Rytprūsiai. Plaškių (Plaschken) bažnyčia

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje kaip urbanistikos tyrinėtojas mėgėjas nesu balta varna ir turiu keletą aktyviai fotografuojančių bei rašančių kolegų. Jie kartais suveikia kaip žadintuvas į viešumą ištraukti savo nuotraukas ar parašyti apie vieną ar kitą archyve prigulusį objektą iš savo varpinės. Taip nutiko ir dabar, FB lentoje pamatęs kolegos Aleksandro nuotraukas, prisiminiau, kad čia lankiausi 2015 metais per Velykas.

Plaškiai. 1938 m. Karo Topografijos Skyriaus žemėlapio fragmentas
Plaškiai. 1938 m. Karo Topografijos Skyriaus žemėlapio fragmentas

Nors apleistų bažnyčių meka galime drąsiai tituluoti didžiąją Rusiją, mūsų mažoje Tėvynėje jų taip pat netrūksta. Kiek atokiau nuo 141-o plento Pagėgiai – Šilutė yra mažytis tylus pasienio kaimelis Plaškiai, kurio centrinė ašis atsiremia į apleistą, bet prižiūrimą evangelikų bažnyčią, atidarytą 1900-siais, pastatytą prieš 3 metus nugriautos senosios iš lauko akmenų sumūrytos bažnyčios vietoje. Statybai naudotos raudonos molio plytos buvo gabenamos Gėgės upe baržomis. Penkiasdešimties metrų aukščio bokšte buvo du varpai, o ant jo 3 m metalinis kryžius. Bažnyčia parapijos bendruomenei kainavo brangiai – 72 tūkstančius markių. Kiek tai būtų šiuolaikiniais eurais nežinau, jei kas galite ir mokate suskaičiuoti, lauksiu komentaro.

Plaškiai. Metai nenurodyti

Pirmasis pasaulinis karas bažnyčiai buvo sėkmingas. 1914 metų rudenį bei 1915 metų pavasarį Rusijos kariams besiveržiant į rytų Prūsiją Plaškiai liko nepaliesti, nukentėjo tik arčiau kelio Tilžė (Soveckas) – Memelis (Klaipėda) buvę kaimai: Pleikiškiai (neišlikęs), Žemaitkiemiai (dab. Žemaitkiemis), Svaraitkiemiai (dab. vienkiemis, dabartinis Svaraitkiemis klaidingai nurodomas greta Žemaitkiemio) bei Mädewald (neišlikęs). Juose buvę ūkiai buvo padegti, vietiniai gyventojai išsilakstė kas kur galėjo. Plaškiuose amžino poilsio prigulė penkių vokiečių ir vieno rusų kareivio palaikai.

Plaškiai. 1915 m.

1939 m. rugsėjo 1-osios rytą bažnyčios varpai pranešė apie II-ojo pasaulinio karo pradžią. Vokiečiams traukiantis Berlyno link, nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. sausio Plaškiai kentėjo nuo karo sukeltų gaisrų. Įtariant, kad bažnyčios varpinėje gali būti įrengtas stebėjimo postas, kaimas buvo nuolat apšaudomas artilerijos. Galų gale vienas sprogmuo taikliu šūviu į šipulius sudraskė didįjį bažnyčios varpą. Mažąjį vėliau kažkur ištempė patys lietuviai. Bažnyčia, klebonija ir dauguma aplinkinių pastatų beveik nenukentėjo ir pergyveno karą.

Plaškiai iš kito Gėgės kranto

Paskutinias mišias bažnyčioje kunigas Martinas Kibelka laikė 1944 m. spalio 1 d. Po savaitės kaimas liko beveik tuščias, dauguma gyventojų pabėgo į vakarus ir išsibarstė po visą pasaulį. Kunigas Kulbelka pabėgo į Vokietijos vakarus, kur netrukus mirė (1945-12-18). Tikslaus pabėgėlių ir žuvusių karo veiksmuose skaičiaus turbūt niekas nebenustatys.

Po karo Plaškiuose apsigyveno naujakuriai, populiacija per kelis dešimtmečius išaugo beveik dvigubai, bet taip ir nepasiekusi XX a. pradžios rodiklio ėmė vėl mažėti, o šiuo metu vietinių gyventojų netgi mažiau, nei po karo – 1959 m.

Plaškių demografinė raida

1905 1925 1939 1959 1970 1979 1986 1997
457 ↓358 ↑436 ↓204 ↑363 ↓256 ↓219 ↓193

Sovietmečiu Plaškių kaime veikė Stoniškių tarybinio ūkio skyrius, pradinė mokykla, biblioteka (uždaryta 1987 m.), parduotuvė, polderio siurblinė, žolės miltų gamybos agregatas (sako, tuo metu didžiausias visoje Sovietų sąjungoje) ir kt.

