas
Pirmosios pozicijos įėjimus netrukus galutinai paslėps gamta
Patalpos beveik iki pusės užsemtos vandeniu
Štai toks įėjimas į pabūklo kiemelį
Čia dar šiek tiek matosi originalios instrukcijos ir pabūklo pasukimo laipsniai
Žvilgsnis iš slėptuvės aplink kiemelį
Paliekam bateriją ir žingsniuojam į pajūrį
Turiu rūsy lygiai tokį patį patefoną „Riga”. Reikia tik adatą pakeisti, šiais laikais ją rasti sunku.
Kažkada panašiai senienai radijo detalių parduotuvėje adatą iš pirmo bandymo gavau, dabar jau gali būti sunkoka. O ten adata dar pusėtinos būklės buvo kiek pamenu 🙂