Fotografijų paroda „Abandoned“. Interviu su autoriumi

Birželio 15 d., 18 h. Vilniaus profsąjungų rūmuose bus atidaryta Kipro Kaspučio fotografijų paroda „Abandoned“.  Pagrindinis parodos tikslas – atskleisti, pademonstruoti apleistų interjerų išskirtinę dvasią ir netikėtą grožį. Šia proga, trumpas interviu su parodos autoriumi.

Trumpai prisistatyk. Kiek tau metų, iš kur kilęs, ką gyvenime veiki?

Man 24 metai. Gimiau ir visą gyvenimą gyvenu Vilniuje. Šiuo metu oficialiai vis dar esu studentas.

Studijuoji Vilniaus dizaino kolegijoje. Kokią studijų programą pasirinkai?

Šiemet baigiu taikomosios fotografijos studijas.

Kaip manai, kas yra menininkas?

Meninikas yra žmogus, kuris kuria, įgyvendina savo idėją ir tuo kažką duoda pasauliui. Tai nebūtinai turi buti materialus dalykas: jei menininko sukurtas kūrinys priverčia žmogų apie ką nors gerai susimąstyti ir permąstyti, manau, tai yra didelis indėlis į kultūrą ir tą žmogų galima vadinti menininku.

Ką tau gyvenime reiškia fotografija? Kada pradėjai ja domėtis, fotografuoti?

Fotografija užima didelę dalį mano gyvenimo. Netrukus tikiuosi iš jos ir užsidirbti pragyvenimui, o laisvalaikiu prisigalvoju įvairių pasižaidimų su fotoaparatu. Fotografuoti pradėjau gan seniai, bet to nebūtų galima pavadinti domėjimusi, tai buvo tiesiog mėgėjiškas pyškinimas be jokio tikslo ir suvokimo kas iš tikrųjų yra ta fotografija. Tikras domėjimasis prasidėjo gal tik prieš kokius keturis metus.

Ar gali įvardinti fotografą/-us, kurie tave įkvepia, kurių darbais žaviesi labiausiai?

Būtų sunku įvardinti fotografus, kurie mane įkvėpia, bet labiausia matyt žaviuosi Yvo Maršono (Yves Marchand) ir Romaino Mefo (Romain Meffre) serija “Detroito griuvėsiai”.

Kas arčiau širdies: natūralus ar dirbtinis apšvietimas?

Teko ekperimentuoti naudojant įvairias apšvietimo technikas, bet labiausia prie širdies liko natūralus apšvietimas ir visos, išskyrus vieną, parodoje eksponuojamos nuotraukos padarytos naudojant būtent tokį apšvietimą.

Paroda “Abandoned”. Tai tiesiog projektas ar ir tavo laisvalaikio dalis?

Tai prasidėjo kaip pomėgis, mėgau landžioti po apleistus pastatus, juose fotografuoti ir vieną dieną gimė mintis padaryti tokią parodą. Ta mintis galvoje sukosi gan ilgai ir galų gale nusprendžiau tai pritaikyti savo baigiamąjam darbui.

Pristatyk savo parodą. Ko tikėtis žiūrovui?

Visų pirma, tiems, kurie nemėgsta apdulkėjusių, purvinų, girdgždančiomis grindimis, sutrūkinėjusiomis sienomis ir seniai visų pamirštų erdvių geriau ten išvis neiti, nes būtent tokioje salėje bus eksponuojama paroda. Parodoje bus ekponuojama daug didelio formato nuotraukų, o jų kokybę palieku vertinti žiūrovams.

Kuo tave žavi apleisti pastatai? Domiesi jų istorija?

Tiesą pasakius, retai pasidomiu pastatų, kuriuose lankausi, istorija. Domina tik tai, kas juose buvo anksčiau ir nuo kada maždaug jis nenaudojamas. Man įdomu vaikščioti po apleistą pastatą, apžiūrineti to, kas jame likę nuo tų laikų, kai jis veikė, galvoti apie tai, kaip viskas ten atorodė, kol jis nebuvo apleistas ar kai jį tik pastatė, kokie žmonės galėjo ten lankytis ir ką veikė.

Didžiausią įspūdį palikusi “abandoned” (apleista) vieta.

Tai buvo tokia bažnyčia. Žinoma, kaip ir daugelyje, toje bažnyčioje sovietai iš vieno aukšto buvo padarę tris, tačiau kažkodėl nepavertė sandėliu. Bent jau poros aukštų. Joje likęs bažnytiškumas, o viršutinis aukštas yra tiesiog kupole. Net sunku papasakoti, koks buvo jausmas atrasti tokią vietą. Deja, man net nufotografuoti nepavyko, kad perteikti tokį įspūdį, kokį patyriau užėjęs ten pats.

Įsimintiniausias įvykis įgyvendinant projektą.

Buvo visko – ir susidūrimų su teisėsauga, ir traumų, palikusių randus.

Paroda baigsis, kas toliau?

Toliau ieškosiu apleistų pastatų bei juos fotografuosiu ir kada nors gal pavyks vėl surengti parodą. Tiesa, pirma norisi pamatyti, kaip prabėgs ši.

Jei turėtum galimybę keliauti laiku, kokio įvykio liudininku norėtum būti?

Kontakto su ateiviais. Klausime juk nepaminėta į kurią pusę keliauti laiku (juokiasi).

Tavo mėgstamiausias kino filmas.

Yra gana sunku išskirti kažkokį mėgstamiausią filmą. Esu fantastikos mėgėjas ir vienas mėgstamiausių šio žanro filmų matyt yra “Alien”. Taip pat reiktų paminėti “Sin City”, kuris mane labiausiai sužavėjo savo apšvietimu bei operatoriaus darbu.

Didelis ačiū Kiprui už skirtą laiką ir sėkmės įgyvendinant kūrybines idėjas. Patikslinsiu, kad jo darbai bus eksponuojami nenaudojamoje profsąjungų rūmų salėje (centrinis įėjimas, sekti nuorodas). Paroda vyks iki birželio 24 d.

Recent Posts

Facebook komentarai:

Comments

Jūsų nuomonė