Naktinis Vilniaus šturmas su LUN’atikais

Dalinuosi įspūdžiais ir nuotraukomis iš vakarykščio LUNI organizuoto vakarinio/naktinio (čia kaip kam) pasitrainiojimo po Vilnių su hmm… šimto, o gal ir daugiau žmonių kompanija.

Susitikimo taškas buvo paskirtas prie greta Šv. Onos ir Bernardinių bažnyčios esančio A. Mickevičiaus paminklo. Turiu pabrėžti, kad nei organizatoriai, nei aš pats nesitikėjau tokios didelės minios, net pajuokavome, kad reikėjo pardavinėti bilietus – mažiau susirinktų. Be abejo, su tokia didele kompanija tik linksmiau, tad ilgai nelaukę pajudėjom. Maršrutas buvo toks (pasiskolinu dalį FB event’o informacijos).

  1. Per tiltelį, pro VDA pakilome į skersgatvį, žinomą kaip J. Meko skersvėjo takas – 2010 m. Vilniaus savivaldybė sugalvojo šiuo vardu pavadinti pėsčiųjų taką nuo Užupio gatvės 24 namo iki Vilniaus dailės akademijos. Iš ten atsiveria gražus vaizdas į šv. Onos bažnyčios pusę, bet galiu lažintis, kad ne visi buvo į tą pusę atsisukę.
  2. Apleista Vilniaus elektros matavimo technikos gamykla „Skaiteks”. Tiesą pasakius, pro ją tik praėjom, nes savininkai ją akylai saugo ir nieko įsileisti nenori. Aišku, tokia minia drąsiai galėtų šturmuoti ir didesnę teritoriją, bet šio kuriozo buvo atsisakyta.
    Gamykla pastatyta 1950 m. Nuo 1974 m. pervadinta į Vilniaus elektros matavimo technikos gamyklą. 1983 m. ši gamykla pagamino 3285000 elektros skaitiklių. Šiuo metu teritorijoje planuojama įgyvendinti daugiafunkcinio Vilniaus miesto kvartalo projektą „Paupys“. Tokiu atveju Vilniečiai turėtų dar vieną vietą pasivaikščiojimams, nes tuo pačiu turėtų būti sukultūrinta dabar kraupiai atrodanti Vilnelės krantinė, kur šiuo metu neretai renkasi įtartini tipai arba „greitam pasimatymui“ sustoja neaiškių porelių automobiliai.
  3. „Vamzdžių” tiltas per Vilnelę – pusiau apleistas tiltas, kuriuo vilniečiai naudojasi retai. Pusę tilto pločio užima vamzdžiai.
  4. Apleistas trikotažo fabrikas „Vilija” jau ilgą laiką nematė tokios gyvasties savo teritorijoje. Kas patalpose, kas ant stogo, kas po teritoją – visi plačiai pasklido ir čia praleidom tikrai nemažai laiko.
    Fabrikas veiklą pradėjo 1950 m. kaip F. Dzeržinskio vardo trikotažo artelė, kurioje buvo verpiami ir dažomi siūlai. Nuo 1956 m. iki 1962 m. veikė kaip tekstilės trikotažo kombinatas. Nuo 1962 m. – eksperimentinis trikotažo fabrikas „Vilija”. Uždarytas 2004 m. Nuo jo stogo atsiveria gražūs vaizdai į Užupio kapines (deja, jokio gražaus vaizdo į kapines nebuvo, toks būna tik kartą metuose) ir senamiestį.
  5. Bernardinų kapinės. Tai antros pagal senumą kapinės, kuriose pradėta laidoti 1810 m. XX amžiaus 2-oje pusėje kapinės apleistos. Nuo 1967 metų kapinėse beveik nebelaidojama. Jose palaidota daug garsių Vilniaus ir Lietuvos XIX–XX amžiaus veikėjų. Kapinės iki šiol išsaugojusios XIX a. nuotaiką. Šį tašką praleidau, nes ir be manęs ten triukšmo užteko.
  6. Apleista priešlėktuvinės gynybos slėptuvė Užupyje. Į kurią dėl žmonių gausos teko lįsti grupelėmis. Ji pastatyta Krivių ir Polocko gatvių sankirtoje esančiame sodelyje. Iš kitų slėptuvių išsiskiria tuo, kad ji yra ne po namu, kaip daugelis, bet po pačiu sodeliu. Be to, turi 2 įėjimus: vienas atskiras, o kitas – susisiekiantis su taip pat apleistu buvusiu viešuoju tualetu. Nuotraukų ten nedariau, nes temperatūrų skirtumas per didelis, kad objektyvo stiklas liktų sausas, o ir laiko laukti, kol įšalęs fotoaparatas atšils nebuvo.
  7. Altanos kalnas, dešinėje Vilnios pusėje, į pietryčius nuo Bekešo ir Trijų kryžių kalnų. Čia Vilniaus miesto gyventoja Melanija Dluska apie 1932-1933 m. ant šios kalvos viršūnės pastatė aštuoniakampį pastatą, pavadintą altana, jame, pasak išlikusių dokumentų,  jos vyras augino pietietiškus vaisius ir egzotinius augalus. Įdomu ir tai, kad Vilniaus miesto valdyba nedavė leidimo altanos statybai, nes ji gadintų parko vaizdą nuo Bernardinų sodo pusės, nepaisant to altana vis tiek buvo pastatyta. Antrojo pasaulinio karo metais sprogusi bomba apgadino altaną, tačiau ji tebestovi iki šiol. Nuo kalno viršūnės atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.
  8. Na ir paskutinė stotelė – Gedimino pilies kalnas, laikomas Lietuvos simboliu. Įveikinėjant tvorą teko pabendrauti ir su policija, bet, ačiū Dariui, jie patikėjo mūsų kultūringa misija ir paliko mus ramybėje. Nuo jo viršaus atsiveria nuostabi senamiesčio ir naujojo Vilniaus centro panorama.
Už pasivaikščiojimą noriu padėkoti LUNI, Dariui, Dmitrijui ir visiems kitiems palaikiusiems gerą kompaniją, nuotaiką ir atmosferą.


Vakare prieš aštuonias prie Mickevičiaus paminklo pradėjo rinktis netikėtai daug žmonių


Kaip įprasta, vyr. LUN’atikas Darius davė startą


Pro VDA pajudėjom gilyn į Užupį


„Jono Meko skersvėjis“


Toliau, pro Užupio simbolį, link „skaiteks’o“


Vilnelė


Trumpas stabtelėjimas


Galvojau, kad tiltelis neatlaikys tokio kiekio mėsos


Prasideda „Vilijos“ fabriko okupacija


Pirmasis desantas ant stogo


Drujos gatvės šviesos


Tamsoje paskendusi Valstybinė Vilniaus elektros matavimo technikos gamykla “Skaiteks”


Rėmai


Elektrifikuota „Vilija“


Paliekam fabriką ramybėje


Visa masė subruzdėjo į Bernardinų kapines


Kita stotelė – trikampis skveras prie senojo Užupio vandetiekio bokšto


Kol fotografavau…


…LUN’atikai brovėsi į slėptuvę, prie kiek vėliau įrengto, dabar nebeveikiančio viešojo tualeto


Nuo altanos ant Altanos kalno atsivėrė puiki senamiesčio panorama


Pradėjus Gedimino kalno šturmą, nebuvo apsieita be POLICIJOS konsultacijų


Aukštutinės pilies reprezentaciniai rūmai


Vakarinis (Gedimino) bokštas


N-kartų matytas kadras


Žvilgnis į pasivaikščiojimo pradžios tašką


Iki kitų susitikimų!

Recent Posts

Facebook komentarai:

Showing 2 comments
  • Liquidas
    Atsakyti

    Puiki kelione su LUNatikais…puikios foto ir reportazas, aciu

  • LAURA
    Atsakyti

    Sveiki, kur galėčiau rasti autorių 29 foto?

Jūsų nuomonė