Beveik išsamus pasakojimas apie Vilko Guolį

Pavadinime įrašiau kuklų beveik išsamus, nes apie šią Vietą straipsnio tikrai neužtenka, nesvarbu, kad šiam įrašui sugaišau daugiausia laiko iš visų anksčiau čia publikuotų. Gero skaitymo ir įdomios virtualios kelionės po „Vilko guolį“!

-

Čia lankiausi du kartus ir tikrai žinau, kad paskutinis apsilankymas nebuvo paskutinis. Žiūrint iš praktinės pusės (kas dažnam labai aktualu), „Vilko Guolis“ pakankamai netoli Lietuvos, nakvynė dviviečiame kambaryje (buvusio karininkų viešbučio pastate) kainuoja 120 zlotų, už tai dar gausite pusryčius dviems, o automobilio parkavimas ir pasivaikščiojimas nieko nekainuos, tik nepamirškit iš anksto rezervuoti numerį, o prie vartų sargybiniams pasakyti slaptažodį „Hotel“. Sklando gandai, kad žydams įėjimas nemokamas, bet šio fakto negaliu patvirtinti.

Daugiau informacijos apsilankymo klausimais bandykite rasti čia: www.wolfsschanze.pl

O dabar visiškai rimtai, ilgai ir tikiuosi nenuobodžiai apie šią Vietą.

Įžanga

Daug metų praėjo nuo II Pasaulinio Karo pabaigos.  Išaugo naujos lenkų ir vokiečių kartos (ir lietuvių). Pasikeitė politiniai santykiai ir sistemos. Duris atvėrė archyvai, taip pat atsirado galimybė atversti iki šiol nežinomus dokumentus. Tačiau susidomėjimas buvusia Hitlerio būstine „Vilko Guolis“ Gierlože, netoli Kentšyno Lenkijoje nemažėja. Pastaraisiais metais įvyko daugybė pasikeitimų ir atsirado naujos informacijos. Šis straipsnis turėtų padėti pažinti šio objekto praeities ir dabarties istoriją.

„Vilko Guolio“ žemėlapis

Būstinėje yra daugybė panašių vienas į kitą bunkerių, kai kurie iš jų yra beveik identiški ir dėl šios priežasties detali Būstinės apžiūra nėra tikslinga ir, svarbiausia, nebūtų įmanoma vieno trumpo apsilankymo metu. Būstinės teritorijoje yra pavojinga: išsikišusios vielos, betono gabalai, įskilimai ir šulinėliai, todėl lankydamiesi čia būkite itin atsargūs.

Bendra informacija

Pasivaikščiojimas Vilko Guolyje

Pasibaigus I-ajam Pasauliniam Karui, po Versalio Traktato (1919 m.) pasirašymo Vokietija turėjo tapti demilitarizuota šalimi. Tačiau ne visi pritarė Versalyje padiktuotoms sąlygoms. Savo politinės veiklos pradžioje Adolfas Hitleris ištarė garsųjį šūkį “Lebensraum”, skatinantį gyvenimo platybių užkariavimą Vokietijos labui ir be galo gudriai pasinaudojo amžinu noru veržtis į rytus “Drang nach Osten”. Atrado daugybę bendraminčių, ypač tarp pramonininkų, fabrikantų, karininkų ir politikų. Pasinaudojo pasitaikiusia proga ir, atėjęs į valdžią (1933 m.), pradėjo realizuoti savo tolregius planus Europos ir Pasaulio užkariavimui. Paslapčia nuo alijantų užsiima kariuomenės pertvarkymu, perginklavimu, kariuomenės vidinių struktūrų pertvarkymu, o visų pirma įveda būtinosios karinės tarnybos prievolę. 1935 metais oficialiai atmeta Versalio Traktato karinį nutarimą. Pirmasis Europos užkariavimo žingsnis buvo Austrijos užėmimas (1938 m.) “Anschluß”, sekantis žingsnis buvo Sudetų aneksija (1938 m.) ir Čekų ir Moravų prijungimas prie Reicho (1939 m.). 1939 metų rugsėjo I-ąją dieną Hitleris smogia į Lenkiją, o vėliau į Skandinavijos šalis, Prancūziją ir kitas Europos šalis.

Jau tuomet pradeda ruoštis karo su Rusija pradžiai, nežiūrint į tai, kad oficialiai galiojo 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašytas traktatas dėl agresijos eliminavimo, kurio pavadinimas buvo „Molotovo-Ribbentropo paktas“. 1939 metų rugsėjo mėn. 17 dieną Lenkija buvo padalinta faktiškai IV-ąjį kartą, kas pasitvirtino 1939 m. rugsėjo 28 dieną Maskvoje pasirašius „Sutartį dėl draugystės ir sienų ribų išlaikymo“. Ribbentropo-Molotovo Pakto pagalba Stalinas padėjo Hitleriui pradėti II-ąjį Pasaulinį karą, kurios auka 1941 metų birželio 22 dieną tapo jis pats.

Statymas

Turėdamas mintyse rytinį frontą Hitleris liepia paruošti tinkamą vietą vadovavimo centrui. Rytų Prūsija labiausiai atitiko saugumo reikalavimus. Teritorijos dislokacijos vieta ir kraštovaizdis (miškai, ežerai, pelkės, kanalai, upės) buvo natūraliu apsaugos elementu iš rytų pusės. 1940 metų vasarą Rytų Prūsijoje stambiu mastu pradėti paruošiamieji darbai Rusijos užpuolimui. Taipogi buvo numatoma perkelti visus vadovavimo centrus į Prūsijos teritoriją. 1940 metų vasarą pradėti Hitlerio Pagrindinės Būstinės „Vilko Guolis“ statybos darbai Gierložo miške šalia Kentšyno. Pavadinimas „Vilko Guolis“ – “Wolfsschanze” kilo nuo žodžio “Wolf” – vilkas.

Vilkas, tai partinis Hitlerio slapyvardis, kuriuo jis dažnai naudojosi. Likusios būstinės savo pavadinimuose taip pat turėjo žodį “wolf”, pavyzdžiui: “Wolfschlucht” ir “Werwolf”. Statybos darbai vyko be pertraukos iki 1944 metų. Kodėl buvo pasirinkta būtent ši vieta?

  • Miškas, nutolęs nuo Kentšyno apie 8 km, priklausė miestui.
  • Iš trijų pusių apsuptas ežerais, nutolęs nuo pagrindinių kelių, per vidurį nutiesta geležinkelio linija – tinkama vieta statyboms.
  • Didieji Mozūrų Ežerai ir Gižycko Įtvirtintas Rajonas kartu su Gižycko tvirtove Boyen buvo pagalbine apsauga iš rytų pusės.

Statybos darbus vykdė Todto Organizacija (OT), su kuria bendradarbiavo daugybė privačių statybos firmų iš Vokietijos ir Prūsijos gilumų, o būtent: Chemische Werke “Askania” (tai buvo tik priedanga). Projektuotojais buvo Vokietijos inžinieriai iš OT, o ne, kaip buvo manyta anksčiau, italų inžinieriai. Darbo jėga – keli tūkstančiai žmonių (per visą statybos darbų laikotarpį), buvo samdomi darbininkai vokiečiai. Priversti dirbti kitų tautybių darbininkai – lenkai, norvegai, prancūzai, rusai – dirbo privažiavimo kelių, geležinkelio linijų, oro uosto ir kitokių gynybinių objektų statybose šalia „Vilko Guolio“.

Statybininkai buvo apgyvendinti Kentšyno „Darbo Stovyklose“ šalia cukraus fabriko ir kasdien vežami į darbą automobiliais bei traukiniais. Norvegų darbo stovykla buvo įkurta šalia Parčo (Parcz) kaimo – 2 km nuo Gierložo.

Gierložo miškas užima apie 8 kv. km ploto paviršių, užstatytas paviršius – apie 2,5 kv. km, kur buvo pastatyta daugiau nei šimtas įvairaus pobūdžio objektų. Pastatyti 7 sunkiojo tipo bunkeriai – saugyklos, kurių sienos siekė 8 m storį, o perdangų storis – iki 10 m.

Buvo pastatyta daug vidutinio dydžio bunkerių, kurių perdangų storis buvo 2-3 m, juose buvo laikomi kai kurie techniniai prietaisai o taip pat buvo daug bunkerių – gyvenamųjų barakų, kurių sienos buvo pastatytos iš plytų arba betono. Daugiausiai buvo medinių – ūkinių ir gyvenamųjų barakų.

Būstinė buvo statoma trimis etapais:

I statybų etapas: nuo 1940 metų vasaros iki 1941 metų birželio mėnesio; šiuo laikotarpiu buvo pastatyti mediniai barakai ir betoniniai bunkeriai, kurių sienų storis siekė 3 m. Tai buvo gyvenamosios, biuro, sandėlių ir saugyklų nuo bombų patalpos.

II statybų etapas: 1942/43 metai – mediniai barakai buvo iš išorinės pusės papildomai padengti 50 cm storio sienomis ir 35 cm storio gelžbetonio perdangomis.

III statybų etapas: 1944 metų vasario-spalio mėnesiai. Hitlerio bunkeris (13) ir „svečių“ bunkeris (6) buvo papildomai padengti 4 m storio sienomis ir 6 m storio perdangomis (sutvirtinimas). Iš naujo buvo perstatytas „bendrojo naudojimo“ bunkeris (26), o taip pat Göringo bunkeris (16). Jie buvo dvigubi – „bunkeris bunkeryje“ tarp sienų ir perdangų buvo laisvas 50 cm tarpas, užpildytas susmulkinta akmens mase, kurios paskirtis buvo bombų sprogimo sukeltų drebėjimų amortizavimas. Visos vidinės sienos buvo išklotos medinėmis išklotinėmis. Bunkerio perstatymo metu Hitleris 1944 metų vasario 23 dieną išvyko į savo rezidenciją Obersalcberge. Grįžęs į būstinę, nuo liepos 15 dienos iki spalio 1 dienos gyveno „svečių“ bunkeryje, šalia kurio stovėjo barakas, kuriame įvyko 1944 metų liepos 20 dienos pasikėsinimas. Keliai automobiliams buvo padaryti iš asfalto, betono ir grindinio, o pėsčiųjų perėjos-takeliai tarp bunkerių buvo iš truputį pakietinto grunto ir betoninių šaligatvio plytelių. Visi takeliai, keliai ir perėjimai šalia bunkerių buvo iš viršaus pridengti maskuojančiais tinklais. Jie buvo pakabinti ant vielų, kurios buvo nutiestos nuo medžių iki bunkerių ir tarp medžių. Virš lengvųjų bunkerių buvo pastatyti dirbtiniai medžiai iš maskuojančių tinklų.

Tai buvo vieliniai tinklai, prie kurių buvo pririšami atsparios ugniai plastmasės gabaliukai su medžių lapų ir eglišakių imitacijomis. Sunkieji bunkeriai buvo maskuojami natūraliu būdu. Kai kurių bunkerių sienos buvo padengtos specialiu tinku, susidedančiu iš betono, žolės, pjuvenų, sudarančių grublėtą, žaliai nudažytą paviršių, prie kurio žiemos metu prilipdavo snaigės.

Geležinkelio linija (nutiesta 1907 m.) buvo reikalinga statybinių medžiagų gabenimui ir darbininkų atvežimui, svečių atvežimui, tarnybinių traukinių, o taip pat Hitlerio šarvuoto traukinio, kuriuo dažniausiai keliaudavo, reisams, kadangi geležinkelio transportas, jo manymu, labiausiai saugus kelionių metu. Čia pat buvo geležinkelio stotis kartu su peronu ir viena geležinkelio atšaka. Antroji užmaskuota geležinkelio atšaka buvo skirta Hitlerio traukiniui. Iškrautos iš vagonų statybinės medžiagos, o taip pat betonas buvo gabenami į atitinkamų statybų vietas siaurų bėgių geležinkelio linijomis. Būstinė buvo aprūpinta visais moderniausiais techniniais įrenginiais. Elektros energija buvo tiekiama energetinių linijų pagalba, tačiau pavojaus atvejui buvo įrengti specialūs agregatai energijos gamybai (dyzelis) ir akumuliatoriniai elementai. Apšildymas buvo centrinis. Taip pat buvo įrengtas kanalizacinių nuotekų rezervuaras, atskiras vandens tiekimo rezervuaras ir betarpiškas telefoninis ir radijo ryšis su Berlynu ir kitomis būstinėmis Prūsijoje ir Europoje.

Saugumas

Vilko GuolisBūstinės teritorija buvo aptverta vielinio tinklo tvora, tarp tinklų buvo užminuotų laukų juostos, kurių plotis buvo nuo 50 iki 150 m, o visas ilgis siekė 10 km. Ten taip pat buvo spygliuotos vielos aptvarai ir stebėjimo bokštai, kulkosvaidininkų postai, priešlėktuvinės gynybos punktai ir pėstieji patruliai. Teritorija buvo užminuota įvairaus tipo minomis, t.y. buvo panaudotos prieštankinės, lauko, stiklinės, šokinėjančios ir kitokios rūšies minos.

Pasibaigus karui, teritorija buvo aptverta ir nukenksminta. 1952-1955 metais išminuotojai iškasė daugiau nei 54 tūkstančius minų. Išminavimo metu buvo daug nelaimingų atsitikimų, taip pat ir mirties atvejų. Atskiros zonos buvo aptvertos tinklais ir spygliuota viela, prieiti prie jų arba privažiuoti buvo galima tik per specialius vartus ir tik pateikus specialius leidimus, prieš tai palikus ginklus depozite (nuo 1944 metų liepos 20 dienos). Iš išorės prie įėjimo į būstinės teritoriją vedė treji įvažiavimo vartai: „vakariniai“ iš Kentšyno pusės, „rytiniai“ iš Vengoževo pusės ir „pietiniai“ iš oro uosto pusės. Oro uostas nuo būstinės buvo 5 km nuotolyje, netoli Kentšyno, o rezervinė lėktuvų nusileidimo vieta buvo čia pat už miško, Vengoževo link. Nusileidimo aikštelėse buvo organizuojami naujo tipo ginklų ir karinės technikos demonstravimai.

Būstinės saugumu taip pat rūpinosi oro pajėgos Elko, Gižycko ir Senpopolio rajonuose. Nuo pėstininkų antpuolių būstinę saugojo bunkeriai ir slėptuvės Gižycko ir Vengoževo krypties link. Asmeninį Hitlerio saugumą užtikrino specialūs asmeninės gvardijos padaliniai “SS-Leibstandarte Adolf Hitler”, o „Vilko Guolyje“ – Reicho Saugumo Tarnyba (RSD) ir specialus asmeninės Hitlerio apsaugos batalionas (FBB).

Sunkiojo tipo bunkeriai galėjo apsaugoti tik antpuolio atveju, tuo tarpu kasdieninis gyvenimas ir darbas vyko lengvuosiuose bunkeriuose ir mediniuose barakuose. „Vilko Guolyje“ Hitleris jautėsi saugus ir gyveno čia su pertraukomis nuo 1941 metų birželio 24 dienos iki 1944 metų lapkričio 20 dienos, t.y. apie 900 dienų. Būstinėje taip pat darbavosi civiliai asmenys tiekimo, ryšio ir aptarnavimo skyriuose. Dirbo čia ir moterys – sekretorės, stenotipistės, stenografistės, valytojos, virėjos ir kt.. Jos buvo atvežamos specialiais autobusais iš Kentšyno. Iš viso kartu su apsauga būstinėje darbavosi ir gyveno apie 2 tūkstančius žmonių.

Apie būstinės egzistavimą aliantai veikiausiai žinojo, tačiau nei karto jos nebombardavo, manoma, kad čia jie turėjo savus šnipus.

Hitlerio svečiai

Praėjus tik trims valandoms po pasikėsinimo į jo gyvybę Hitleris priima Musolinį ir aprodo jam sprogimo nuniokotą pasitarimų kambarį

Įvairiais laikotarpiais „Vilko Guolis“ buvo lankomas užsienio svečių. Tai:

  • Italijos diktatorius Benito Mussolini (1941.08.25, 1942.09.12, 1943.09.18, 1944.07.20),
  • Rumunijos maršalas Antonescu (1943.09.02 ir 1944.02.26),
  • Italijos Užsienio Reikalų Ministras grafas Ciano (1941.10.27 ir 1942 metų gruodžio mėn.),
  • Slovakijos Ministras-Primininkas Tiso (1941.10.18),
  • Bulgarų Caras Borisas III (1942.03.24),
  • Horthy Miklosas iš Vengrijos (1941.09.6-8),
  • Mannerheimas iš Suomijos (1942.06.27) ir kiti.

Sunaikinimas

1944 metų rudenį pablogėja padėtis rytiniame fronte, Vokietija pradeda ruoštis gynybai. Plečia statybas ir stiprina apsauginę sistemą Rytų Prūsijoje. Tuo asmeniškai rūpinasi gauleiteris Erichas Kochas (Erich Koch). Tuo pačiu metu Rusijoje vyko intensyvūs paruošiamieji darbai puolimui. Didėjo pavojus „Vilko Guolio“ saugumui ir dėl tos priežasties 1944 metų lapkričio mėn. 20 dieną Hitleris išvyko iš Būstinės ir Rytų Prūsijos. Hitlerio išvykimas tapo paruošiamuoju Būstinės apleidimo signalu. Visi dokumentai ir svarbiausia įranga buvo išvežti. Vermachto Vyriausiojo Vadovavimo Štabas persikėlė į Vokietijos gilumą. 1944 metų gruodžio 4 dieną Vilhelmas Keitelis (Wilhelm Keitel) išleido slaptą įsakymą “Inselsprung” – „Salos paleidimas į orą“ – „Vilko Guolio“ sunaikinimą. Būstinė buvo paruošta sunaikinimui. Tačiau čia trumpam įsikėlė IV generolo Hossbaho armijos štabas. Ši armija buvo Rusijos priversta pasitraukti iš Narvos, Biebžos, Grajevo rajonų – jai grėsė apsuptis. Dažni žiemos laikotarpio antpuoliai iš Rusijos pusės 1945 metų sausį atvedė prie civilių gyventojų evakuacijos iš Prūsijos ir generolo Hossbacho štabo perkėlimo toliau į vakarus. Rusai gerai žinojo apie vokiečių sustiprintas gynybines pajėgas Didžiųjų Mozūrų Ežerų linijoje ir dėl to čia nedėjo didelių pastangų. Prūsija buvo apsupta. Armijos grupuotė „Vidurys“, gresiant apsupčiai, paskubomis pasitraukė iš Prūsijos. Civiliai gyventojai buvo evakuojami į vakarus, Vyslos Marių link, o iš ten – į Vokietiją.

„Sudegusios žemės“ taktikos įgyvendinimo metu, 1945 metų sausio 24 dieną vokiečių minuotojai susprogdino „Vilko Guolį“, panaudoję tam apie 8-10 tonų trotilo kiekvienam sunkiajam bunkeriui. Čia nebuvo iš anksto paruoštų specialių patalpų, skirtų sprogstamųjų medžiagų laikymui, o taip pat tos medžiagos nebuvo patalpintos bunkerių viduje statybų metu, kaip kai kurie yra linkę manyti. Kalbama, jog sprogdinant būstinės bunkerius suskilo ledas, dengęs aplinkinius ežerus.

Taip savo veiklą užbaigė Hitlerio Būstinė – „Vilko Guolis“, kurios statybos darbų sumos dydis siekė apie 36 mln. Vokietijos markių.

Išminavus aplinkinius laukus ir miškus, 1959 metais bunkeriuose leista lankytis.

Pasikėsinimas

Svarbiausią vaidmenį pasikėsinant į Hitlerio gyvybę suvaidino grafas Stauffenbergas1944 m. liepos mėn. 20 dieną Pagrindinėje Būstinėje – „Vilko Guolis“ – įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo pulkininkas Stauffenbergas – rezervinės kariuomenės štabo viršininkas. Pagal planą pulkininkas Stauffenbergas lėktuvu atskrido į oro uostą šalia Kentšyno, o iš oro uosto į Būstinę vyko automobiliu. Rankinėje atsivežė granatą. Pasitarimas turėjo įvykti sunkiajame Hitlerio bunkeryje, tačiau dėl remonto ir Mussolinio atvykimo buvo pakeisti pasitarimo vieta ir laikas. Visi karininkai kartu su Hitleriu perėjo į pasitarimų baraką Nr.3, esantį šalia „saugyklos svečiams“. Pulkininkas Stauffenbergas užėmė vietą šalia Hitlerio ir padėjo po sunkiu ąžuoliniu stalu rankinę, kurioje buvo bomba su įjungtu degtuvo mechanizmu. Fronto situacijos aptarimo metu vienas is karininkų pastūmėjo rankinę giliau po stalu, nes ji jam trukdė. Stauffenbergas tyčia buvo pakviestas prie telefono, paskui nuėjo prie jo laukiančio automobilio. Tuo tarpu įvyko bombos sprogimas. Stauffenbergas išvyko, tačiau pirmajame kontrolės poste buvo sulaikytas. Paaiškinęs, kad dėl sprogimo gavo įsakymą išvykti, tęsė kelionę į oro uostą, tačiau sekančiame poste vėl buvo sulaikytas. Po dar vieno pasiaiškinimo, nuvyko į oro uostą, pakeliui išmesdamas iš automobilio antrą bombą, kuri buvo Stauffenbergo adjutanto – vyresniojo leitenanto Haefteno rankinėje. Išvykdamas iš Būstinės jis buvo įsitikinęs, kad Hitleris žuvo, kadangi bombos sprogimas įvyko.

Pasitarimų kambarys po sprogimo

Lėktuvu išskrido į Berlyną tam, kad galėtų ten pradėti naujus veiksmus. Tačiau Hitleris nežuvo. Telefoninis ryšis nebuvo nutrauktas. Paskelbtos vokiečiams kalbos per radiją metu, Hitleris sakė:

Hitlerio kelnės po pasikėsinimo„Iš tikro tai jau nežinau, kuris tai yra kartas, kai buvo suplanuotas ir įvykdytas pasikėsinimas į mano gyvybę. O jeigu šiandien prakalbau Jums, tai padariau tai dėl dviejų priežasčių: visų pirma, tam kad išgirstumėte mano balsą ir žinotumėte, kad esu sveikas ir nesu sužeistas, antra, kad galėtumėte pamatyti iš arčiau šį nusikaltimą, kuriam nėra lygių Vokietijos istorijoje. (…) Bomba sprogo dviejų metrų atstumu nuo manęs, iš dešinės pusės. Labai sunkiai sužeidė man brangius bendradarbius, vienas iš jų žuvo. Aš pats esu visiškai sveikas, nekreipiant dėmesio į smulkius paviršinius odos įbrėžimus ir nudegimus. Vadinu tai Dievo paskirtos man misijos patvirtinimo simboliu, kad toliau siekčiau mano gyvenimo tikslo, taip kaip tai dariau iki šiol. (…) matau čia Dievo pirštq“.

Praėjus trims valandoms po pasikėsinimo, Hitleris jau galėjo priimti anksčiau pasikviestą Benitą Mussolinį.

Stauffenbergas buvo areštuotas Berlyne ir kartu su kitais trimis karininkais sušaudytas tą pačią naktį. Pasikėsinimo metu žuvo keturi karininkai, vienuolika jų buvo sužeisti. Pasitarime dalyvavo 25 asmenys.

Iškyla klausimas: kodėl pasikėsinimas nepavyko?

Nepasisekusio pasikėsinimo pagrindine priežastimi buvo tai, kad visi sąmokslininkai nebuvo pilnai pasiryžę, dėl to jie iki galo neįvykdė savo užduočių, sudvejojo. Galima manyti, kad jeigu bomba būtų sprogusi Hitlerio bunkeryje, tuomet pasikėsinimas būtų pasisekęs. Sunkiajame bunkeryje sprogimo efektas būtų buvęs didesnis nei lengvajame, iš kurio išsiskyrusios sprogimo metu dujos galėjo nedelsiant išsivėdinti per langus. Sunkus medinis stalas sumažino sprogimo jėgą. Nepilnas ryšio su Berlynu nutraukimas, ryžto trūkumas akcijos “Walkiria” pradiniame etape (atsarginės armijos panaudojimas), pirmieji sąmokslininkų areštai, visa tai neišsemia visų, atsiradusių ir turinčių įtakos, priežasčių nepavykusio pasikėsinimo metu.

Kitas atsakymo reikalaujantis klausimas būtų: kas ir kodėl pasikėsino?

Pasikėsinimą įvykdė Generalinio Štabo karininkai, kurie žinojo apie tai, kad jiems karas jau artėja prie pabaigos, kad norint išgelbėti Vokietiją nuo visiško sunaikinimo, yra būtina patraukti Hitlerį. Betarpišku pasikėsinimo vykdytoju buvo išrinktas pulkininkas Stauffenbergas, ryžtingas ir drąsus žmogus, įsitikinęs tuo, kad vieninteliu keliu į sąmokslo sėkmę yra pasikėsinimas į Hitlerio gyvybę. Vokietijoje be „liepos 20 grupės“ buvo ir kitos opozicinės grupės, kurios vis tik buvo silpnos, jose buvo veikiama atskirai, buvo dekonspiruojamos ir naikinamos. Daug antifašistų vokiečių žuvo koncentracinėse stovyklose, įkurtose pagal Göringo sumanymą jau 1933 metais. Po pasikėsinimo buvo visiškai susidorota su jo dalyviais ir kitais asmenimis, kurie dėl kokios nors priežasties nepatiko Hitleriui. Buvo areštuoti maždaug 7 tūkstančiai asmenų, iš jų apie 5 tūkstančius buvo nužudyta, jų tarpe buvo 150 aukštojo rango karininkų.