Plaškiai

Kultūros Plaškiuose neliko. Bažnyčioje buvo įrengtas pieno priėmimo punktas, vėliau – sandėlis, šventoriuje buvusios senosios kapinės paverstos šiukšlynu, prie kapinių pastatyta karvidė. Neliko daugumos prieškarinių pastatų.

Šis tuštėjantis kaimas man paliko gana slogų įspūdį. Menkas Plaškių pasidižiavimas – žvejai fanatikai ir pavieniai protėvių beieškantys turistai.

Kadras iš filmo „Vilko Vaikai“
Kadras iš filmo „Vilko Vaikai“

Vienas ryškesnių paskutinių metų įvykių lėtame kaimo gyvenime – 2013 m. pristatyto debiutuojančio režisieriaus Rick Ostermann pilnametražio kino filmo Vilko Vaikai filmavimo darbai. Filmo tema labai jautri ir glaudžiai susijusi su šio regiono istorija, rekomenduoju pažiūrėti ir vertinti kaip meninį filmą, o ne dokumentiką.

Bažnyčia

Plaškių evangelikų bažnyčia
Plaškių evangelikų bažnyčia

Gamtos pamylėtas vartų stulpas
Gamtos pamylėtas vartų stulpas

Varpinei trūksta stogo. Ir varpų...
Varpinei trūksta stogo. Ir varpų…

Šiaurinė bažnyčios pusė
Šiaurinė bažnyčios pusė

Įdomu, kodėl langelis toks siauras?
Įdomu, kodėl langelis toks siauras?

Vargonininko (ar toks buvo?) žvilgsnis į kaimą
Vargonininko (ar toks buvo?) žvilgsnis į kaimą

Jauki laiptinė
Jauki laiptinė

Minkšti turėklai
Minkšti turėklai

Taip sovietiniai okupantai įsivaizduodavo sandėlį
Taip sovietiniai okupantai įsivaizduodavo sandėlį

Sakykla sukelia įtarimų. Filmo scenografijos elementas?
Sakykla sukelia įtarimų. Filmo scenografijos elementas?

Graži buvo bažnyčia
Graži buvo bažnyčia

Išliko šiek tiek karnizų ir truputis sieninės tapybos
Išliko šiek tiek karnizų ir truputis sieninės tapybos

Norintiems užeiti į vidų
Norintiems užeiti į vidų

Į vidų galima patekti civilizuotai, nebūtina laužti durų, vaidinti batman’o ar rodyti parkour’o sugebėjimų. Gaila, į mano skambutį niekas neatsiliepė. Kaltos Velykos…

Kapinaitės

Čia ilsisi Mikelis ir Ana iš Pilvarėlių (dingęs kaimas)
Čia ilsisi Mikelis ir Ana iš Pilvarėlių (dingęs kaimas)

Kunigo, staiga mirusio nuo per didelio susijaudinimo, antkapinis kryžius
Kunigo, staiga mirusio nuo per didelio susijaudinimo, antkapinis kryžius

Paštininko Eduardo kapas
Paštininko Eduardo kapas

Metalo plastika
Metalo plastika

Dar vienas tos pačios kalvės kryžius
Dar vienas tos pačios kalvės kryžius

Kruopštumas
Kruopštumas

Norėjo geriau, gavosi kaip visada...
Norėjo geriau, gavosi kaip visada…

Pikantiška istorija pabaigai

1933 m., įrašas #43: vasario 18, [Konfiskuota Kontrabanda]
Vieną iš ankstesnių vakarų Plaškių pasienio apsaugos pareigūnai pastebėjo du vyrus rogutėmis tempiančius krovinį Nemunu iš vokiečių pusės. Pasiekus krantą pasieniečiai bandė juos sulaikyti, bet šie palikę rogutes spruko ir pasislėpė nakties tamsoje. Patikrinus rogutes, buvo rasta įvairių prekių, daugiausia apelsinų, už maždaug 400 litų.

Daugiau tokių ir dar įdomesnių apelsiniškų istorijų rasite G. Kulikausko knygoje. Rekomenduoju.

Kolegos reportažas:

Informacijos šaltiniai:

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 3 comments
  • EvaShinoda
    Atsakyti

    Bacnycia labai grazi :0 Gaila kad niekam ji nerupi . . . .

  • Vitalija
    Atsakyti

    Šiandien visai atsitiktinai radau šitą puikų puslapį, smagiai praleidau laiką skaitydama įrašus! Teko kažkada lankytis Plaškių bažnyčioje, tik tada dar špargalkės su kontaktais nebuvo, tad teko vietinius pakamantinėt kol radom pas ką raktai.

  • Algirdas +emaitaitis
    Atsakyti

    Rašoma:
    Mädewald (neišlikęs).
    Tai dabartiniai Usėnai.

Jūsų nuomonė