Kaip mes į debesį lipom arba pasivaikščiojimas via ferrata Italijoje

Via ferrata – išvertus iš italų kalbos – geležinis kelias kalnuose, kurio nebūtų įmanoma įveikti, jei jame nebūtų įrengtos trosų, grandinių, laiptelių, kopėčių ir tiltelių sistemos. Iš tokio pasivaikščiojimo su dideliu pulku draugų grįžome visai neseniai, todėl dalinuosi dar karštais įspūdžiais.

Via ferrata kilmė

Trumpai ir bendrai apie via ferrata. Nors geležiniai keliai Alpėse egzistavo jau gana seniai, jais būdavo greičiau pasiekiama viena ar kita kalnų gyvenvietė, vis tik via ferrata ištakos siejamos su pirmuoju pasauliniu karu, kada dolomitų kalnuose Italijoje buvo įrengta keletas tokių kelių patogesniam kareivių judėjimui kalnuotoje vietovėje. Vėliau, kada tokie maršrutai išpopuliarėjo kaip turistiniai objektai, jų buvo įrengta sunkiai suskaičiuojama galybė, t. y. daugiau nei 1000 visame pasaulyje. Didžioji dauguma sukoncentruota, be abejo, Alpėse Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, tačiau mėgstantys aktyvesnį turizmą jų nesunkiai ras ir Didžiojoje Britanijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Švedijoje ar Norvegijoje, o taip pat ir tolimesniuose pasaulio kraštuose, pvz. JAV, Kanadoje, Irane, Malaizijoje bei Singapūre.

Įranga ir patarimai

Tokie kalnų keliai buvo įrengti tam, kad be jokios papildomos įrangos būtų galima įveikti sudėtingas kalnuotas vietoves, tačiau pasirūpinti savo saugumu yra būtina, juo labiau įranga nėra deficitinė, ją galima įsigyti ar net išsinuomoti bet kurioje didesnėje turizmo įrangos parduotuvėje.

Minimalios įrangos sąrašas:

  • šalmas – tam, kad krintantis akmuo nepraskeltų galvos, kurią tokioje trasoje reikia naudoti labiau, nei raumenis;
  • apraišai – kai kas jaučiasi saugus ir su taktiniu diržu prie kurio galima kabinti įranga, bet šiais laikais apraišai lengvi, užima nedaug ir yra patogūs;
  • savisaugos juostos – geriausia turėti 2 arba 3, skirtingų ilgių, kad būtų galima patogiau segti prie grandinių ir pan. ar, esant reikalui, naudoti pačią trumpiausią neilgam poilsiui;
  • karabinai – jų reikės lygiai tiek, kiek turėsite savisaugos juostų, čia geriausiai tiks automatiniai, kurie atsidaro spaudžiant movą žemyn;
  • pirštinės – jos nėra būtinos, bet tikrai pravers, asmeniškai rekomenduočiau su nukirptais pirštų galais, bet čia jau skonio reikalas.
Esminiai savisaugos patarimai būtų tokie. Pirmiausia, vienoje atkarpoje (ypač vertikalioje), kur pritvirtinta grandinė ar trosas turėtų būti tik vienas žmogus, kad kritimo atveju neužkristumėte kitam ant galvos. Kylant vertikaliai, vieną savisaugos kilpą karabinu segti prie troso, kitą intervalais perseginėti prie kopėčių ar metalinių laiptelių pakopų. Aišku, jei nėra nei kopėčių, nei laiptelių abu karabinai turi būti prisegti prie troso ar grandinės. Niekada neperseginėkite abiejų karabinų vienu metu – tą jums gerai įkals bet kuriame lipynių parke Lietuvoje (prieš kelionę į kalnus būtinai nueikit palaipioti). Jei netyčia lipdami paspyrėt akmenį ar pametėt kokį daiktą – šaukit AKMUO! ir nekelkit žioplai galvos aukštyn, jei išgirdote kažką šaukiant – šalmas jūsų dantų nesaugo. Tokiu atveju protingiausia prisiglausti kuo arčiau uolos. Naudokit galvą – tai ypač svarbu, nes baimė čia tikrai ne patarėjas.

