Kauno tvirtovė. VII fortas

Data: 16 balandžio, 2014

Retas kaunietis ar miesto svečias įsivaizduoja kokią dovaną gavo iš carinės Rusijos. Kalbu ne tik apie Laisvės alėją puošiantį tvirtovės įgulos soborą. Ruošiant miestą ilgalaikei gynybai XIX ir XX a. sandūroje Kaune buvo pastatyta galybė įvairios paskirties objektų – fortai, baterijos, slėptuvės, sandėliai, kareivinės, bažnyčios, stotys ir t. t.. Nors tokia dovana dabartinei miesto valdžiai sukelia daugiau galvos skausmo, nei džiaugsmo, yra žmonių, kuriems Kauno tvirtovė yra neišsemiamas istorijos lobynas ir gyvenimo kelias. Būtent VII fortas sulaukė tokių naujų šeimininkų, kurie sėkmingai žingsnis po žingsnio atkuria forto erdves naujam tvirtovės istorijos etapui.

Šiame forte lankausi ne pirmą kartą ir kaskart čia pamatau kažką naujo. Nuolat plečiasi muziejaus ekspozija, tvarkomos per šimtmetį užleistos forto erdvės.

Užnugario kaponierius – buvę vartai į fortą

Žvilgsnis nukrypsta į lauke gyvenantį 1954 m. gamybos generatorių

Užnugario kareivinių karnizas. Prieš šimtą metų mūrininkai buvo gabesni

Kareivinių lauko sienos aprašinėtos vos įskaitomais vokiškais užrašais. Forto gidėms jie buvo netikėtas atradimas

Muziejaus eksponatai

2013 metais ekspoziciją papildė įspūdinga haubica

Forto istorijos santrauka

VII fortas priešingai, nei kiti Kauno tvirtovės fortai nebuvo skirtas atlaikyti puolimą iš realios grėsmės pusės – pietvakarių. Jo užduotis buvo apsaugoti Kauno tvirtovės užnugarį. Pastatytas su nedideliais nukrypimais nuo tipinio projekto, fortas nė karto nebuvo modernizuotas ir praktiškai yra silpniausias Kauno tvirtovės fortas.

Forte nėra užnugario ekskarpinės sienos, griovys flankuojamas dviejų kaponierių (pagrindinio ir užnugario – tarnavusio kaip forto vartai) ir vieno puskaponierio, kuris buvo susprogdintas, jo vietoje neseniai atrasta masinė genocido aukų kapavietė.

Buvo planuota atlikti forto modernizavimą, tačiau jau tik mobilizacijos laikotarpiu, prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, pastatyti du betoniniai kazematai. II pasalinio karo metais forte masiškai buvo šaudomi taikūs gyventojai. Pokario metais užnugario kaponierius ir griovys buvo užpilti žemėmis, pagrindinis kaponierius buvo užpiltas šiukšlėmis ir prisipildė lietaus vandens. Ilgą laiką fortas buvo naudojamas kaip Kauno apskrities archyvas, buvo įsikūręs sovietinis „voentorg’o“, vėliau lietuvos kariuomenės dalinys.

Ekspozicijos „VII fortas. Lietuviška tragedija“ atidarymas

2014 m. balandžio 11 dieną forto muziejus pirmame šaudmenų sandėlyje atidarė naują ekspoziciją skirtą jautriai temai – kauniečių genocidui VII forto teritorijoje. Paklausite, kodėl kauniečių, o ne žydų? Atsakymas paprastas, taip, dauguma forte nužudytų žmonių buvo žydai, tačiau buvo ir kitų tautybių, kitos kilmės žmonių, vienaip ar kitaip – didžioji dalis jų buvo kauniečiai. Atidarymo data pasirinkta neatsitiktinai – tą dieną minima tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena.

[justified_image_grid ids=”8584,8583,8585,8582″]

Pasak forto šeimininko, Vladimiro Orlovo, ekspozicijai buvo pasirinktas šaudmenų sandėlys, nes jaukios kareivinės visiškai netiko šiam kraupiam žmonijos istorijos momentui užfiksuoti ekspozicijoje. Grubios per šimtmetį aptrintos balintos sandėlio sienos, tamsios ir vėsios erdvės, akmeninis grindinys su priešgaisriniu šuliniu taikliai perteikia niūrią atmosferą. Trumpas, bet reikšmingas laikotarpis suskirstytas į tris temas: nacių propaganda, tautinio darbo apsaugos (TDA) batalionas ir koncentracijos stovykla VII forte. Ekspozicijoje specialiai buvo vengta kraupių egzekucijų ir nukankintų žmonių fotografijų. Ekspozicijos išpildymas šiuolaikiškas, patogus, šiek kiek papiktnaudžiauta tekstų kiekiu, bet juose perteikiami esminiai laikotarpio momentai ir emocijos nesikartoja ir čia praleistas laikas tikrai nenueis veltui.

Akmeniniu grindiniu pro užnugario kareivines keliaukim į pirmą šaudmenų sandėlį

Sandėlyje šviežiai įkurtą ekspoziciją pristato V. Orlovas

Ekspozicija suskirstyta į tris temas

Pirmos ekspozicijos fragmentas

Ekspozicija kvepia mediena

Asmeniniai nužudytų daiktai rasti tvarkant forto teritoriją

Keliaujame į kapavietę

Masinė kapavietė susprogdinto puskaponierio vietoje ilgą laiką buvo užpelkėjusi ir užversta šiukšlėmis

Pagrindinis forto kaponierius. Reziume

Vienas įdomiausių kiekvieno forto elementų yra kaponierius – akmeninis ar betoninis skliautuotas fortifikacinis pastatas sausame tvirtovės griovyje, iš kurio patrankomis ir/ar šaulių ugnimi apšaudomi į griovį prasiveržę priešai. Į juos iš forto kiemo patenkama ilgu požeminiu koridoriumi, porterna. Kauno tvirtovės fortų kaponieriai arba sunaikinti (pvz., I fortas) arba skendi apsemti vandens. Ne išimtis ir VII fortas, kurio kaponierius apsemtas gerokai virš juosmens, kazematuose pilna buitinių šiukšlių. Tik šio forto kaponierius greičiausia sulauks tos dienos, kada bus sutvarkytas drenažas ir išvežtos šiukšlės, nes nuo 2009 m. čia šeimininkaujantis Vš. Į. „Karo paveldo centras“ per sąlyginai trumpą laiką sugebėjo ne tik sutvarkyti užnugario kareivines, bet ir iš dumblo ir purvo ištraukti ne vieną forto statinį. Gražu stebėti tokius pokyčius prie kurių mielai prisideda būriai savanorių. Todėl tikiu, kad čia apsilankysiu dar daug kartų. Juolab, forto muziejus atviras visiems, čia dažnai vyksta įvairūs teminiai renginiai, švenčiamos šventės, organizuojamos stovyklos ir laboratorijos jaunajai kartai.