Kas išardė senąjį Vilniaus televizijos bokštą?

Galiu lažintis, kad pro Vingio parką Geležinio Vilko gatve riedantys net nepagalvoja, jog visai šalia kelio tiesiog jiems ant akių kažkada stovėjo beveik 200 metrų aukščio monstras, į kineskopinius ekranus skleidęs Tarybinės Lietuvos kronikas, dainų daineles ir labanaktvaikučius.

Pradžių pradžia

1953 metų pabaigoje, suderinus su Lietuvos Vyriausybe, raštu kreiptasi į Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininką G. Melnikovą, dėl televizijos centro Vilniuje statybos. 1954 m. kovo 25 d. Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 2960-r Vilniaus televizijos centro statybą buvo numatyta vykdyti 1955-1956 metais. 1954-ųjų gegužės mėn. Lietuvos Vyriausybei pateiktas išsamus televizijos įkūrimo planas. Pastato dokumentacija patvirtinta 1955 m. gruodžio 28 d.

1957 m. balandžio 30 d. iš Vilniaus televizijos centro Konarskio gatvėje pirmą kartą į eterį pasklido signalai, siunčiantys lietuviškos televizijos programas. Siųstuvo galia buvo 15/7.5 kW, metalinio bokšto aukštis – 180 metrų. TV laidos buvo matomos iki 100 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Neįtikėtina! 4G interneto tuo metu nebuvo, jei ką, žmonės eidavo į svečius ir kalbėdavosi žiūrėdami vienas į kitą.

Vilniaus televizijos bokšto statyba, apie 1976 m.

Bėgo metai meteliai ir 1974 m. gegužės 31 dieną, pradėjus statyti naują televizijos bokštą Karoliniškėse, tapo aiškus senojo likimas. Sudėtingos statybos truko net šešis metus, naujasis bokštas pradėjo veikti nuo 1981 m. sausio 31 d. Beje estai, kuriemetais vėliau pradėjo statyti beveik identišką Deivido Basiladzės projektuotą televizijos bokštą, statybas baigė metais anksčiau nei lietuviai, o transliuoti pradėjo dar metais anksčiau (1979) nei baigė statybas… Sunkiai suvokiama protu, bet, matyt, mažiau gėrė arba greičiau blaivydavosi. O gal jie tiesiog taip lėtai statė, kad nelikdavo laiko gerti?

Įjungus naująjį TV bokštą buvo pradėta ruoštis nebereikalingo senojo gremėzdiškos konstrukcijos bokšto demontavimui.

Senasis Vilniaus televizijos bokštas

Senasis Vilniaus televizijos bokštas

Senasis Vilniaus televizijos bokštas

Senasis Vilniaus televizijos bokštas

Bokšto demontavimas

1985-ųjų rugsėjo mėnesį senasis bokštas buvo demontuotas. Peržiūrėjęs nespalvota fotojuosta Alfredo Pliadžio užfiksuotas nuotraukas iš pirmo karto neatkreipiau dėmesio į tai, koks ypatingas skraidantis aparatas buvo naudotas ardant geležines konstrukcijas. Tai ne šiaip koks Mi-8, kurių į padangę jau paleista virš 17 tūkstančių. Nuotraukose matome sraigtasparnį-kraną Mi-10K (Ми-10К «Кран»), kurių buvo pagaminta vos 55 vienetai! Jaučiuosi kaip Gintaro kambarį radęs! Ne.

Mi-10K pradeda demontavimo darbus
Mi-10K pradeda demontavimo darbus

Bokštas demontavimas

Bokštas demontavimas

Bokštas demontavimas

Bokštas demontavimas

Ми-10К «Кран»

Ми-10К «Кран»

Ar tikrai čia tas Mi-10K? Įsižiūrėję į šią nuotraukos dalį įdėmiau, aiškiai matome tiesą uodegą, paaukštintą važiuoklę ir papildomą kabiną sraigtasparnio fiuzeliažo priekyje. Šios papildomos kabinos dėka antrasis pilotas sėdėdamas atsisukęs atgal, vykdant montavimo-pakėlimo darbus galėjo tiesiogiai stebėti krovinį ir tuo pačiu valdyti sraigtasparnį.

Ми-10К («Кран»)

Pirmasis skrydis tokiu Mi-10K sraigtasparniu buvo atliktas 1965 m. sausį. Šiuos sraigtasparnius gamino gamykla Rostove prie Dono. Viso jų buvo pagaminta 55 vienetai, vieną jų įsigijo olandai, vėliau perpardavę sraigtasparnį amerikiečiams, kurie jį nuodugniai ištestavo ir nusprendė, kad gavosi neblogas sraigtasparnis. Vienodų sovietams pagaminti nepavyko, nes orlaivis buvo nuolat tobulinamas gamybos metu. Čia kaip pas Joną ir Petrą stovi tas pats Šilelis, tik pas Joną be dekoderio…
Įvairių modifikacijų Mi-10 buvo eksloatuojami iki 1989 metų, kol juos galutinai pakeitė Mi-26.

Mi-10K be krovinio svėrė 27 tonas, normali pakilimo masė su kroviniu – 38 tonos. Maksimali keliamo krovinio masė galėjo siekti 15 tonų, bet tokiu atveju reikėjo kažkur nuleisti 3 tonas degalų.

Alfredo Pliadžio komentaras

Tuo metu (1985 m.) aš dirbau televizijoje sporto redakcijoje. Bokštas buvo šalia pastatų ir visą laiką buvo labai neramu dėl sveikatos – taip mes visi galvojome ir tyliai kalbėjome apie to bokšto poveikį žmonių sveikatai. Taigi bokšto išmontavimas buvo toks viso didelio Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų tylus džiaugsmas – tuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komitetas – jame dirbo apie 2000 darbuotojų. Sovietmečiu tai buvo vienintelė televizija Lietuvos teritorijoje, įsikūrusi S. Konarskio gatvėje 49.

Pabaigai

Vakarėjančio Vilniaus panorama
Vakarėjančio Vilniaus panorama

Šioje nuotraukoje matome ne tik senąjį televizijos bokštą (dešiniajame kampe), bet ir dar tris antenas išsikerojusiomis viršūnėmis. Jas gaubia įdomi radiocenzūros Tarybų Lietuvoje istorija. Šių antenų pagalba šizofreniškomis tuometinėmis valdžios pastangomis buvo blokuojami, iškraipomi bei slopinami užsienio radijo stočių signalai. Vilnius tuo metu turėjo savo radijo trukdymo stotį kodiniu pavadinimu „objektas Nr. 600“. Įdomu? Man taip pat.

Ačiū Alfredui Pliadžiui už nuotraukas ir komentarą.

Papildymas

Kur ne kur išlenda viena kita senojo televizijos bokšto nuotrauka. Jei turite, ar radode čia nepublikuotą, siųskite man el. paštu.

Senasis televizijos bokštas, 1969 m.
Senasis televizijos bokštas, 1969 m.

Sveiki atvykę
Senasis televizijos bokštas Tarybinio Vilniaus panoramoje

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Comments
  • ponas
    Atsakyti

    Man atrodo jš perkėlė į Klaipėdą

Jūsų nuomonė