Kauno tvirtovė. IV fortas

Turiu pripažinti, kad ilgą laiką buvo gėda dėl to, kad esu aplankęs ne vieną fortą užsienyje, o į vienintelės pilnai išlikusios Rusijos Imperijos tvirtovės fortus Kaune net nosies nebuvau įkišęs. Tad vieną sekmadienį sėdau į mašiną ir vienui vienas išlėkiau su tikslu aplankyti IV fortą.

Pirmas įspūdis tikrai geras – nustebino forto masteliai, forto architektūra, dėmesys detalėms. Net iš pažiūros paprastą funkciją atliekanti kontreskarpinė siena turi dailų karnizą. Buvo smagu pasivaikščioti ilgais tamsiais tuneliais – poternomis. Ledas apsemtose forto vietose nors ir aptirpęs, bet dar laikė mano svorį, todėl galėjau įlįsti ir ten, kur vasarą vandens būtų iki pažastų. Amunicijos sandėlyje, iš kurio ilga poterna veda į centrinį kaponierių, tyliai stebėjau miegančius šikšnosparnius. Vienas jų buvo giliai įsispraudęs į piltuvėlio formos angą sienoje. Dar 9 šikšnosparnių šeimyna šiltai susiglaudusi kabėjo virš vieno praėjimo arkos. Tik vienas vienintelis, matyt kažkieno anksčiau išbudintas, blaškėsi antrame aukšte, į kurį be kopėčių gan sunku būtų patekti. Nefotografavau jų, turbūt ir jūs nenorėtumėt, kad vidury saldaus sapno kažkas pradėtų ryškia šviesa spiginti į akis ar kitaip budinti. Beja, prižadintas šikšnosparnis pradeda eikvoti ir taip kuklius žiemos miegui skirtus resursus ir gali nebesulaukti pavasario, todėl labai prašau nedrumsti jiems ramybės.

Kitoje, nukentėjusioje nuo sprogimo, sandėlio pusėje kažkas kažko ieškojo – išgriauta dalis raudonų plytų sienos, išdaužytos grindys. Gal kažką vertingo rado, bet paliko porą nedidelio kalibro sprogmenų be sprogdiklių. Atlikdamas pilietinę pareigą paskambinau pagalbos telefonu. Po keletos minučių atvažiavo policijos ekipažas, kuriuos pavedžiojau po fortą, parodžiau rastus sprogmenis, maloniai pabendravom, surašėm šiokius tokius liudytojo parodymus. Galų gale palikau juos laukti išminuotojų, o pats, trumpam stabtelėjęs prie netoli forto esančios slėptuvės, išvykau namo. Liko aplankyti dar aštuonis Kauno tvirtovės fortus.

Trumpa Kauno tvirtovės istorija

Kauno tvirtovės žemėlapis

Kauno tvirtovė – tai gynybinių įtvirtinimų sistema (neretai manoma, kad fortas ir tvirtovė yra tas pats), pastatyta  Kaune ir jo apylinkėse 1882-1915 metų laikotarpiu, turėjusi apginti vakarinę Rusijos Imperijos sieną. Tvirtovės įrengimas tapo ypač aktualus  po 1812 m. karo, kai Napoleono kariuomenė be jokių kliūčių persikėlė per Nemuną prie Kauno, kurio strateginę reikšmę dar labiau padidino vieno iš pirmųjų Rusijos Imperijoje geležinkelio tunelio statyba ur geležinkelio ruožo Varšuva – Sankt Peterburgas įrengimas. Pablogėjus Rusijos santykiams su Vokietija, 1879 m. buvo priimtas sprendimas įrengti pirmosios klasės tvirtovę.

