Priešgaisrinis bokštas prie sienos su Baltarusija

Kuo toliau, tuo darosi sunkiau pravažiuoti pro bokštus. Nesvarbu, tai švyturys ar karinis tolimačio bokštas, apžvalgos ar vandens, ar kokios kitos paskirties – taip ir traukia į viršų. Šį kartą pasikėlėm į priešgaisrinį bokštą.

Tuo pačiu tai buvo ir pirma pažintis su tokio bokšto darbo principais. Iki šių dienų toks būdas pastebėti miškuose įsiplieskusią ugnį yra neįtikėtinai efektyvus. Kai kurie bokštai jau turi modernią įrangą (pvz., FireWatch), bet šis buvo tikras old school pavyzdys. Pagrindinis darbo įrankis – žiūronai. Bokšto centre – staliukas su rodykle ir skale, kurioje nurodyti ne tik laipsniai, bet ir gyvenviečių pavadinimai galimo gaisro krypčiai bokšto atžvilgiu nustatyti. Dar vienas nepakeičiamas prietaisas – senas sukamas neužmušamas laidinis telefonas. Darbo diena tęsiasi nuo rasos iki rasos. Bokšte nedirbama tik lyjant lietui ir žiemą. Darbas atrodo nesudėtingas ir nesunkus, bet pabandykit jūs plieskiant saulei išsėdėti pusę paros ir neprarasti budrumo taip smagiai vėjui siūbuojant bokštą į šonus.

Kad sistema veikia nepriekaištingai įsitikinome patys. Bokšto sargui palypėjus kiek žemiau, į laidinį telefoną buvo skambinama. Savaime aišku, atsiliepti sargas nespėjo ir štai už poros minučių atskriejo žalia girininkų Niva patikrinti, ar viskas tvarkoje. Be to, per tą trumpą laiko tarpą girininkai buvo informuoti apie į bokštą lipančius nepažįstamus asmenis. Valio! Kad taip visi dirbtų…

Vaizdas per langą. Panašu, kad sargas sėdi arčiau Dievo
Vaizdas per langą. Panašu, kad sargas sėdi arčiau Dievo

Kryžkelė. Žvilgsnis į pietų pusę
Kryžkelė. Žvilgsnis į pietų pusę

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Karkažiškių gyvenvietė nedidelė, bet istorija siekia kelis šimtmečius atgal. Pirmąją bažnyčią pastatė Jokūbas Nemirovičius. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto.

1655 m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenė sugriovė bažnyčią. Tais pačiais metais užėmusi Minską, pirmą kartą Lietuvos istorijoje Maskvos DK paėmė Vilnių. Mūšis (jei galima taip pavadinti) dėl dabartinės sostinės tetruko vos kelias valandas. Be civilių gyventojų mirčių miestas tuo metu prarado dabar neįkainojamą archyvą, kuris 17 dienų trukusių gaisrų metu sudegė rotušėje.

1670 m. prelatas Aleksandras Sapiega Karkažiškių bažnyčią atstatė. 1838 m. į ją trenkė žaibas, bažnyčia sudegė, bet vėl buvo atstatyta.  1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. 1963 m. ji uždaryta. Grąžinta 1990 m. Pamaldos čia laikomos tik lenkų kalba.

Nedidelė gyvenvietė prie bažnyčios
Nedidelė gyvenvietė prie bažnyčios

Šalia priešgaisrinio bokšto stovi mažasis broliukas - vandens bokštas
Šalia priešgaisrinio bokšto stovi mažasis broliukas – vandens bokštas

Lipti žemyn - smagiausia dalis. Labai mėgstu žiūrėti į apačią
Lipti žemyn – smagiausia dalis. Labai mėgstu žiūrėti į apačią

Taip broliukai atrodo stovint ant žemės
Taip broliukai atrodo stovint ant žemės

P. S. Tai nėra turistinis objektas, todėl bandyti savarankiškai lipti į bokštą, trukdyti dirbti sargui nerekomenduoju.

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė