Mažas įmigęs šilumvežis

Vilnius gražus tuo, kad išklydęs iš pagrindinio kelio visada atrasi kažką įdomaus. Štai vieno pramoninio rajono kamputyje radau mažą snaudžiantį seną šilumvežį. Netoliese modernesnį jo brolį garaže remontavę mechanikai mielai papasakojo apie manevrinių šilumvežių mašinistų darbą, aprodė veikiančio lokomotyvo kabiną, parodė kokia svirtis ką daro, pasidalino žiniomis apie techninę lokomotyvų priežiūrą. Dabar galiu drąsiai teigti, kad esant reikalui tokį senučiuką suvaldyčiau.

Šio, jau keletą metų geležinkelio atšakoje snaudžiančio senelio istorija labai įdomi. Po II-ojo pasaulinio karo rusai namo grįžo ne tuščiomis. Vienas iš trofėjų, buvo anksčiau rusams nematytas manevrinis vokiškas šilumvežis Дг14 —1. Vienuolika metų šį aparatą testavo ardė, matavo ir perrinkinėjo inžinieriai, kol trofėjaus pagrindu 1956 m. F. E. Dzeržinskio vardo gamykloje Murome buvo pagaminti du pirmieji triašiai manevriniai šilumvežiai su hidrauline pavara ir pavadinti ТГМ. Vėliau pavadinimas pakeistas į ТГМ1 (тепловоз с гидропередачей, маневровый). Nuo 1956 iki 1972 metų gamykla pagamino 3368 tokius šilumvežius, paskutinis ТГМ1 šilumvežis, kaip teigia wikipedia, buvo nurašytas (t.y. oficialiai baigė darbą) dar 1990 metais, bet šis senelis Vilniaus pramoniniame rajone smulkius darbus dirbo kiek ilgiau.

Manevrinis šilumvežis ТГМ1 su hidropavara
Manevrinis šilumvežis ТГМ1 su hidropavara 

Pavėsis

Seni sąnariai

CCCP

Mašinistas paliko pirštinaites

Mašinisto darbo vieta

Vairuoti šilumvežį nėra labai sudėtinga procedūra, kita vertus – labai atsakinga. Mašinisto darbo vietoje esantis vairas, nors ir labai panašus į automobilio, yra skirtas keisti greitį. Šalia tokio vairo, priklausomai nuo modelio, dažnai būna svirtis keisti judėjimo krypčiai.

-

-

Šilumvežio stabdžių sistemą varo suspausto oro kompresorius

Vyrams, natūralu, visada įdomu kiek arklių spardosi po kapotu. Šio šilumvežio širdis – dyzelinis dvylikos cilindrų keturtaktis beveik 40 litrų darbinio tūrio tanko variklis, pasiekiantis 400AG. Tokį patį variklį naudodavo transportiniai upių kateriai ir baržos, o gerokai modifikuota versija su mažiau arklių buvo įkišta į karinę techniką: БМП-1 ir БМП-2 bei БМД-1 ir БМД-2. Kaip bebūtų, tokie įspūdingi faktai 48 tonas sveriančiam monstrui leisdavo pasiekti tik 60 km/h maksimalų greitį, ko pilnai pakakdavo, nes manevravimo greitį taisyklės ribodavo iki 30km/h, o tempiant traukinį – iki 50km/h. Variklio apetitas taip pat neblogas – 165 g/Ag*h, ūkiškai kalbant – apie 66 litrus saliarkos per valandą.

Pažiūrėkim kas po variklio gaubtu

Dvylikos cilindrų tanko variklis

Šiame aliuminio korpuse uždaryta 400 arklių galia

Išmetimo sistema ir oro kompresorius

Baigėme variklio apžiūrą

Padangas reiktų šiek tiek pripūsti

Kablys

Myliu geležinkelius

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 3 comments
  • Ieva M
    Atsakyti

    Gražus žalių atspalvių kontrastas išeina tarp šviežių lapų ir senuko korpuso, puikios nuotraukos

  • Martynas
    Atsakyti

    Kur randasi sis grazuolis? Suprantu,kad N. Vilnioje, bet niekaip rasti jo nepavyksta.

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Oi, tikrai ne ten ieškai. Aplink Vilkpėdę pabandyk.

Leave a Reply to Nieko NaujoCancel reply