Pirmajame tvirtovės generaliniame plane buvo numatyta pastatyti 7 fortus ir 9 baterijas, centrinius įtvirtinimus, kazematuotus sandėlius, kareivines, administracinius pastatus, prie visų įtvirtinimų įrengti kelius. Darbai prasidėjo 1882 ir tęsėsi iki 1889 m. Pirmojo statybų etapofortai buvo statomi pagal tipinį 1879 m. rusų plytinio forto modelį, todėl pirmieji septyni yra panašios konstrukcijos, skiriasi tik vidiniu suplanavimu, integravimu į reljefą, vėlesniais atnaujinimais.

1891 m. dėl įtvirtinimų šiaurės vakarinėje miesto dalyje nebuvimo buvo sumanyta įrengti Linkuvos fortų ruožą – VIII fortas, X baterija bei kairiojo sparno liunetas. Atskiri įtvitinimai žemės pylimais (o ne kilometriniais tuneliais) buvo sujungti į vientisą sistemą. Baigus Linkuvos įtvirtinimų statybą, Kaunas buvo apjuostas įtvirtinimais iš visų pusių. VIII fortas tapo moderniausiu Kaune – jo statybai naudotas betonas, buvo aprūpintas elektra, kanalizacija ir kitomis naujovėmis.

IX fortas buvo statomas nuo 1903 m. pagal naujausią 1897 m. projektą. Pastačius šį fortą, tvirtovės plėtra sustojo. Nebuvo statoma jokių naujų įtvirtinimų, tačiau aktyviai modernizuojami seni.

1912 m. buvo patvirtintas naujas tvirtovės plėtros planas. Kaunas, kartu su Gardino, Novogeorgijevsko, Bresto tvirtovėmis tapo svaebiu vakarinės sienos gynybos mazgu, turėjusiu kontroliuoti strateginį geležinkelį ir prireikus vykdyti puolimo operacijas prieš Karaliaučiaus bei kitas priešininkų tvirtoves. Buvo numatyta pastatyti 12 fortų, bet darbai vyko tik du statybos sezonus ir visiškai sustojo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Nebaigti fortai buvo ruošiami gynybai.

1915 m. vokiečių kaizerinės kariuomenės daliniai po dešimties parų šturmo užėmė Kauno tvirtovę, kuri tapo vokiečių karinių pajėgų baze Festung Kowna. Vėliau, po sėkmingo vokiečių puolimo, fronto linija atsitraukė nuo Kauno, čia buvo įrengtas Rytų fronto štabas.

Po karo, atkūrus nepriklausomybę, tvirtovė atiteko naujosios valstybės kariuomenės jurisdikcijai. Iš stiprios tvirtovės buvo likę tik sugriauti įtvirtinimai, visa ginkluotė buvo demontuota, o griovius užpildė metalo laužas. Nedidelė Lietuvos kariuomenė negalėjo pilnavertiškai išnaudoti tokio palikimo. Dalį statinių užėmė kariuomenės daliniai, Panemunėje įsikūrė Karo mokykla. Be karinės paskirties, dalis infrastruktūros panaudota ūkinėms reikšmėms: tvirtovės kibirkštinė stotis (pirmasis radijo stočių pavadinimas) tapo Lietuvos Respublikos radiju, I forto parako sandėlyje buvo įrengta dujų kamera, skirta vykdyti teismo paskirtus mirties nuosprendžius. Tai buvo viena pirmųjų dujų kamerų Europoje. VI ir IX fortuose įrengti kalėjimai.

Jau pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis vokiečių nacistai IV ir VII fortuose buvo vykdomos masinės žudynės. VI forte – raudonarmiečių karo belaisvių stovykla. Daugiausia žmonių sunaikinta IX forte.

Panemunės kareivinės ir IV fortas. 1944-12-22

Nuo 1944 m. tvirtovė atiteko miestui bei sovietų kariuomenei, dauguma fortų buvo naudojami kaip sandėliai. Statybinė veikla įtvirtinimuose buvo mažai reglamentuojamai, iki Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo buvo išardyti I, II, V, VI fortų kareivinių fasadai, kelios ilgalaikės baterijos, kiti statiniai.

Po sovietų okupacijos dauguma fortų buvo apleisti, išimtis – tik IX fortas, paverstas muziejumi ir VII fortas, kuriame įsikūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Nepaisant kai kurių nuostolių, Kauno tvirtovės statinių kompleksas yra vienintelė visiškai išsilaikiusi Rusijos Imperijos tvirtovė, kurios būklei pavydi Rusijos, Lenkijos bei Vokietijos fortifikacijos istorikai.

Prieš keletą metų privatizuotas VII fortas V. Orlovo entuziazmo ir būrelio pagalbininkų dėka atgimsta kaip šiuolaikinis muziejus: tvarkomos forto erdvės, nuolat plečiama ekspozicija, vyksta kūrybinės dirbtuvės, įvairios šventės, filmų peržiūros ir t.t. Po truputį dėmesio sulaukia ir kiti tvirtovės objektai. Geros permainos, gavus reikiamą finansinę paramą, vyksta ir IX forto muziejuje.

Faktai

  • Plytos statyboms buvo gaminamos specialiose gamyklose, įrengtose kaip galima arčiau forto.
  • IX forto pabūklų kazematų sienos buvo apmuštos kamščiu, norint sumažinti šaudymo triukšmo poveikį įgulai.
  • Visų darbų, atliktų nuo tvirtovės statybos pradžios iki IX forto įrengimo pabaigos, kaina siekė 30 mln. rublių, o 1912 m. planuotos 10 metų rekonstrukcijos sąmata – 37 mln. rublių.
  • 1915 m. liepos 26 d. 01:00 vokiečių artilerija atidengė ugnį į tvirtovės įtvirtinimus, prasidėjo Kauno tvirtovės šturmas.
  • Tvirtovės šturmui vokiečiai nutiesė 11 km ilgio geležinkelį, kuriuo judėjo 42 cm kalibro artilerijos pabūklas, šaudantis 900 kg svorio šaudmenimis (sviedinio sprogmens masė – apie 100 kg).
  • Bendrai vokiečių artilerija paleisdavo iki 20000 šūvių per parą, tvirtovės gynėjai beveik negalėdavo pasitraukti iš betoninių įtvirtinimų.
  • IV forto artilerija, gavusi klaidingą informaciją, kad III fortas užimtas vokiečių, jį apšaudė, taip priversdami forto įgulos likučius palikti fortą.
  • Persikėlę per Nemuną vokiečiai pasipriešinimo nesulaukė, beveik visa tvirtovės įgula buvo pasitraukusi.
  • Tvirtovės komendantas generolas V. Grigorjevas buvo apkaltintas neleistinu neveikimu ir savavališku pasitraukimu iš tvirtovės. Jam atimtos visos privilegijos, buvo pašalintas iš karinės tarnybos ir išsiųstas 15-ai metų katorgos. Po Spalio revoliucijos išlaisvintas, tolimesnis jo likimas nežinomas.
  • Kelios 1977 m. filmo „В зоне особого внимания“ buvo nufilmuotos IV forte. Žemiau – filmo ištrauka
  • 1985-1989 m. tvirtovės objektuose dirbo ekspedicija. Kelis metus fortuose buvo vykdomi darbai, analizuojama archyvinė medžiaga, tačiau jokie rezultatai kažkodėl nebuvo publikuoti…

IV forto istorija

Pirmieji trys fortai buvo tipinės 1879 m. projekto realizacijos, o IV fortas, nors ir buvo pastatytas pagal tą patį projektą, realizuotas kur kas kūrybiškiau. Galima teigti, jog drąsus realizavimo būdas leido sukurti įtvirtinimą, kuris buvo žymiai pralenkęs savo laikmetį. Įvertinant pradinį projektą bei gausias modernizacijas, galima drąsiai sakyti, kad tai vienas iš geriausių Rusijos fortifikacijos kūrinių.

IV forto kairysis kareivinių sparnas. 1926 m.

Fortas yra trikampio formos, visame perimetre apsuptas gynybinių griovių. Gynybiniame griovyje pastatyta skliautinė kontreskarpinė siena, užnugario griovyje iš statinių fasadų suformuotas mūrinis eskarpas. Užnugario kareivinės padalintos į du savarankiškus sparnus. Kiekvienas sparnas sudarytas iš aštuonių vienodų kazematų įgulai ir penkių pagalbinių. Abu kareivinių sparnai sujungti su užnugario kaponieriumi eskarpine siena.

Užnugario kaponierius – savarankiškas kazematas, kuris taip pat atlieka centrinių vartų vaidmenį. Centrinė forto poterna, sudaryta iš trijų segmentų, aprūpina fortą trimis išėjimais į vidines pozicijas ir užsisuka į kairyjį sparną. Centrinėje forto kapitalėje išsidėstęs šaudmenų sandėlis, poterna sujungtas su centriniu kaponieriumi. Du analogiškos konstrukcijos šaudmenų sandėliai išdėstyti kairiajame ir dešiniajame sparne.

Kairysis forto puskaponieris poterna sujungtas su kairiojo sparno kareivinėmis. Ta pati poterna jungia į vieną kompleksą prieššturminių pabūklų slėptuvę, tarpinį kairiojo faso puskaponierį, du išėjimus į pozicijas. Fasuose pastatyti tarpiniai puskaponieriai. Papildomi šaudmenų sandėliai išsidėstę forto kampuose. Griovyje buvo įrengtos vienos eilė metalinės grotos.

Pulkininko Lichačiovo keltuvo kazematas IV forte. 1926 m.

Tarp centrinio šaudmenų sandėlio ir centrinio kaponieriaus modernizacijos metais pastatyti du betoniniai kazematai, skirti pulkininko Lichačiovo keltuvais kelti prieššturmines patrankas. Šios sistemos kūrimo darbai buvo patikėti darbų vykdytojui, karo inžinieriui Lichačiovui 1893 metų kovo mėnesį pagal jo paties sukurtus brėžinius. Kazemato statybų darbai vyko 1893 metais, keltuvo užsakymas buvo pateiktas Rulskio gamyklai, jo kaina siekė 9500 rublių. Šis unikalus keltuvas leisdavo pakelti prieššturmines patrankas į šaudymo poziciją, o tai anksčiau buvo daroma tiesiog stumiant patrankas aparelėmis.

Mechanizmas buvo išsidėstęs keturių aukštų kazemate ir leido kelti platformą su ant jos pastatytu pabūklu. Forto apšaudymo metu platforma buvo nuleidžiama ir ištumiama į kazematą, pats kazematas buvo uždaromas šarvuotais vartais. Keltuvas buvo varomas dviejų žmonių jėga, sudėtinga mechanine sistema.

Pradedant 1884 m. per trejus metus keltuvo mechanizmas buvo išbandomas kasdien su ant jo sumontuotu pabūklu. Bandymų metu nebuvo pastebėta nė vienos techninės įrengimo problemos. 1897 m. Lichačiovas gavo 1500 rublių premiją. Įrenginys buvo rekomenduojamas gaminti masiškai, įvertinant jo kainą 5000 rublių. Tačiau dėl finansinių priežasčių masinės gamybos buvo atsisakyta, bandomasis egzempliorius greit buvo nuginkluotas ir jau nebenaudojamas. Kazematai su vienu sumontuotu mechanizmu liko vienintelį praktinė šio projekto realizacija. Ji papildė nedidelį paslepiamosios kazematinės artilerijos pavyzdžių kiekį. Įrengtasis mechanizmas egzistavo iki pat II pasaulinio karo ir vokiečių okupacijos metais buvo demontuotas metalo laužui.

