Nugalėtasis Berlynas

Tik ką baigėsi knygų mugė – vienas tų kasmetinių įvykių, kurių stengiuose nepraleisti. Šiemet buvau skūpesnis, lentyna pasipildė tik keliomis knygomis. Svarbiausias pirkinys buvo Gedimino Kulikausko „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, kurią pasimėgaudamas jau baigiu sugraužti. Netikėtai radau Kabareto Tarp Girnų plokštelę ir labai apsidžiaugiau, nes maniškė jau nugrota iki negaliu. Dar vienas mugės trofėjus – nedidelė knygelė, išleista dar nespėjus išsisklaidyti antrojo pasaulinio karo pabūklų aidui.

Trumpa, propagandiniu stiliumi parašyta, papulkininkio atsiminimų knygelė teturi 27 skaitomus puslapius. Aprašomos paskutinės Didžiojo Tėvynės karo dienos, kuomet rusų kariai savo replėmis suspaudė Berlyną. Kiek toje rašliavoje tiesos – neaišku. Pvz., rašoma, kad vykstant kovoms mieste iš daugiaaukščių pastatų langų puolant rusams kyšojo net po du Berlyno gynėjų kulkosvaidžius. Aišku, tai nebuvo didelė kliūtis raudonajai armijai, nežengiančiai nė žingsnio atgal. Pabrėžiama, kad puolantys kareiviai nuolat vienas kito klausinėdavo ar nematėt Hitlerio ar kitų aukštas pareigas užėmusių nacių, mat labai bijojo juos išsprūstant iš apsupties žiedo. Deja, pačioje pabaigoje apie A.Hitlerio likimą neužsiminta nė žodžio, paminėtas tik Gebelso pavaduotojo Fričės parodymas, kad „Gebelsas ir vokiečių generalinio štabo viršininkas Krebsas yra nusižudę“. Vienok, šie atsiminimai gana nuosekliai atpasakoja Berlyno šturmo eigą.

Ištrauka iš knygelės

Recent Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė