Faneros cechas ir tunelis po Liepų gatve

Važiuodamas į Klaipėdą neturėjau net minties čia apsilankyti. Galvojau, užsuksim į katilinę, pamatysim tą garsųjį tunelį po Liepų gatve ir šausim toliau, bet mintis pereiti gatvę ir apžiūrėti faneros cechą pasirodė ne tokia jau bloga ir galų gale nuvedė iki kito užmūryto tunelio galo. Jei įdomu, paskaitykit.

Kaip įprasta – šiek tiek istorijos.

Medienos perdirbimas Klaipėdoje

Sunku patikėti, bet prieš šimtą metų XIX ir XX amžių sandūroje Klaipėda buvo labai mažas uostamiestis su vos 20 tūkstančių gyventojų (2013 m. – 159 342). Pavyzdžiui, Karaliaučiuje tuo metu gyveno 250 tūkst. žmonių, Tilžėje – 35 tūkst. Pramonės įmonių buvo nedaug, pagrindinis verslas buvo prekyba mediena. Tą kuo puikiausiai liudija ano meto pramonės įmonių nuotraukų gausa. Iš Nemuno aukštupio bei Dangės upe buvo plukdomi rąstai, tačiau eksportuoti naudingiau buvo ne rąstus, o apdirbtą medieną, todėl pakrantėse pridygo lentpjūvių.

A. Bisdom & Zoon, G. m. b. H. (1928 m.)

Viena pirmųjų tokių gamyklų, sujungus keletą smulkių fabrikėlių, atidaryta 1897 m. buvo „A. Bisdom & Zoon, G. m. b. H.“, kėlusi tikslą – statyti medžio apdirbimo įmones. 1899 m. ši bendrovė užbaigė medžio apdirbimo įmonės statybą, kuri tų pačių metų liepos 1 d. pradėjo veikti, o jau 1900 m. išleido aukštos kokybės fanerą.

Įmonėje buvo gaminamos plokštės baldams, kazeinas. Produkcija buvo ekportuojama į Vokietiją, Angliją, Australiją, Pietų Afriką ir kitur. Fabrikas taip pat gamino specialią fanerą lėktuvams bei sklandytuvams.

Faneros fabrikas nuotraukose ir žemėlapiuose vadinamas vokišku pavadinimu Schälfabrik.

Klaipėdos uosto ir miesto plano fragmentas, 1924 m.
Klaipėdos uosto ir miesto plano fragmentas, 1924 m. 

Faneros fabrikas „Bisdom & Zoon“ prie Dangės
1. Faneros fabrikas „Bisdom & Zoon“ prie Dangės

Tiltas per Dangę
2. Tiltas per Dangę ties Paupiais tarnavo ir siaurajam geležinkeliui Klaipėda-Dovilai. Prie Dangės, Luizės dvaro (Luisenhof) teritorijoje 1900 m. pastatytas modernus faneros fabrikas, kuris nuo 1921 m. vadinosi „Bisdom & Zoon G.m.b.H. Klaipėda“

Ilgai sukau galvą kodėl nuotraukose faneros fabriko pastatai tokie skirtingi. Galų gale priėjau išvados, kad nuotrauka su valtele po tiltu greičiausia per klaidą įtraukta į Kęstučio Demerecko „Klaipėdos Vaizdų Albumą“. Taip, ties Paupiais buvusiu tiltu ėjo siauruko linija, bet šiuo atveju saulė į fabriką turėtų šviesti iš šiaurės, kas net teoriškai nėra įmanoma. Net jei vaizdas veidrodinis (pasitaiko), fabrikas turėtų stovėti kitoje tilto pusėje, o tai jau prieštarautų senam žemėlapiui. Todėl tiek tiltas, tiek fabrikas šioje nuotraukoje yra iš kitos vietovės ir greičiausia net ne Klaipėdos. Nuotraukoje žemiau tiek pastatai, tiek kamino pozicija (nemaišykite su katilinės) sutampa su objektais pirmoje nuotraukoje. Lieka klausimas, kokia vietovė atvaizduota antroje (2) nuotraukoje?

Schälfabrik
3. Schälfabrik

1937 Luizės dvare pradėjo veikti nauja faneros lentų gamybos linija, Smeltėje pastatyta nauja lentpjūvė. Tuo metu bendrovėje dirbo apie 650 darbininkų, 1938 – 670 (daugiausia lietuviai). Jų padėtis buvo geresnė nei D.Lietuvoje (didesnis atlyginimas, daugiau pašalpų, įv. lengvatos). 1939 kartu su Klaipėdos kraštu Lietuva neteko 99,2% visos faneros pramonės. Bendrovę perėmė vokiečių karinė administracija, gamyba sukarinta.

Klaipėdos faneros fabriko darbininkai susirinkime. Apie 1953 m.
Klaipėdos faneros fabriko darbininkai susirinkime. Apie 1953 m.

Sovietmečiu fabrikas tapo medienos medžiagų kombinatu. Įmonė pirmoji Tarybų Sąjungoje pradėjo medžio drožlių plokščių gamybą. Dabar ši įmonė vadinasi AB „Klaipėdos mediena“.