Vilniaus Vizitiečių Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje

Ši bažnyčia – vienas įdomiausių apleistų objektų Vilniuje šiuo metu. Kažkodėl nebestebina, kad labai permainingą ir gana skaudžią istoriją išgyvenusi bažnyčia, galop pakliuvusi, atrodo, į reikiamas rankas, 2005 metais gavusi Valstybės saugomo objekto statusą, nyksta tiesiog akyse.

Trumpa istorija

Bažnyčia su vizitiečių vienuolynu pagal Juozapo Polos projektą ir jam vadovaujant pradėta statyti 1694 m., tačiau statyba dėl kilusio Šiaurės karo iki 1729 m. sustojo. Statybas, jau turėdamos laikiną mūrinę koplyčią, pastatytą 1717 m., finansavo pačios vienuolės ir vyskupas K. Bžostovskis. Statyba baigta 1744 m., o interjero įrengimas ir dekoravimas užbaigtas 1763 m. Ši bažnyčia – vienintelis Lietuvoje centriškas kupolinis pastatas, kurio pagrindiniame fasade nėra bokštų.

Nuo pat įkūrimo iki 1843 m. vienuolės išlaikė pavyzdinį pensioną, kuriame kasmet buvo auklėjama apie 40 mergaičių. 1863 m. vienuolynas uždarytas, 1865 m. jame įkurdintos stačiatikės vienuolės. Perdirbant bažnyčią į Šv. Marijos Magdalenos cerkvę nugriauta šalia stovėjusi keturkampė varpinė, pakeistos kai kurios vidaus ir išorės dekoro formos. 1915 m. stačiatikės iš Lietuvos pasitraukė. 1919 m. vienuolynas vėl grąžintas vizitėms, kurios čia gyveno iki 1948 m..

Po Antrojo pasaulinio karo pastatuose įrengtas kalėjimas. Pakeistas bažnyčios interjeras, pertvarkytas vienuolyno namų planas. Uždarius pataisos namų gamybinę bazę vizitiečių vienuolyno ansamblis ištuštėjo. Pastatai gerokai nukentėjo nuo vandalų, metalo vagių.

2009 metais bažnyčia trumpam atgijo. Neretas atvejis, kad apleistose erdvėse kuriam laikui „įsimeta” menininkai, tad ir čia buvo surengta pataisos namų teritorijoje rastų kalinių dirbinių paroda bei austrų menininkės Anjos Vesterfriolkės (Westerfrolke) tekstilės instaliacija arba, paprasčiau kalbant, moteriškė bažnyčios sienas ir kampus paprasčiausiai apkarstė agro plėvele ir sugalvojo daug gražių žodžių šiam gestui apipasakoti. Šiuo metu vienintelė apleistos erdvės instaliacija – pakampiuose besimėtantys rakandai, šiukšlės ir grindis nusėjęs nuo lubų byrantis kalkių sluoksnis.

Bažnyčia (49) Vilniaus žemėlapio fragmente. 1859 m.
Bažnyčia (49) Vilniaus žemėlapio fragmente. 1859 m.

A. H. Kirkoras apie Vizitiečių vienuolyną ir Jėzaus širdies bažnyčią

Ištrauka iš knygos „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes”, Vilnius „Mintis” 1991 leidimo. Pirmasis leidimas, kaip ir žemėlapio fragmentas aukščiau, buvo išleistas 1859 m. Pats Adomas Honoris Kirkoras mirė 1886 m. lapkričio 23 d. Krokuvoje, kur ir yra palaidotas.

…užkopę plačia gatve ant kalno išvysime nedidelę bažnyčią su vienuolynu, iš visų pusių plačiai apjuostus mūro siena. Tai moterų vizitiečių (nuo Šv. M. M. Aplankymo) vienuolynas, o šalia jo – Jėzaus širdies kryžiaus formos bažnyčia be bokštų, su kupolu, be prieangio, 38,5 uolekties ilgio (ilgio matas, lygus 66-71 cm). Ją statyti pradėjo karalius Augustas II 1717 m., o baigta buvo 1729 m. vienuolių lėšomis ir didele vyskupo K. Bžostovskio, kurio širdis čia ilsisi, parama.

Bažnyčią konsekravo vyskupas sufraganas Tomas Zenkevičius 1756 m. rugpjūčio 29 d. O vienuolyną 1694 m. įsteigė Dezelštienė, kuri šiam tikslui paaukojo 50000 tinfų (tinfa – sidabrinis pinigas, kurio vertė – apytikriai keliolika grašių). Šią sumą stojančių į vienuolyną kraičiai padidino iki 38056 sidabro rublių; be to, vizitietės turėjo Minsko gubernijos Borisovo apskrityje Vileikos dvarą, kuriame buvo 70 dūmų, taip pat Vilniaus apskrityje, Riešėje – 19 d9mų, taigi vėliau buvo surinktas solidus kapitalas. Nuo 1798 iki 1837 m. vienuolės kasmet iš monarcho Pavelo I malonės gaudavo po 3000 rublių. Nuo 1719 m. iki bažnyčios statybos baigties pamaldos vykdavo vyskupo Bžostovskio pastangomis įrengtoje koplyčioje. Nuo 1694 iki 1843 m. vizitietės turėjo pavyzdinį moterišką pensionatą, kuriame kasmet buvo auklėjama iki 40 ir daugiau mergaičių; kelios iš jų buvo išlaikomos iš Dunino Slepsčio fondo, o 12 – Pavelo I lėšomis. Vizitiečių ordino regula buvo labai griežta. Kartą peržengusi vienuolyno slenkstį, vienuolė jau niekados nė valandėlės negali pasirodyti už jo ribų. Bažnyčioje yra septyni žymiojo Simono Čechavičiaus tapyti paveikslai: didelis šv. M. M. Aplankymo paveikslas, šv. Joanos Pranciškos (pirmos Vizitiečių ordino motinos), šv. Pranciškaus Saleziečio, šio ordino įstatų kūrėjo, puikiai nutapytas Nukryžiuotasis Kristus, Kūdikėlį Jėzų ant rankų laikantis šv. Juozapas, šv. Pranciškus Ksaveras, regėjimo metu pastebėjęs danguje daugybę kryžių, ir šv. Jonas Evangelistas, pagautas ekstazės, su plunksna rankoje, laikomas vienu iš vertingiausių šio garsaus menininko kūrinių. Vilniaus universiteto architektūros profesoriaus Šulco vadovaujamas, gražius bažnyčios vartus su įrašu Patet cordi Jesu (atvertos Jėzaus širdžiai) pastatė tuomet jaunas inžinierius, o šiandien visiems žinomas ir mylimas Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas.

Kaip matote, Kirkoro ir aukščiau paminėti faktai šiek tiek skiriasi.


Kadaise buvusi ištaiginga bažnyčios salė iš buvusio altoriaus vietos


Altoriaus vieta


Sovietinis kubizmas


Suolai


Lakta įėjimo pusėje


Knygų savartynas balkone


„Zoniakų” svajonė


Bardakėlis


Informacija


Lyg bl% didieji darbininkai „zonoj” sėdėtų


Kupolo viršuje buvo įrengta koplytėlė


Lipam pasižiūrėti


Laiptinė


Tarpinis aukštas kupole


Bažnyčios būklė bei likimas kaip ir aiškus (galbūt)


Kupolo viršus čia pat


Pagaliau viršuje


Koplytėlės likučiai ir bene geriausiai išlikę bažnyčios papuošimai


Vaizdelis ne koks


Laiko tunelis


Pro langelius atsiveria puikios Vilniaus panoramos


Kažkas „linksmai” pavakarojo


Kupolo viršus


Galingi prožektoriai per langelius apšviečia kupolo detales


Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2 (VE-2)


Pataisos namų gamybinė bazė ir patys pataisos namai


TV bokštas ir Lietuvos geležinkelių administracinis pastatas


Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios laikrodis


Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia


Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia


Gedimino pilies bokštas


Vilniaus Vizitiečių Švč. Jėzaus širdies bažnyčia


Pataisos namų palikimas


Vienuolyno pastatai prie bažnyčios


Nykstantis bažnyčios fasadas


Centrinis įėjimas į bažnyčią


XX


Metas namo

Tekste panaudota informacija iš:

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė