Su baltu pavydu kaimynams lenkams vaikščiojau po šią artilerijos bateriją. Helas – prieš pusę amžiaus buvęs pragaru, ne tik Lenkijos pakrantę gynusiems, bet ir ją puolusiems kariams, dabar yra tikras rojus karo istorijos ir fortifikacijos mėgėjams.
Susipažinkit – didžiausia ir pati moderniausia (anuomet) prieškarinė lenkiška stacionari pakrantės artilerijos baterija.
Baterijos istorija
Užmaskuotas 152,4mm Bofors artilerijos įrenginys
1920 m. buvo pradėta stiprinti tuo metu labai silpną Lenkijos pakrantės gynybinę sistemą. 1933 m. kapitonas leitenantas Heliodoras Laskovskis sudarė sutartį su švedų įmone Bofors, pagal kurią buvo atgabenti keturi 152,4mm Mark 30 pabūklai. Šiuos pabūklus su visa įranga ir amunicija lenkai išmainė į 125000 tonų anglies. 1935 m. atlikus šaudymo bandymus, pabūklai buvo atgabenti į Gdynią.
Lygiagrečiai bei itin sparčiai vyko parošiamieji darbai naujos artilerijos baterijos statyboms ir jau rugsėjo mėnesį nuaidėjo pirmieji bandomieji sumontuotų pabūklų šūviai.
Karo metu baterija buvo nuolat bombarduojama, apšaudoma vokiečių karo laivų. Nepaisant to karinę tarnybą atliko neįtikėtinai gerai, apšaudydama tuos pačius puolančius vokiečių karo laivus ir kartu padėdama besiginantiems pėstininkams. 1939 m. rugsėjo 3-ąją baterija kovojo su karo laivais Wichter bei Gryf, o 25 ir 27 dienomis apsišaudė su gerokai stipriau apginkluotais Schleswig-Holstein ir Schlesien karo laivais. Per bombardavimą žuvo du jūrininkai, dar dešimt sužeista, vienas jų buvo baterijos vadas, kapitonas Pšybyževskis.
Baterijai kapituliavus, joje įsikūrė vokiečiai, suteikdami ir naują vardą, Schlesien (karo laivo garbei).
Baterijos situacinė schema
Po karo, vykdant pakrantės gynybos reorganizavimą, Helo privalumai nebuvo užmiršti. Laskovskio bateriją nutarta atgaivinti. Joje įregta viena nauja pozicija, nes dešinioji (ketvirtoji) buvo susprogdinta 1946 m. Tuo pačiu reikėjo atnaujinti ir ginkluotę, pasenusius Bofors pabūklus 1948 m. pakeitė nauji 130 mm Б-13 įrenginiai. Po specialios komisijos apžiūros 1948 m. kovo 24 dieną buvo atlikti pirmieji techniniai baterijos šūviai, kurių metu išbandytas pabūklų tvirtinimas ir efektyvumas. Naujoji (atnaujinta) baterija Nr.2 priskirta 31-am pakrantės gynybos batalionui. Po 1950 m. reorganizacijos baterijai suteiktas 13-os stacionarios artilerijos baterijos vardas.
1948-1958 metais, keliant baterijos efektyvumą, buvo pastatyta eilė papildomų objektų, tokių kaip komandinis punktas, du ugnies koregavimo punktai, elektrinė, dvi įgulos slėptuvės bei radaro bokštas.
Restauruota pozicija-muziejus
152,4mm Bofors pabūklų čia nebėra, juos iškart po karo pakeitė „etaloniniai“ 130 mm Б-13 įrenginiai, kurių vienas, idealiai restauruotas stovi toje pačioje pozicijoje kaip ir prieš 65 metus! Pozicija, kurioje po 2007 metų restauracijos įkurtas muziejus, pastatyta vėliau nei kitos trys baterijos pozicijos, t.y. jau po karo.
Ekspozicija kukli, bet net jei ten ir nebūtų nei vieno muziejinio eksponato, vien dėl autentiškų pozicijos įrengimų čia verta užeiti. Negaliu teigti, bet tikiu, kad esant reikalui tiek pabūklas, tiek pati pozicija galėtų pilnai atlikti savo pirminę užduotį. Viskas idealiai suremontuota. Net lyginant nuotraukas, kurias skiria 60 metų, tik atidžiau pastudijavus matomi nežymūs skirtumai, kaip pvz., ventiliacijos arba apšvietimo elementas su grotelėmis virš durų, pačios durys, grotelės vijokliui laiptų šone.
Įėjimas į pozicijos slėptuvę 1939 m.
Įėjimas į pozicijos slėptuvę 2012 m.
Pozicijos atnaujinimo datą žymintis įrašas
Bareljefas baterijos komendantui kapitonui Zbygnievui Pšybyževskiui atminti
Patalpa su liftu sviediniams į pabūklo aikštelę pakelti
Lifto mechanizmas
Kukli muziejaus ekspozicija
„Dėmesio! Rūkyti griežtai draudžiama“
Pozicijos radijo stotis
Dar viena patalpa su muziejaus eksponatais
130mm sviedinio komplektas
Gydomieji sviediniai. Jais šaudydavo į silpstančias saviškių gretas (nesusilaikiau, supraskit teisingai)
Jūrinė mina
Sviedinių padavimo į liftą mechanizmas
Pozicijos kiemelis
Sviedinių liftas pabūklo kiemelyje
Negendantis ryšys su slėptuvės įgula
130mm artilerijos įrenginys Б-13
Pabūklo charakteristikos ant spynos
Taikytojo darbo vieta
Vamzdžio amortizavimo sistema
Įrenginio šarvas su atveriamais liukais
Trečioji buvusios 31-os H. Laskovskio artilerijos baterijos pozicija
1948 m. perdaryta į antrąją (objektas Nr.202) 13-osios stacionarios baterijos poziciją.
Poziciją sudaro 10,4m x 12,8m monolitinis sustiprinto betono blokas, sveriantis daugiau nei 1600 tonų, kurio viduje įrengtos patalpos sviediniams ir parako užtaisams saugoti atskirai. Prieš šias patalpas yra prieangis, tarnavęs kaip įgulos slėptuvė. Pozicijos viršuje stovėjo 152,4mm Bofors pabūklas, apsuptas daugiakampiu parapetu. Amunicija į kovos poziciją buvo pakeliama dviem rankiniais keltuvais.
Pabūklas buvo idealiai paslėptas po specialiu kamufliažiniu skėčiu. Toks maskavimas sukėlė daug rūpesčių 1939 metais Lenkijos pakrantės gynybą bandžiusiems įveikti vokiečiams.
Pasiteisinęs tokios pozicijos architektūrinis sprendimas buvo panaudotas konstruojant naujas pokario laikų stacionarias artilerijos baterijas 1946 ir 1957 metais.
Po karo pozicija buvo perdaryta, joje sumontuotas sovietinis 130mm artilerijos įrenginys, išmontuotas 1992 m.
Pozicijos prieigos
Tuščias pozicijos kiemelis
13-osios artilerijos baterijos ugnies kontrolės komplekso objektai
1951 metais buvo pastatytas monolitinis ugnies kontrolės bokštas, kuriame sumontuotas metaliniu kupolo apsaugotas DM-4 modelio tolimatis su 4m ilgio optine baze. Beje, kupolas buvo pritaikytas išardžius vieną vokiečių priešlėktuvinę bateriją netoli Gdynios. Priešais tolimatį buvo sumontuotas WBK-1 viziris (periskopas).
Tolimatis leisdavo labai tiksliai nustatyti atstumą iki taikinio, o viziris – azimutą. Duomenys iš automatiškai pasiekdavo centrinį artilerijos komandinį punktą, kur būdavo apskaičiuojami pabūklų nustatymai.
1957 m. buvo sumontuotas specialus artilerijos radaras, kuris suteikė galimybę šaudyti blogo matomumo sąlygomis. Šiam tikslui buvo pastatytas bokštas, o už pagrindinio ugnies kontrolės punkto įrengta sunkioji slėptuvė. Bokšto viršuje veikė Zalp-B radaras, galintis nustatyti taikinius 70 km spinduliu. Radarą dengė specialus dielektrinis kupolas.
Ugnies kontrolės punkto vizualizacija
Neįprastos konstrukcijos tolimačio bokštas
Tvirti laiptai į uždaras tolimačio patalpas
Vizirio patalpa su durimis į tolimačio patalpą
Tolimatis išrinktas, bet korpusas dar čia
Radaras
Gaila, bet turbūt įdomiausios baterijos dalies – radaro ir jo požemių taip ir nepavyko pamatyti iš arčiau. Visi iš pažiūros įmanomi patekimo būdai buvo užblokuoti.
Radaro bokštas
Visi įėjimai į požemius vienaip ar kitaip uždaryti
Dar vienas užrakintas įėjimas į radaro požemius