Specialiai sušauktas „Liaudies Tribunolas“, vadovaujamas Freislerio, buvo tikra teisingo valdymo parodija. Vieningu šio „teismo“ nuosprendžiu buvo mirties bausmė. Keliems labiausiai pasitarnavusiems asmenims „buvo leista“ nusižudyti patiems, o visi likusieji buvo pakarti. Egzekucijos metu buvo nufilmuotas filmas, kuris vėliau daugelį kartų buvo rodomas Hitleriui, jo svečiams, o taip pat karininkams ir kariams kaip įspėjimas. Paskutinieji nuteistieji buvo žudomi net iki 1945 metų balandžio mėnesio. Taip pasibaigė paskutinis pasikėsinimas į Hitlerio gyvybę.

Virtualus apsilankymas

Tyli naktis prie buvusio karininkų viešbučio, kur ir prasideda ekskursija
Tyli naktis prie buvusio karininkų viešbučio, kur ir prasideda ekskursija

Prieš patenkant į teritoriją reikia kirsti 1907 m. nutiestą geležinkelio liniją
Prieš patenkant į teritoriją reikia kirsti 1907 m. nutiestą geležinkelio liniją

Pokario laikų šlagbaumas teritorijos pakraštyje
Pokario laikų šlagbaumas teritorijos pakraštyje

Ant kiekvieno išlikusio statinio net keturiomis kalbomis pranešama apie pavojų lankantis
Ant kiekvieno išlikusio statinio net keturiomis kalbomis pranešama apie pavojų lankantis

Saugumo tarnybos - Hitlerio Apsaugos (FBB) pastatas (2)
Saugumo tarnybos – Hitlerio Apsaugos (FBB) pastatas (2)

Pasitariimų barako liekanos, kuriame buvo įvykdytas pasikėsinimas į fiurerio gyvybę
Pasitariimų barako liekanos, kuriame buvo įvykdytas pasikėsinimas į fiurerio gyvybę

Memorialinė lenta
Memorialinė lenta

Memorialas išminuotojams prie Saugumo Tarnybos (RSD) (4) barako
Memorialas išminuotojams prie Saugumo Tarnybos (RSD) (4) barako

 

Užrašas ant Kovinio Kryžiaus

 

Svečių bunkeris (6)
Svečių bunkeris (6)

Prie bunkerio guli iki galo nespėto pastatyti priestato siena
Prie bunkerio guli iki galo nespėto pastatyti priestato siena

Net ir dabar gamta stengiasi užmaskuoti sienas
Net ir dabar gamta stengiasi užmaskuoti sienas

Armatūros lyg medžių šakos kyšo iš susprogdinto gelžbetonio monolitų
Armatūros lyg medžių šakos kyšo iš susprogdinto gelžbetonio monolitų

Visur žalia, griuvėsiai palaipsniui virsta natūraliu landšaftu
Visur žalia, griuvėsiai palaipsniui virsta natūraliu landšaftu

Laipteliai sumūryti vėliau, patogesniam griuvėsių lankymui
Laipteliai sumūryti vėliau, patogesniam griuvėsių lankymui

Sunku įsivaizduoti sprogimo galią, privertusią išlakstyti daugiatones sienas ir perdangas
Sunku įsivaizduoti sprogimo galią, privertusią išlakstyti daugiatones sienas ir perdangas

Lengvasis bunkeris, kuriame buvo stenografistų ir stenotipistų patalpos (7)
Lengvasis bunkeris, kuriame buvo stenografistų ir stenotipistų patalpos (7)

Dalis šio lengvojo bunkerio sienų neblogai išsilaikiusios iki šiol
Dalis šio lengvojo bunkerio sienų neblogai išsilaikiusios iki šiol

Bormanno bunkeris (11)
Bormanno bunkeris (11)

Susprogdinto bunkerio vidus, matosi antiskeveldrinė lubų perdanga
Susprogdinto bunkerio vidus, matosi antiskeveldrinė lubų perdanga

Visai čia pat - atskilusi 4m storio siena, kurią paremti pagaliu tapo šmaikščia tradicija
Visai čia pat – atskilusi 4m storio siena, kurią paremti pagaliu tapo šmaikščia tradicija

Sprogimo jėga tarsi stygas ištempė armatūrą
Sprogimo jėga tarsi stygas ištempė armatūrą

Pusiau perskilęs A. Hitlerio bunkeris (13)
Pusiau perskilęs A. Hitlerio bunkeris (13)

Hitlerio bunkerio maketas Saugumo Tarnybos (RSD) pastate
Hitlerio bunkerio maketas Saugumo Tarnybos (RSD) pastate

Drink Vodka?
Drink Vodka?

Stealing potato?
Stealing potato?

Dešiniojo priestato griuvėsiai ir įėjimas į bunkerį
Dešiniojo priestato griuvėsiai ir įėjimas į bunkerį

Verta paminėti ir šį kraupų Vilko Guolio maketą stovėjusį šalia fiurerio bunkerio maketo
Verta paminėti ir šį kraupų Vilko Guolio maketą stovėjusį šalia fiurerio bunkerio maketo

Maketas labiau primena tropikų džiungles, nei rytų Prūsijos lygumas, kalvas ir klonius
Maketas labiau primena tropikų džiungles, nei rytų Prūsijos lygumas, kalvas ir klonius

„Traukinys-artojas“
„Traukinys-artojas“

Išilgai bunkerio vedantis koridorius
Išilgai bunkerio vedantis koridorius

Žvilgsnis per suskilusio bunkerio sieną
Žvilgsnis per suskilusio bunkerio sieną

Įskilimas iš išorės
Įskilimas iš išorės

Požeminis rūsys netoli Hitlerio bunkerio
Požeminis rūsys netoli Hitlerio bunkerio

Nuo priešlėktuvinės apsaugos bunkerio (12) atskilusi kulkosvaidžio pozicija
Nuo priešlėktuvinės apsaugos bunkerio (12) atskilusi kulkosvaidžio pozicija

Grįžtame prie Hitlerio bunkerio pašonėje buvusio priestato su fiurerio butu
Grįžtame prie Hitlerio bunkerio pašonėje buvusio priestato su fiurerio butu

Dar vienas Hitlerio bunkerio kadras
Dar vienas Hitlerio bunkerio kadras

Nuo karininkų kazino (18) 60m nuskriejusi siena
Nuo karininkų kazino (18) 60m nuskriejusi siena

Vielų likučiai, ant kurių buvo užkabinti maskuojantys tinklai
Vielų likučiai, ant kurių buvo užkabinti maskuojantys tinklai

Dar šiek tiek paklaidžiokim po būstinės teritoriją
Dar šiek tiek paklaidžiokim po būstinės teritoriją