Lengvoji patranka ir tvirtovių kulkosvaidžio lafetas forto kieme

Modernizacijos metu betonu buvo sustiprintas kaponierius, poterna ir kairysis kareivinių sparnas, išardytas medinis tiltas per griovį. Prieššturminės artilerijos kazematai ir tarpiniai puskaponieriai pastatyti vykstant 1892 metų modernizacijai. Forto pastatai buvo papildyti mediniais karininkų, kuopos vado, žandarų namais ir sandėliu pabūklų platformoms saugoti.

Traukiantis įgulai fortas buvo dalinai susprogdintas, tačiau rimtai nepažeistas. Sprogimassugriovė prieššturminių patrankų slėptuvę, buvo užkliudytas šaudmenų sandėlis. 1941 metais forte buvo masiškai šaudomi žydai. Tai liudija kulkų žymės kazematų fasaduose. Sovietų valdžios metais fortą kaip sandėlį ir šaudyklą naudojo 108-asis aviadesantinis pulkas.

Šiuo metu fortas apleistas, tačiau galima pasidžiaugti, kad buitinių šiukšlių sąvartyno ir nevertingų želdinių Kauno marių regioninio parko direkcijos dėka nebeliko.

Pasivaikščiojimas po fortą

Plytinės gatvėje pasitinka neinformatyvus informacinis stendas
Plytinės gatvėje pasitinka neinformatyvus informacinis stendas

Apsnigtas keliukas vedantis į fortą
Apsnigtas keliukas vedantis į fortą

Užnugario kaponierius tuo pačiu buvo ir forto vartai
Užnugario kaponierius tuo pačiu buvo ir forto vartai

Fortą saugo valstybė
Fortą saugo valstybė

Dešinysis forto sparnas
Dešinysis forto sparnas

Šaudymo angos
Šaudymo angos

Kairysis forto sparnas
Kairysis forto sparnas

Vartų kablio likučiai
Vartų kablio likučiai

Forto vartai iš kitos pusės
Forto vartai iš kitos pusės

Sugriauta vidinių forto vartų-sargybinės dalis
Sugriauta vidinių forto vartų-sargybinės dalis

Įėjimas į užnugario kaponierių
Įėjimas į užnugario kaponierių

Kaponieriaus viduje
Kaponieriaus viduje

Praėjimas į forto kiemą
Praėjimas į forto kiemą

Kairiojo sparno užnugario kareivinės
Kairiojo sparno užnugario kareivinės

Šarvo durų likučiai kareivinių viduje
Šarvo durų likučiai kareivinių viduje

Kareivines juosiantis ventiliacinis tunelis
Kareivines juosiantis ventiliacinis tunelis

Kareivinių kazematus jungiantis koridorius
Kareivinių kazematus jungiantis koridorius

Tipinis kareivinių kazematas
Tipinis kareivinių kazematas

Tipinis kareivinių kazematas
Tipinis kareivinių kazematas

Urban Art
Urban Art

Kopūstynė
Kopūstynė

Kareivinės. Vanduo teka iš poternos, vedančios į aukščiau esančius įtvirtinimus
Kareivinės. Vanduo teka iš poternos, vedančios į aukščiau esančius įtvirtinimus

Kiek kitoks kareivinių kazematas
Kiek kitoks kareivinių kazematas

-

Kairiojo sparno kareivinės nuo pylimo
Kairiojo sparno kareivinės nuo pylimo

Amunicijos sandėlis kairiajame forto kampe
Amunicijos sandėlis kairiajame forto kampe

Amunicijos sandėlio ventiliacinis tunelis
Amunicijos sandėlio ventiliacinis tunelis

Kontreskarpinė siena
Kontreskarpinė siena

Puskaponierius
Puskaponierius

Forto modernizavimo metu pastatytas tarpinis kairiojo faso puskaponierius
Forto modernizavimo metu pastatytas tarpinis kairiojo faso puskaponierius

Tranšėjų zigzagai
Tranšėjų zigzagai

Prieššturminių pabūklų slėptuvė ir įėjimas į poterną jungiančią užnugario kareivines su puskaponieriais
Prieššturminių pabūklų slėptuvė ir įėjimas į poterną jungiančią užnugario kareivines su puskaponieriais

Prieššturminių pabūklų slėptuvės
Prieššturminių pabūklų slėptuvės

Šarvo durų likučiai veda į laiptinę
Šarvo durų likučiai veda į laiptinę

Filmo ištraukoje matyta laiptinė
Filmo ištraukoje matyta laiptinė

Poterna, jungianti kairiojo sparno įtvirtinimus
Poterna, jungianti kairiojo sparno įtvirtinimus

Čia labai tamsu ir dienos metu
Čia labai tamsu ir dienos metu

Šie laiptai nuvedė į puskaponierių
Šie laiptai nuvedė į puskaponierių

Puskaponierius gerokai apsemtas
Puskaponierius gerokai apsemtas

Puskaponieriaus šaudymo ir ventiliacijos angos bei kablys pabūklo montavimui
Puskaponieriaus šaudymo ir ventiliacijos angos bei kablys pabūklo montavimui

Sienoje dešinėje - niša alyvos lempai. Viršuje - anga dūmams
Sienoje dešinėje – niša alyvos lempai. Viršuje – anga dūmams

Grįžtame atgal į poterną. Palubėje kaba inkilas
Grįžtame atgal į poterną. Palubėje kaba inkilas

Iš poternos galime išeiti į vidinį kiemelį
Iš poternos galime išeiti į vidinį kiemelį

Įėjimas į tarpinio kairiojo faso puskaponierių nukentėjo nuo sprogimo įgulai atsitraukiant
Įėjimas į tarpinio kairiojo faso puskaponierių nukentėjo nuo sprogimo įgulai atsitraukiant

Sprogimo padariniai
Sprogimo padariniai

Puskaponieriaus pabūklo kazematas
Puskaponieriaus pabūklo kazematas

Puskaponieriaus kazematai sujungti poterna
Puskaponieriaus kazematai sujungti poterna

Puskaponieriaus amunicijos sandėlys
Puskaponieriaus amunicijos sandėlys

Šiais laiptais iš puskaponieriaus patenkame į poterną, jungiančią su kareivinėmis
Šiais laiptais iš puskaponieriaus patenkame į poterną, jungiančią su kareivinėmis

Apačioje - ankstesnėje nuotraukoje matytas ledas kareivinėse
Apačioje – ankstesnėje nuotraukoje matytas ledas kareivinėse

Poterna kyla aukštyn
Poterna kyla aukštyn

Viršuje vėl tas pats išėjimas į kiemelį
Viršuje vėl tas pats išėjimas į kiemelį

Kareivinių kaminėliai
Kareivinių kaminėliai

Forto kiemas nuo kareivinių krašto
Forto kiemas nuo kareivinių krašto

Užnugario kaponierius. Ant jo būdavo galima užlipti kopetėlėmis ir laiptais
Užnugario kaponierius. Ant jo būdavo galima užlipti kopetėlėmis ir laiptais

Grįžtame pasistiprinti ir gurkštelti arbatos
Grįžtame pasistiprinti ir gurkštelti arbatos

Kelionę tęsiame toliau. Dar vieno vartų kablio likučiai
Kelionę tęsiame toliau. Dar vieno vartų kablio likučiai

Sovietinių karių "Tag'ai"
Sovietinių karių „Tag’ai“

Purvu užneštas praėjimas į forto kiemą
Purvu užneštas praėjimas į forto kiemą

Čia centrinė poterna nusisuka
Čia centrinė poterna nusisuka

ir išsišakoja į du išėjimus į forto kiemą
ir išsišakoja į du išėjimus į forto kiemą

Išlendam per skylę lauk
Išlendam per skylę lauk

Greta - forto kiemą dalijantis praėjimas
Greta – forto kiemą dalijantis praėjimas

