Bernardinų kapinių koplyčia (N-14)

Šį kartą kiek kitokia istorija. Mažumėlę šiurpinanti. Pasakojimas apie tai, kaip atsidūrę koplyčios kriptoje ir ten išvydę buitinių atliekų sąvartyną nusprendėme legaliai jį iškuopti. Viskas atrodo paprasta kaip du kart du ir visai nesudėtinga, jei ne kuklus žodis legaliai, už kurio slypi ilgas raštiškas noro neatlygintinai pagelbėti derinimas, atsakingų įstaigų vangumas ir biurokratinio mechanizmo ydos.

Bernardinų kapinių koplyčia

Kapinių koplyčia stovi romantiško Vilniaus miesto kampelio, Užupio, rytiniame pakraštyje, ant aukšto šlaito, įsirėmusio į Vilnios upę, kuri šioje vietoje akivaizdžiai reikalauja daugiau dėmesio. Prieš penkerius metus Bernardinų kapinėms sukako 200 metų.

Prieš leidžiantis į tamsų, išvogtą, nuniokotą, kaulais, kaukolėmis ir išdarkytomis įkapėmis užverstą rūsį, trumpai nušviesiu koplyčios istoriją.

Bernardinų kapinių koplyčia

Bernardinų kapinių koplyčios ir kolumbariumo schema

Norint sužinoti kada buvo pastatyta koplyčia reikia gerokai pasukti galvą. Knygoje „Vilniaus Bernardinų kapinės 1810 – 2010“ pateikiamas štai toks rebusas.

Populiariojoje literatūroje rašoma, kad kapinių koplyčia pastatyta 1838 m. Ši data pateikiama pirmajame Vilniaus miesto vadove – A. H. Kirkoro Pasivaikščiojimuose.

Tokia įrašyta ir koplytėlės įsteigimo atminimo lentoje; dabartinis jos įrašas pakartoja V. Veitkos apie 1935 m. piešinyje pateiktą tekstą. Vadinasi, tuomet ar kiek anksčiau tekstas įsteigimo koplytėlėje buvo pakeistas, nes, kaip jau buvo minėta, pirmajame įraše koplyčios pastatymo data nenurodyta.

Pirmą kartą koplyčia aprašyta 1828 m. Vilniaus Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno inventoriuje. Jame teigiama, kad ji pradėta statyti 1825 m.. o baigta 1827 m. Koplyčia buvusi išbaltinta, turėjusi 10 langų. Į koplyčią yra 3 įėjimai su kaustytomis ir medžiu apkaltomis durimis, iš kurių dvejos uždaromos dalbomis, o vienerios turi vidinę tvirtą geležinę spyną. Po koplyčia yra rūsys su 51 niša. Tačiau 1885 m. L. A Zaštauto, o vėliau ir V. Veitkos plane, kaip pamatysime, kriptoje nurodomos tik 49 nišos.

Tekste matome dvi datas (1828 ir 1838 m.), išsirinkite jums labiau patinkančią. Antroje pastraipoje istorikė Vida Girininkienė įveda dar daugiau painiavos ir skaitytojui, nežinančiam to, ką žino gerbiama istorikė tenka slėptis giliai spintoje.

Jei jau išsirinkote datą, verčiame knygą toliau ir randame tokius tekstus.

1844 m. inventoriuje teigiama, jog koplyčia pastatyta 1825 m. iš labdaringų aukų. <…> Taigi 1827 m. koplyčia jau buvo pastatyta.

Tiek to, pamirškim datas. Tarkim, kad koplyčia pastatyta XIX a. pradžioje. O kuo gi ši nušiurusi ir pagaliau sulaukusi reikiamo dėmesio koplytėlė ypatinga?

Iliuzinio altoriaus brėžinys

Vidinė koplyčios erdvė ypatinga savo iliuzinės tapybos altoriumi. Tokie optinę iliuziją sukuriantys altoriai buvo itin populiarūs nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio, pagal baroko scenografijos principus įspūdingai puošdavo statinius, tinkamai įsiliedavo į erdvę ir neužimdavo daug vietos. Toks puošybos medodas tiko ir buvo naudojamas sąlyginai nedidelėse Lietuvos bažnyčiose ir koplyčiose.

Koplyčios vidinė erdvė. 2014-11-03

Deja, dėl pagrindo neilgaamžiškumo bei sovietmečiu lengvabūdiškai naikinto bažnyčių turto, iki šių dienų išliko labai mažai tokių dailės paminklų. Ne išimtis ir Bernardinų kapinių koplyčia, kurios iliuzinė tapyba tiesiogine žodžio prasme virto iliuzija.

Istorijos iš koplyčios rūsio

Palikim istoriją tikriems istorikams ir leiskimės į rūsį, tiksliau kriptą, nes rūsyje laikomos uogienės, o kriptoje – mirusieji.

Išsiaiškinkime, kas tokie kriptoje buvo palaidoti. Viena ryškiausių asmenybių – kunigaikštienė Teofila Radvilienė, Domininko Radvilos antroji žmona. Pasakojama, kad pastaroji po vyro mirties pasinėrė į audringo gyvenimo sūkūrį ir visą gyvenimą kovodama tarp gerojo ir blogojo angelo galop mirė nuo džiovos. Spėjama, kad ji buvo pirmoji palaidota koplyčios kriptoje. Netrukus čia atsidūrė universiteto profesoriaus T. Kundzičiaus, gydytojo Motiejaus Barankevičiaus palaikai. Vėliau koplyčioje buvo laidojamos vienuolės, dvasininkai, pasiturintys karininkai, kilmingi miestiečiai, jų žmonos ir gerokai per anksti šį pasaulį palikę jų vaikai. Vienas žymiausių koplyčioje palaidotų žmonių buvo paskutinis konvento gvardijonas Julijonas Syrunavičius. Tiesą sakant, neįsivaizduoju ką reiškia konvento gvardijonas, todėl tęsiu toliau.

Šių laikų istorija

Užsikaiskit arbatos, nes prirašysiu daug. Jau? Pradedam.

Didelio susidomėjimo šios koplyčios kripta neturėjau, kol geras bičiulis nepasiūlė nueiti ir padaryti kelių kadrų, mat ten pradėjo masiškai lankytis bet kas ir bet kada. To priežastis – išdaužta užkonservuotos kriptos siena ir sulaužyta angą pridengiančių laikinų grotelių spyna.

Nusileidome į koplyčios kriptą 2013 m. birželio 18 d. Pirmas įspūdis buvo pakankamai kraupus. Dėdamas pirmą žingsnį vos neužmyniau ant… žandikaulio. Neįtikėtina. Neturiu fobijos kaukolėms ir skeletams, mane šokiravo tvarka, tiksliau – absoliuti betvarkė. Visoje kriptoje išvartyti karstų dangčiai, kai kurie karstai ištraukti iš nišų sienoje, ant žemės mėtosi kaulai, buitinės atliekos, buteliai, šukės, žvakių likučiai ir t.t.. Kairiajame kriptos kampe – karstų, padangų, šiukšlių ir žemių, suverstų per kažkada atvirą angą koplyčios vakarinėje pusėje, mišrainė. Košmaras.

Įvertinę situaciją ir tai, kad nesame nei archeologai, nei antropologai, nei dar kokie logai, nusprendėme padaryti mažiausiai ką galime – iškuopti buitines atliekas bei užkirsti kelią tolimesniam kriptos niokojimui. Legaliai.

Tą pačią akimirką paskambinau kapines prižiūrinčiai įstaigai. Aišku, ne darbo metu niekas neatsiliepė. Kitą dieną – vėl skambutis Nijolei iš „Aketono“. Iš jos žodžių supratau, kad skylė į koplytėlės rūsį yra išmušta „departamento“ (KPD) darbuotojų. Kažkas buvo planuota ten daryti, bet situaciją patys matėm. Nušviečiau daugmaž, kad man/mums rūpi tokie dalykai. Pasisiūliau suorganizuoti talką. Sakė ji pasiskambins kažkam ir ryt persuks.

Laukiu. Sulaukiau. Paskambino Nijolė, ir informavo, jei norim tvarkyti kriptą, reikia KPD parašyti raštą ir greičiausia dar (kadangi ten mėtosi kaulai) susirasti antropologą, kuris tuo pačiu galėtų su kaulais padirbėti. Tolimesnius klausimus nurodė derinti su Audrone Vyšniauskiene iš KPD ir padiktavo jos telefoną.

Skambinu Audronei. Moteris kasininkės tonu liepia paskambinti rytoj, nes dabar jau išeina ir kažkur labai skuba… Nieko tokio. Šiukšlės ir numirėliai juk neišsilakstys, paskambinsiu rytoj.

Tuo pačiu, norėdamas gauti daugiau informacijos apie koplyčią, per pažįstamus susirandu storos kaip plyta knygos apie Bernardinų kapines sudarytojos Vidos Girininkienės telefono numerį ir suku jai: gerbiama mokslo darbuotoja nardo archyvuose ir mano pezalams apie Bernardinų negyvėlius ir betvarkę neturi laiko. Liepia paskambinti po pietų, apie 13 val. Laukiu kol ponia pabaigs nardyti ir skambinu dar. Mano skambučiai nukeliauja į niekur, telefono vaizduoklyje matau riebią špygą. Įsitikinu, kad šuns balsas į Dangų neina ir su Vidute keliai daugiau nebesusikerta.

Tuo tarpu kontaktas su Audrone užsimezga ir pradedam bendrauti šiltesne, suprantama kalba. Pirmą kartą pro tirštus šio detektyvo debesis prasprūsta geranoriškumo spindulys. Tik darosi akivaizdu, jog mūsų pagalbos niekam nereikia ir KPD įdirbis toks, kad tokia šalies paveldo būklė yra norma. Maždaug: „Mes ten esam buvę prieš porą metų, pasižiūrėjom. Rašyk prašymą Vilniaus savivaldybės administracijai, nes ji yra kapinių valdytoja, kopiją atsiųsk ir mums.“

Suraičiau prašymą, persiunčiau el. paštu, kad patikrintų. Gavau atsakymą, kad pažiūrės antradienį (buvo penktadienis)! Tris pastraipas teksto…

Laukiu antradienio. Belaukdamas skambinu jaunai ir entuziastingai Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos vyresniąjai specialistei Justinai Kozakaitei, papasakoju situaciją. Be užuolankų ji sako, kad padės talkoje, sudokumentuos, aprašys kaulus. Trumpai ir aiškiai.

Antradienį Audronė rašo: „Laba, siūlau pirmiausia kreiptis į Departamento Vilniaus TP ir gauti jų pritarimą, ir pridėjus jo kopiją, kreiptis į savivaldybę. Patariu raštą atnešti, registruoti ir kartu pasiaiškintume, kaip vystytume veiksmą.“

Tą pačią dieną sėdu ant dviračio, vežu popierinį prašymą Aušrai Lapienei į KPD. Prašymą užregistruoja. Informuoju Audronę, pridedu, kad netrukus išvažiuosiu į Sibirą ir noriu kuo greičiau sutvarkyti šį reikalą. Ši pažada reikalą paskubinti.

Atrodo jau finišo tiesioji, bet štai vėl gaunu laišką:

Su VTP specialistais diskutavome Jūsų klausimu. Jie norėtų, kad Jūsų prašymas būtų papildytas J. Kozakaitės (labai gerai būtų pasirašytas) pateiktu trumpu darbų aprašymu, kurio pagrindinė mintis būtų – žmonių palaikų (kaulų) ir artefaktų surinkimas (ar jie bus identifikuojami?) ir atskyrimas nuo šiukšlių, kur bus sudedami artefaktai.
Kol kas tiek. Aš labai palaikau Jūsų ketinimus, bet negaliu prisiimti už Jus atsakomybės, todėl bandau rasti išeičių.

Netvardydamas emocijų išbarškinu atsakymą:

Laba diena,
norėčiau, kad vertindami prašymą nenukryptumėt nuo pagrindinės esmės. Neturim užmojų atlikinėti mokslinius tyrimus, tą darė Vida Girininkienė (kuri beje šiuo metu užsiėmusi ir nerado laiko telefoniniam pokalbiui) ir aprašė juos knygoje „Vilniaus Bernardinų Kapinės 1810-2010“. Tikiu, kad dėl skylės į rūsį situacija pasikeitusi, bet mūsų iniciatyva yra užkirsti kelią tolimesniam rūsio ir palaikų niokojimui. Nuo mūsų apsilankymo koplyčios rūsyje jau praėjo savaitė su kaupu, dar prieš tai ten lankėsi nekraštutinių anarchistinių pažiūrų „Laisvuoju Universitetu“ LUNI pasivadinusios organizacijos rengta vieša ekskursija. Kiek žmonių tuo metu buvo patekę į rūsį ir kokia žala galėjo būti padaryta nežinau. Faktas, kad rūsyje jau daugiau nei 2 mėnesius gali lankytis bet kas.
Mums klystant į popierizmą ir toliau yra niokojamas paveldas.
Klausimas: o jei nebūčiau kreipęsis į Jus ir rūsį sutvarkęs bei uždaręs savavališkai? Šiuo atveju, regis, tokia išeitis atrodo priimtiniausia. Pavasarį panašiai tvarkiau Fišerio koplyčios prie Gaurės rūsį: http://www.niekonaujo.lt/20130402/fiserio-koplycios-paslaptys. Išnešiau kalną šiukšlių, įkritusių į rūsį gyvūnų kauliukus, gyvas varles ir tiek. Kiek būtų užtrukę, jei būčiau kreipęsis į KPD? Kas nors per tą laiką ir laužą būtų užkūręs viduje…
Būtų įdomu išgirsti jūsų ne tik kaip inspektorės nuomonę.
P.S.Prašymą antropologė Justina Kozakaitė papildys pirmadienį, nes šiuo metu ruošia mokslinį pristatymą ir tvarkosi doktorantūros reikalus.

Audronė atsako:

Laba,
aš su Jumis sutinku. Dėl to, kad nebūtų nužudyta privati iniciatyva, aš kalbėjau su direktore ir dėkui jai, kad uždegė žalią šviesą VTP. Pirmadienį, gavę J. K. popieriuką, surašysime pritarimą Jūsų iniciatyvai. Bandysiu padėti paspartinant Jūsų reikalus savivaldybėje.
Dėkoju už Jūsų šaunius darbus Tauragės r. Ten tur būt ir šunys nesulojo

Pagaliau vanduo virto vynu ir mano širdis pradėjo spardytis valso ritmu. Pasirodo, visi turime jausmus. KPD reitingas mano akyse akivaizdžiai šoktelėjo į viršų.

Kitą dieną gaunu džiugią žinią iš Audronės: „Su savivaldybe sutariau, kad jie pasirašys „neprieštarauja“ ant Jūsų rašto ir istorija bus baigta.“ Valio!

Pristatau antropologės prašymą į departamentą, gaunu raštišką Vedėjo Vito palaiminimą ir prie vartų į savivaldybės dangoraižį jau matau degant žalią šviesą. Manęs lauks Judita. Įsivaizduoju kaip lyg sulėtintame kine žengiu raudonais savivaldybės koridorių kilimais, į šonus pokši konfeti, šypsosi pro šalį lakstančios, prie kostiumėliuose įspraustų krūtų popierių šūsnis spaudžiančios biudžetininkės. Ir štai, toji lemtingoji akimirka. Auksuotas antspaudas iš lėto leidžiasi ant pigaus popieriaus, kuriame suraitytas mano prašymas. Paukšt!

Iš tiesų viskas kiek kitaip.

Nueinu ten į kažkelintą aukštą. Kažkas brūkšt kortele ir aš lyg atgailautojas jau laukiu Juditos jos erdviame kabinete, kurį ji, kad nebūtų per gerai, dalijasi su dar keliais darbuotojais. Ateina Judita. Paukšt antspaudu, užrašo „Neprieštarauju“ ir deda keverzonę, vadinamą parašu. Viskas. Daugiau nieko. Trys savaitės kasdieninių skambinėjimų, susirašijimų, prašymų taisymo ir vežiojimo. Ir še tau. Tekšt ir baigta, eik ir tvarkyk tą savo rūsį su uogiene. Neprieštarauju.

Va tokie keliai keliukai.

Nuėjom vieną, antrą kartą ir aptvarkėm tą rūsį. Justina su pagalbininkėm baltais chalatais gražiai kauliukus atrinko, sudėliojo ir sudokumentavo. Prašau, imkit ir skaitykit, jei įdomu.

Išvažiavau į Sibirą. Ten vėl daugiau mirusių, nei gyvų. Grįžau. Galų gale net „Aketonas“ susizgribo ir už 500 litų užmūrijo angą į kriptą. Aišku, mūsų sąmata šiam reikalui (įskaičiavus skiedinį ir trūkstamas plytas) nesiekė nei 30-ies litų, bet ne mums pinigus skaičiuoti, kai norim už dyką pagelbėti.

Kripta iki sutvarkymo (2013 m. birželio 18 d.)

Karstų, šiukšlių, kaulų ir purvo mišrainė vakarinėje kriptos pusėje
Karstų, šiukšlių, kaulų ir purvo mišrainė vakarinėje kriptos pusėje

Kripta iškuopus šiukšles (2013 m. liepos 15 d.)

Išvilkus kalną šiukšlių, atrinkus gyvūnų kaulus kriptos vaizdas šiek tiek pasikeitė
Išvilkus kalną šiukšlių, atrinkus gyvūnų kaulus kriptos vaizdas šiek tiek pasikeitė

Ne šio laikmečio šiukšles palikome ateities kartoms.
Ne šio laikmečio šiukšles palikome ateities kartoms.

Suniokotų karstų nejudinome iš vietos
Suniokotų karstų nejudinome iš vietos

Puikiai išlikęs deglas. Įdomu, kurio laikotarpio.
Puikiai išlikęs deglas. Įdomu, kurio laikotarpio.

Išplėšta niša
Išplėšta niša

Išvalius šiukšles radome kriptos vartelius
Išvalius šiukšles radome kriptos vartelius 

Rytinė kriptos dalis
Rytinė kriptos dalis

Centrinė kriptos dalis
Centrinė kriptos dalis

Šiukšlių krūvoje buvo paskendęs per angą įverstas kryžius
Šiukšlių krūvoje buvo paskendęs per angą įverstas kryžius

Vakarinė kriptos dalis
Vakarinė kriptos dalis

Į plastikinį maišą sudėjome padrikai išmėtytus kaulus. Ant sienos kaba vainikų rėmai
Į plastikinį maišą sudėjome padrikai išmėtytus kaulus. Ant sienos kaba vainikų rėmai

-

-

Palaidojimas kriptos grindyse
Palaidojimas kriptos grindyse

Centrinė kriptos dalis. Išėjimas
Centrinė kriptos dalis. Išėjimas

Pabaigai

Nors nieko Tokio koplyčios ir Lietuvos kultūros paveldo labui nenuveikėme, noriu labai padėkoti bičiuliui Dariui, vyr. specialistei Justinai ir mergiotėms baltais chalatais iš VU bei vyr. inspektorei Audronei iš KPD. Amen.

Amen

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 9 comments
  • Martynas
    Atsakyti

    Sauni iniciatyva! Gaila, kad pas mus biurokratizmas daugumoje situaciju uzgozia ir taip ne placiu paziuru dirbancius zmogelius, kurie mat smarkiai uzsieme ir neturi laiko niekam isskyrus kavos pertraukelem.

  • Vilma
    Atsakyti

    Pritariu Martynui ir labai dėkoju už šią gražią iniciatyvą.

  • Dzeris
    Atsakyti

    Saunuolis taip ir toliau nenustebk jei kokiam sudkaimy rasi paminkla tavo vardu uz tavo geru daarbus siekant islaikyti tai kas like.

  • Dija
    Atsakyti

    Sveikintina iniciatyva! Didelė pagarba ir ačiū, kad saugote mūsų visų paveldą! Mielai nuolatos remčiau fondą, kuris kartas nuo karto organizuoja tokias akcijas!

  • Paulius
    Atsakyti

    is dalies suprantu ir biurokratus. jei siandien kiekvienas uzsimanes darytu tvarkas saugomuose objektuose, tai tikrai neliktu nieko ateities kartoms. butinai turi dalyvaut specialistai tokiose talkose. bet is kitos puses tai tik dar karta irodo ant kiek bevertis yra kpd su visom Varnaitem ir Kraujaliais…

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Matai Pauliau, bėda yra ta, kaip toj mįslėj – „Dvi sesutės per kalnelį nesueina. Kas?“ Tik tos sesutės ne akiniai, o KPD ir savivaldybė. Vieni nori, bet negali, kiti galėtų, bet nenori. Visame tame įžvelgiu tik komunikacijos ir kryptingos koordinacijos trūkumą. Dar blogiau kai tą procesą lydi krūvos popierių ir antspaudų. Kol viskas susidėlioja, tai žiūrėk jau ir stogas įgriuvo, proto ubagai istorinius turėklus nuvogė, ar koks įsiveisęs benamis gaisrą sukėlė. Taip ir gyvenam.

  • Greta
    Atsakyti

    O vis dar galima ten patekti? Labai būtų smagu pasivaikščioti po tokias šiurpias vietas vėlai vakare. 🙂

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Pradžiai užsuk vėlai vakare į kapines, tuo pačiu ir į savo klausimą atsakysi.

  • Arijas
    Atsakyti

    Na ir kas baisaus vėlai vakare kapinėse? Mes dažnai vakarais kai tamsu einam pasivaikčiot po kapines, tai tikrai būtų smagu į tokią kriptą įlysti.

Jūsų nuomonė