Griuvėsiai primena natūralių uolienų kalnus
Griuvėsiai primena natūralių uolienų kalnus

Vaiduokliškas autoportretas
Vaiduokliškas autoportretas

Sprogimo išstumta ryšininkų bunkerio (21) siena
Sprogimo išstumta ryšininkų bunkerio (21) siena

Sprogimas atvėrė bunkerio konstrukcijas
Sprogimas atvėrė bunkerio konstrukcijas

Kiek geriau išlikusi vieno iš bunkerių slėptuvė
Kiek geriau išlikusi vieno iš bunkerių slėptuvė

Garažai (22)
Garažai (22)

Garažo viduje
Garažo viduje

Grotuotas nedidelio pastato šalia garažų langas
Grotuotas nedidelio pastato šalia garažų langas

Į vidų dėl didelio miškingumo patenka nedaug šviesos
Į vidų dėl didelio miškingumo patenka nedaug šviesos

Göringo gyvenamasis bunkeris (15)
Göringo gyvenamasis bunkeris (15)

Gyvenamojo bunkerio vidus
Gyvenamojo bunkerio vidus

Rūsys, dėl žemo gruntinių vandenų lygio, apsemtas vandeniu
Rūsys, dėl žemo gruntinių vandenų lygio, apsemtas vandeniu

Göringo bunkeris (16)
Göringo bunkeris (16)

Į bunkerio sieną įsmigęs betono luitas
Į bunkerio sieną įsmigęs betono luitas

Įėjimas į Göringo bunkerį
Įėjimas į Göringo bunkerį

Koridoriaus šone esančioje nišoje įrengtos kopetėlės, vedančios į priešlėktuvinės gynybos pozicijas ant bunkerio viršaus
Koridoriaus šone esančioje nišoje įrengtos kopetėlės, vedančios į priešlėktuvinės gynybos pozicijas ant bunkerio viršaus

Ant bunkerio stogo
Ant bunkerio stogo

Priešlėktuvinės gynybos pabūklo pozicija
Priešlėktuvinės gynybos pabūklo pozicija

Prožektoriaus tvirtinimo elementai?
Prožektoriaus tvirtinimo elementai?

Mastelis
Mastelis

Kulkosvaidininko pozicija
Kulkosvaidininko pozicija

Išorinėmis kopėčiomis leidžiamės žemyn
Išorinėmis kopėčiomis leidžiamės žemyn

Bunkerio griuvėsiai
Bunkerio griuvėsiai

Generolo Jodlio bunkerio vidus
Generolo Jodlio bunkerio vidus

Kertame geležinkelio liniją ir kelią. Kitoje pusėje gana sunku pastebėti miško gaubiamus pastatus
Kertame geležinkelio liniją ir kelią. Kitoje pusėje gana sunku pastebėti miško gaubiamus pastatus

Žemėlapyje nepažymėtas betoninis angaras
Žemėlapyje nepažymėtas betoninis angaras

Gyvenamasis bunkeris - FBB viešbutis (27)
Gyvenamasis bunkeris – FBB viešbutis (27)

Galinis įėjimas
Galinis įėjimas

Sprogimo jėga pastatą išpūtė tarsi balioną
Sprogimo jėga pastatą išpūtė tarsi balioną

Išlinko sienos ir įgriuvo grindys
Išlinko sienos ir įgriuvo grindys

Pastato išorė
Pastato išorė

Įėjimas į pusrūsį
Įėjimas į pusrūsį

Koridorius pusrūsyje
Koridorius pusrūsyje

Pasivaikščiojimą baigsime ant „Bendrojo naudojimo“ bunkerio-slėptuvės, skirto visiems šios zonos gyventojams
Pasivaikščiojimą baigsime ant „Bendrojo naudojimo“ bunkerio-slėptuvės, skirto visiems šios zonos gyventojams

Hitlerio Būstinės Europoje

II Pasaulinio Karo metu Hitleriui priklausė keletas paruoštų būstinių. Dvi iš jų buvo rytuose:

  1. FHQ “WOLFSSCHANZE” – „Vilko Guolis“ Gierlože, šalia Kentšyno, ir FHQ „Werwolf“ Ukrainoje, likusios buvo Vakaruose.
  2. “REICHSKANZLEI” – „Reicho Kanceliarija“ – Berlyno (rezidencija). Statybų darbų atlikimas pavestas A. Speeriui – 1938 metų sausis. Projektai buvo sukurti plačiai užsimojus su aiškiai matomos didybės manijos požymiais – atitinkamai pagal Hitlerio viziją. 4500 darbininkų dirbo dviem pamainom, be to keli tūkstančiai žmonių visoje šalyje gamino statybos elementus ir vidaus įrangą. Kai 1939 metų sausio mėn. 12 dieną oficialiam naudojimui buvo pateikta „Nauja Reicho Kanceliarija“ (senoji liko) Hitleris nusprendė, kad pasitarimų ir priėmimo salė yra per maža, taigi liepė ją tris kartus padidinti. Po Kanceliarija buvo įrengtas bunkeris, kuriame buvo maždaug 25 patalpos – Hitleriui ir Evai Braun, Goebbelsui ir jo šeimai, Bormannui, gydytojams, adjutantams, apsaugai ir kitiems. Šiame bunkeryje jie praleido savo paskutines dienas ir čia – 1945 metų balandžio 30 dieną – užbaigė savo gyvenimą. Karui pasibaigus, 1945 metų liepos 16 dieną Kanceliarijos griuvėsiuose apsilankė Čerčilis (Churchiii), neužilgo po to jų liekanos buvo visiškai sunaikintos, o marmuras buvo panaudotas paminklo rusų kariams statybai Treptow parke Berlyne.
  3. FHQ “FELSENNEST” – „Uolinis Lizdas“ šalia Münstereifel, apie 65 km į pietvakarius nuo Bonnos ir tik apie 45 km nuo Belgijos sienos. Atstumas nuo prie Euskircheno esančio oro uosto – apie 15 km. Būstinė buvo paruošta planuojant Vakarų užpuolimą, kurio įvykdymo data buvo kelis kartus pakeista – 1939m.11.12/11.19/12.3; 1940 m. 01.17, galutinė data buvo 1940 m. gegužės 10 diena. Būstinės įrengimas buvo baigtas 1939 metų gruodžio mėn. Hitlerio asmeninė būstinė – bunkeris, kuriame buvo: patalpa darbui, miegamasis, dvi mažos adjutantų patalpos, virtuvė, vonios kambarys. Be to buvo pastatyti 6 papildomi objektai: ryšio centras, pirtys, tualetai, virtuvė, valgykla o taip pat štabo ir aptarnavimo patalpos. Čia Hitleris gyveno nuo 1940 metų 05.10 iki 1940.06.05 ir vieną kartą, labai trumpai 1940 metų gruodžio mėn.
  4. FHQ “ADLERHORST” – „Erelio Lizdas“ Taunus/Nauheim kalnų papėdėje. Senovinė aristokratinė Goethes laikų būstinė Ziegenberge, kurioje 1939 metais buvo įrengtos slėptuvės, nutiesta šimtai tūkstančių kilometrų laidų, išleista labai daug pinigų, tačiau Hitleris nusprendė, kad yra pernelyg prabangu ir liepė pastatyti naują būstinę Eifelio kalnuose – niūrią, paprastą, karinę (A. Speer). Atvykęs į „Adlerhorst“ (1944.12.11 – 1945.01.15) tam, kad galėtų vadovauti invazijos į Ardenach veiksmams, neapsigyveno pačioje pilyje, tik 2 km toliau specialiai įrengtoje būstinėje Wiesentalyje. (Belovas).
  5. FHQ “WOLFSCHLUCHT I” – „Vilko Urvas I“ šalia Bruly – de Peche, 6 km nuo Belgijos sienos. 1940 metų gegužės 22 dieną Daktaras Fritzas Todtas kartu su karininkų grupe surado vietą naujos būstinės statybai. Evakuotame kaime buvo pastatyti 6 barakai, o OT pastatė Hitleriui betoninį bunkerį. Visa teritorija buvo aptverta spygliuota viela, užmaskuota tinklais. Tam, kad būtų sunkiau atpažinti stebint iš lėktuvo, buvo nugriautas bažnyčios bokštas. Hitleris čia buvo nuo 1940 m. 06.06 iki 06.26 dienos, o pavadinimas kilo, panašiai kaip ir „Wolfsschanze“, nuo kriptonimo „Herr Wolf“ – „Ponas Vilkas“, kuriuo naudojosi jau dvidešimt metų.
  6. FHQ “WOLFSCHLUCHT II” – „Vilko Urvas II“ Prancūzijoje prie Margival. Buvo pastatyti: vienas didelis bunkeris Hitleriui, kitas OKW (Vermachto) Vyriausiajai Vadovybei) ir geležinkelio tunelis, kuris buvo uždaromas didžiulėmis plieninėmis durimis Hitlerio asmeninio traukinio saugojimui. Be to buvo pastatytos patalpos lydintiems asmenims ir kazino. Būstine buvo pasinaudota tik vieną kartą, aliantų invazijos Normandijoje metu – 1944 m. 06.17.
  7. FHQ “TANNENBERG” Szwarzwalde (Juodame Miške) tarp Baden-Baden ir Freudenstadto. Čia buvo pastatyti tik du betoniniai bunkeriai: Hitleriui ir ryšininkams, papildomai buvo pastatyta apie II kitokių objektų – gyvenamųjų barakų ir pagalbinių pastatų – kazino, kavinė, dušai. Aukštų pušų paūnksmėje, drėgnoje žemėje buvo šalta, todėl patalpomis buvo retai naudojamasi. Kadangi tuo metu buvo vasara, Hitleris su savo padėjėjais daug laiko skyrė pasivaikščiojimams gryname ore ir likusių nuo Pirmojo karo Alzacijoje kovos laukų lankymui. „Tannenberge“ Hitleris buvo nuo 1940 m. 06.28 iki 1940 m. 07. 05 dienos.
  8. FHQ “OBERSALZBERG” – kalnų rezidencija Bavarijos Alpėse, kurią statėsi Martinas Bormannas – pradėta statyti 1935 metais, kelis kartus čia papildomai buvo statomi įvairūs priestatai. Užėmė visą kalnų teritorijos plotą, daugiau nei apie 7 kvadratinius kilometrus, nuo 600 iki 1900 m aukštyje virš jūros lygio. Vidinio aptvaro ilgis – 3 km, išorinio – 14 km. Iki karo pabaigos čia buvo pastatyta: 79 požeminiai bunkeriai, 2775 m požeminių koridorių ir 4120 kvadratinių metrų požeminių takų. Dieną ir naktį dirbo apie 5 tūkstančius žmonių. Tik 30% dirbančiųjų buvo vokiečiai, likusieji buvo čekai ir italai, o vėliau čia dirbo taip pat rusai ir prancūzai. Neskaitant „Vilko Guolio“, Hitleris daugiausiai laiko praledžia „Obersalzberge“ – čia ilsisi, priima svečius, valdo šalį ir vadovauja karo veiksmams. 1945 metų gegužės 4 dieną amerikiečiai šią vietą susprogdino bombomis, o 1952 m. balandžio 30 dieną patys vokiečiai dinamitu sunaikino nacistinius likučius. Vis tik yra galimybė apžiūrėti požemio ir bunkerių liekanas.
  9. FHQ “FRUHLINGSSTURM” – „Pavasarinė Audra“ – Austrijoje, šalia Mönichkirchen, apie 35 km į pietus nuo Wiener Neustadt – Naujo Vienos Miesto. Ten nebuvo tvirtai stovinčių objektų, tik šalia vienas kito stovėjo specialūs Hitlerio, Göringo, Ribbentropo, Himmlerio ir Generalinio Štabo traukiniai, kuriuos buvo galima nedelsiant paslėpti specialiai tam tikslui paruoštuose tuneliuose. Iš čia Hitleris nuo 1941 metų 04.12 iki 1941.04.25 dienos vadovavo Jugoslavijos užpuolimo veiksmams.
  10. FHQ “WERWOLF” – „Vilkolakis“ – šalia Vinnicos Ukrainoje. Hitleris planuodamas greitą Rusijos užkariavimą, liepė pastatyti naują būstinę, į kurią jis galėtų įsikelti ir iš kurios galėtų vadovauti Rusijos pietryčių puolimui. Pagal Alberto Speero žodžius: „dėl pernelyg mažo Rusijos oro pajėgų aktyvumo ir didelio atstumo nuo vakarų pusės – pastatyta miela akiai gyvenvietė su miške išbarstytais mediniais nameliais be slėptuvių“, tokių kaip „Vilko Guolyje“. Hitleris apsilankė čia tik du kartus (1942 m. 07.16 – 10.30 ir 1943 m. 02.19 – 03.l3). Būstinės teritorijoje buvo tik viena „bendrojo naudojimo“ slėptuvė ir prie Hitlerio namo buvo pristatytas priestatas su specialia slėptuve jam asmeniškai. Dvi didžiausios Būstinės buvo pradėtos statyti tačiau taip ir nebuvo baigtos.
  11. “OLGA” – Ohrdrufe Turingijoje, kur 1945 metų pavasari turėjo būti perkela Reicho valdžios ir karinės vadovybės būstinė.
  12. “RIESE” – „Milžinas“ – šalia Bad Charlottenbbrunn (Jedlina Zdroj) – Slionske, Pelėdų Kalnuose šalia Valimio. Ši būstinė turėjo būti didžiausia iš visų buvusių – pastatytų Hitlerio būstinių, apie ką liudija kai kurie A. Speero pateikti 1944 metų duomenys:
  • statybos darbų pradžia – 1943 metai – „Jagerstab“ – organizacija užsiimanti ginklus gaminančių fabrikų statymu;
  • 1944 metų balandžio mėn. statybas perima OT (Todto Organizacija), statybų kaina – (1944.09.22) apie 157 mln. Vokietijos markių – keturis kartus brangiau nei „Vilko Guolio“ statybų kaina;
  • panaudota 257 tūkstančiai kubinių metrų gelžbetonio;
  • tuneliai sudarė 213 tūkstančių kubinių metrų ilgį;
  • 58 km įvairaus ilgio kelių, įskaitant dar papildomai šešis tiltus;
  • nutiesta 100 km vamzdyno;
  • sunaudota daugiau betono, negu buvo skirta 1944 metais visai tautai slėptuvių statyboms;
  • dauguma darbininkų buvo žydai iš visos Europos, iš „Gross Rosen“ Koncentracinės Stovyklos;
  • AL Koncentracinėse Stovyklose buvo kalinama iš viso nuo 13000 iki 50000 kalinių, iš jų mažiausiai 5000 žuvo vietoje (išliko 4900 laiškų)’ ir buvo palaidoti Kolcų ir Valimio kapinėse;
  • 1945 metų pradžioje, prieš atvykstant rusams, vokiečių SS minuotojai susprogdino visus įėjimus. Panašu į tai, kad rusai jos nerado, o lenkai aptiko jos pėdsakus jau po karo. Iki šiol nėra ištirta, sklando daugybė pramanytų gandų apie įvairių brangenybių slėpimą joje, jų tarpe taip pat ir „Gintaro Kambario“ slėpimas.
  • A. Speeras 1944 m. 06.20 dieną, pasitarimo pas Hitlerį metu, pateikė jam raportą apie tai, kad Būstinės statybos plėtimo darbų metu pagal aktualius duomenis dirbo apie 28 tūkstančiai darbininkų.

“Sonderzug” – specialusis traukinys. Be paminėtų jau aukščiau būstinių ir rezidencijų, buvo taip pat „lauko“ būstinės – trumpalaikio apsistojimo arba ten, kur poilsiui būdavo sustabdomas traukinys, kuriuo keliavo Hitleris pirmomis Lenkijos puolimo dienomis, pavyzdžiui:

  • Połczyn Zdrój (Bad Polzin) – 1939.09.04;
  • Borne-Sulinovo (Groß-Born) šalia Połczyno – 1939.09.05 iki 1939.09.09.

Jau 1933 metais vokiečiai pradėjo artilerinio poligono statybą, Pamario Valo tvirtinimą, Borno-Sulinovo ir Klomino objektų statybą. Iš minėtojo poligono 1939 metais išjudėjo Lenkijos link generalo Guderiano šarvuočių korpusas, o rugsėjo 6 dieną Plevno vietovėje apsilankė Hitleris.

1945 metų vasario 4 dieną Lenkijos Kariuomenė atkovojo Klominą ir išlaisvino apie 1000 lenkų karininkų, tuo tarpu Raudonosios Armijos kariai atkovojo ir užėmė net iki 1992 metų Borne-Sulinovą. Paskutinis rusų karys apleido Borne 1992 metų spalio mėnesi, civiliams gyventojams gyvenvietės vartai atsivėrė tik 1993 metų birželio 5 dieną. Nuo tos dienos prasidėjo naujas etapas Borne-Sulinovo istorijoje. 1993 metų rugsėjo 15 dienąjam buvo suteiktos miesto teisės.

Maždaug 60 metų Borne-Sulinovas buvo apgaubtas paslapties, kadangi žemėlapyje buvo žymimas tik kaip „balta dėmė“. Laikai pasikeitė, tačiau paslaptis išliko iki šiol. Pasak liudininkų ir radiostezinių tyrimo išvadų, liečiančių tai, kad miesto požemiuose yra: siaurabėgė geležinkelio linija, gamyklos pastatas, požeminis sandėlys, o taip pat eilė susisiekimo linijų, slėptuvių kompleksai, tuneliai ir kitokios patalpos. Yra požeminis perėjimas nuo buvusios ligoninės iki geležinkelio stoties, nuo Karininkų Namų iki buvusio tarybinių laikų kalėjimo, o taip pat iki dabartinės Miesto Merijos. Remiantis gyventojų nuomonėmis galima manyti, kad po žeme yra fabrikai, ligoninės, o svarbiausia tai, kad poligono požemiuose yra seniau buvęs tarybinis vadovavimo centras. Neaišku tik, ką rusai perėmė iš vokiečių, o ką pasistatė patys.

Prieš išvykstant iš Borne-Sulinovo tarybinė kariuomenė skrupulingai stengėsi ištrinti savo veiklos šioje vietovėje pėdsakus – įėjimai buvo užpilami žemėmis ir sprogstamaisiais užtaisais, užliejami vandeniu, užlipdomi dumblais, betonu, užmūrijami ir t.t. Vokiečių ir rusų paliktos Borne-Sulinovo paslaptys laukia savo tyrinėtojų.

  • Illnau prie Opolio Slionske – 1939.09.10 iki 09.11;
  • Gogolinas prie Opolio – 1939.09.12 iki 09.17;
  • Godentovas (Goddentow-Lanz) prie Lemborko (Lauenburg);
  • „Casino Hotel“ Sopote – 1939.09.18 iki 09.25

1939.09.25 Hitlerio traukinys išvyko į Berlyną. Būstinę reikėjo įrengti Reicho Kanceliarijoje.

Straipsniui-reportažui parengti panaudota tekstinė medžiaga iš Stanislavo Sieminskio knygos „Vilko Guolis“.

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 3 comments
  • rolas
    Atsakyti

    buvau cia du kartus…vaziuosiu dar…super.

  • GINTAUTAS
    Atsakyti

    AČIŪ. TAI SMAGU KAI YRA BESIDOMINČIŲ TIKRAJA ISTORIJA IR BETARPIŠKAI.

  • Nerijus
    Atsakyti

    Buvom prieš tris dienas. Labai patiko.

Jūsų nuomonė