Kelionė

Visų pirma, pabrėšiu, kad tokia kelionė nėra prabangos reikalas. Skrydis pirmyn-atgal iš Vilniaus į Bergamą be jokių spec. kortelių kainavo apie 100 Lt žmogui, išsidalijus bagažą (apraišus, karabinus, virves, juostas ir pan. inventorių draudžiama gabenti rankiniame bagaže) pridėkim dar po  maždaug 15 Lt žmogui. Traukinys nuo Bergamo iki Lecco ir atgal 7 EUR. Visa kita jau jūsų reikalas. Maistas, gėrimai Italijoje nėra brangūs. Kelionės kaina išaugs, jei norėsit patogiai išsimiegoti. Viešbučiai čia ne patys pigiausi, bet mes tą sėkmingai padarėm vienos kalnų sodybos pastogėje, kurioje įsikūrėm stovyklą, nakvojom dvi naktis, virėm kavą ir šiltą maistą, kūrenom laužą bei palikinėjom daiktus laipiodami. Ryte atvykę šeimininkai buvo draugiškai nusiteikę, o gavę lauktuvių Bobelinės, šypsojosi dar labiau.

Kilimas į pusantro kilometro virš jūros lygio išsikišusią Piani d’Erna viršūnę nereikalauja jokio fizinio pasiruošimo, aišku, jei jūsų riebalų sluoksnio masė viršiją raumenų, geriau pasilikit namie prie čipsų ir televizoriaus žiūrėti mėgstamo serialo. Kaip įrodymas – pakeliui į viršūnę mus sparčiai pralenkė šešiasdešimt metų perkopęs diedukas. Laipioti, beja, jis prasitarė pradėjęs tik prieš keletą metų. Mes patys labiau sukaitom ir pavargom, kol nuėjom iki via ferrata pradžios, nei kildami ja.

Vaizdai lipant pasakiški – kuo aukščiau tuo gražiau. Pakilus kelis šimtus metrų net nesupranti kokiam aukšty esi. Viena kita sudėtingesnė atkarpa pakilimui suteikia dar daugiau žavesio, bet praktiškai visuomet jautiesi saugus ir nė kiek nesibaimini, nes žinai, kad šia trasa per metus praeina šimtai žmonių, o pats esi saugiai prisitvirtinęs ir blogiausia, kas gali nutikti, tai kelios mėlynės ar pora išmuštų dantų krintant labai netikėtai ir nepatogiai. Artėjant prie viršūnės galima stebėti kalno šlaitu kylančius debesis. Vienintelė neigiama emocija – užlipus gali pasidaryti liūdna, nes norisi lipti dar ir dar…


Mūsų stovykla ir viršūnė, kurią ruošėmės šturmuoti


Puošiamės, ruošiamės


Grupės stabtelėjimas via-ferrat’os starte


Minimali įranga pasivaikščiojimui


Saugu


Pradedam


Pirmieji iššūkiai


Kilimas beveik vertikalus. Aukštis čia dar nedidelis


Lecco miesto panorama


Mirtinguosius į viršūnę kelia vielabraukis


Kita grupės dalis mus pasivijo ir mina ant kulnų


Šioje via-ferratoje daug kabarojimosi kopėčiomis


Kopėčias keičia laipteliai ir natūralus reljefas


Judant lėtai yra daug laiko pasigrožėti atsiveriančiais peizažais


Gretimas viršūnes juosia debesys


Kuo aukščiau, tuo smagiau


Žvilgsnis į šoną. Tokio statumo uola eina šis geležinis kelias


Svarbu nugalėti vidinius demonus


Kelio atgal nėra (kai iš paskos keliauja dar niolika žmonių)


Įveikta pora šimtų metrų nuo starto


Tarpinėje stotelėje yra pasirinkimas tęsti kelionę arba takeliu leistis žemyn


Stabtelim atsipūsti


Užkąsti ir parūkyti


Po pertraukėlės saugiai keliaujam toliau


Statūs tarpekliai ir nuostabūs vaizdai


Tarpeklį galima įveikti lynu arba leistis žemiau ir vėl kilti kopėčiomis


Susimojuojam


Šalia viršūnės į viršų sparčiai kyla debesys. Kažkur netoli griaudi griaustinis


Įsimylėjėlių tiltelis


Susilyginom su debesimis


Paskutiniai metrai


Viršūnė jau ranka pasiekiama


Čia mus pasitinka kryžius ir turistai užkilę funikulieriumi


Piani d’Erna viršūnė skęsta debesyse


Funikulieriaus trosai dingsta baltuose pataluose


Grįžę į stovyklą šiek tiek pasitreniruojam

Recent Posts

Facebook komentarai:

Showing 6 comments
  • Andrius
    Atsakyti

    Jei ne paslaptis – kas organizavo kelione ir kaip galima butu kita karta prisijungti?

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Jokių paslapčių nėra. Jei tingi pats ieškot pigių skrydžių, kolega Dainius apie tokius dažnai praneša tinklalapy bomzturas.lt. Be to FB yra grupė BomzTuras, kur informacija vaikšto sparčiau, o jei planuoja kažkas vykti ten ar ten apie tai padiskutuoja. Esmė tame, kad niekas nieko už rankos nevedžioja ir nevedžios, nesudarys už tave plano ką veikti (čia ne kelionių agentūra). Ar jungtis prie kokios grupės ar bastytis pačiam ir pan. yra kiekvieno atskiras reikalas. Jei prieš kažkur vykstant pasiūlysi ar pasidalinsi kažkokia įdomia lokacija, atrakcija ar pan. nuo to tik visiem bus geriau, medalio už tai aišku nieks neužkabins.

  • Andrius
    Atsakyti

    Labas,

    tikriausiai kaskaip piktai parasiau. sorry.
    siaip skrydzio bilietus susirandu pats, tame jokiu problemu nera (aisku, gal ne taip pigiai kaip bomzturas.lt. aciu uz sita puslapi).
    mane labiausiai domino, kaip pasirinkote si marsruta, gal yra koks nors laipiotoju lietuviskas puslapis ar bendruomene.
    Pats gyvenu Vokietijoje ir karst nuo karto laipau (ne via ferrata, bet climbing), del to ir domiuosi.

    Sekmes iveikinejant kitas virsunes.

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Sveikas dar kartą. Ne, nepiktai. Atrašiau taip, kad visiems būtų aišku. Maršrutas planuojamas paprasčiausiai – nusiperki skrydį, o po to žiūri pagal pomėgius ir pan. ką galima įdomaus nuveikti, ką pamatyti. Svarbu netingėti pasiieškoti informacijos, nes dažnai tai, kas įdomiausia turizmo informacijos centruose neįvardijama.

  • Laura
    Atsakyti

    Jau antra diena knisuose po visas info del situ ferratu, ir is lecco.lt, visu nurodytu svetainiu, FB tinklapiu niekas nieko neatsako. Nei meilais, nei i komentarus, nei izinutes. Tai kaip tada prisijungti??? Cia tik savai chebrai galima, ar su kuo nors permiegoti reikia??? Kam is vis tada viesintis ir zmones nervinti? 😀

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Laura, permiegoti nepakenks, čia faktas. Lecco.lt nėra turizmo agentūra, tai fizinis asmuo, kuris žaliems gali pagelbėti įgyvendinti norus. Jei neatsako, reiškia negali arba nenori. Tokiu atveju, paprasčiau yra pačiam nusipirkti bilietus tinkamai datai ir už tinkamą kainą, įsigyti/išsinuomoti įrangą ir gerai praleisti laiką. Sėkmės kopinėjant.

Palikti atsakymą: Nieko Naujo Atšaukti atsakymą