Įėjimas į centrinį amunicijos sandėlį ir kaponierių
Įėjimas į centrinį amunicijos sandėlį ir kaponierių

Dvigubi įėjimai buvo pristatyti jau prasidėjus karui
Dvigubi įėjimai buvo pristatyti jau prasidėjus karui

Šulinys
Šulinys

Neriame į tamsią poterną
Neriame į tamsią poterną

Poternos šonuose - amunicijos sandėlio patalpos
Poternos šonuose – amunicijos sandėlio patalpos

Čia radau porą sprogmenų
Čia radau porą sprogmenų

-

Toliau poterna, vedanti į kaponierių, šakojasi
Toliau poterna, vedanti į kaponierių, šakojasi.

Čia modernizacijos metu buvo įrengti keltuvai prieššturminėms patrankoms
Čia modernizacijos metu buvo įrengti keltuvai prieššturminėms patrankoms

Apsemti lifto mechanizmai
Apsemti lifto mechanizmai

Keltuvo kazematas
Keltuvo kazematas

Keltuvo variklis - dviejų žmonių jėga
Keltuvo variklis – dviejų žmonių jėga

Keltuvo mechanizmo elementai sienoje
Keltuvo mechanizmo elementai sienoje

Poterna į kaponierių
Poterna į kaponierių

Pasienyje mėtosi skeveldros
Pasienyje mėtosi skeveldros

Poterna staiga pradeda leistis į kaponierių
Poterna staiga pradeda leistis į kaponierių

Kaponieriaus kazematas, iš ledo kyšo durų lentų liekanos
Kaponieriaus kazematas, iš ledo kyšo durų lentų liekanos

Išėjimas iš kaponieriaus
Išėjimas iš kaponieriaus

Išėjimas ir kaponieriaus ambrazūra
Išėjimas ir kaponieriaus ambrazūra

Konterskarpinė siena
Konterskarpinė siena

Kokiu tikslu išardytos plytos po sienos sutvirtinimo arkomis - neaišku
Kokiu tikslu išardytos plytos po sienos sutvirtinimo arkomis – neaišku

IV forto kaponierius
IV forto kaponierius

Kairiojo sparno kontreskarpinė siena
Kairiojo sparno kontreskarpinė siena

Lichačiovo keltuvų kazematai
Lichačiovo keltuvų kazematai

Kazematas esant reikalui buvo uždaromas šarvo durimis
Kazematas esant reikalui buvo uždaromas šarvo durimis

Grotos dešiniojo flango tarpinio puskaponieriaus ambrazūroje
Grotos dešiniojo flango tarpinio puskaponieriaus ambrazūroje

Dešiniojo sparno užnugario kareivinėse
Dešiniojo sparno užnugario kareivinėse

Slėptuvė prie IV forto

Apie 400 metrų į rytus nuo ketvirto forto nesunkiai galima rasti slėptuvę nemažą tvirtovei priklausiusią slėptuvę. Tai viena iš 18 (ar 22) tipinių kazematuotų Kauno tvirtovės slėptuvių, statytų tarp fortų. Vieno aukšto, pailgo stačiakampio plano, priekinėje statinio dalyje yra 9 vertikalūs ventiliacijos grioveliai, 4 skliautinės patalpos, 2 prieangiai, už jų – ilga tunelio tipo cilindrinio skliauto patalpa. Šiuo metu patalpos užsemtos vandeniu. Slėptuvė įrašyta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Wikimapia nuoroda.

Slėptuvę slepia tankus krūmų šydas
Slėptuvę slepia tankus krūmų šydas

Slėptuvė labai užsemta
Slėptuvė labai užsemta

Slėptuvės kampas
Slėptuvės kampas

Straipsnyje panaudota medžiaga iš Vladimiro Orlovo knygos „Kauno Tvirtovės Istorija“. Kaunas 2007

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė