Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Iš arti

Kas kaltas, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai dabar yra tokie, kokius matome? Bejausmis verslas? Aplaidumas? Žydai? Nors statyti nepatogiu sovietmečiu, jie daugelio akyse tapo neatsiejamu Vilniaus urbanistinio peizažo elementu. Kviečiu užeiti į vidų ir pasidairyti kur nuvedė nesibaigiantis popieriukų stumdymas šį unikalų architektūros kūrinį.

Kiekvienas suaugęs vilnietis galėtų papasakoti kokią nors istoriją susijusią su sporto rūmais. Šis statinys lyg neišmatuojama prisiminimų skrynia – per beveik penkiasdešimt metų čia gimė begalė emocijų, kurios yra tvirtas pagrindas teigti, kad rūmai turėtų ir toliau gyventi. Deja, jau daugiau nei dešimt metų ši vieta yra lyg niekaip nesugyjanti sostinės centro žaizda.

Ką pasakoja architektai

Vienas geriausių sostinės architektūrą apžvelgiančių leidinių, „Architektūros gidas. Vilnius 1900 – 2016“ apie sporto rūmus pateikia štai tokią informaciją.

Koncertų ir sporto rūmai
Rintinės g. 1
Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis. 1971

Rūmai buvo pastatyti plečiant stambų sporto kompleksą prie Žalgirio stadiono. 1961 m. Miestų statybos projektavimo institute buvo paskelbtas Vilniaus miesto sporto salės projekto konkursas, kuriame varžėsi trys architektų grupės. Įgyvendintas antrąją vietą užėmusių Chlomausko ir Liandzbergio projektas. Tai vienas pirmųjų objektų su aiškiomis pretenzijomis į pasaulinį brutualizmo architektūros judėjimą. 6000 vietų universalios pramoginių renginių ir sporto halės siluetas raiškus ir plastiškas: aukštyn užlenkta viršutinė žiūrovų tribūnos dalis ir originali vantinė konstrukcija (ant gelžbetonio rėmų pakabinta iš anksto įtempta gelžbetonio perdanga – už šį išradimą inžinierius Henrikas Karvelis buvo apdovanotas). Pastato fasadas ir interjeras dengtas būdinga to meto apdailos medžiaga – dolomito plokštelėmis fojė puošė į sieną įmontuotas medinis skulptūrinis pano (skulpt. Regimantas Kavaliauskas), vakariniame vestibiulio sparne pagal geriausias sovietinių metų plastinio dizaino tradicijas įrengta prabangi rudu dermatinu ir veidrodžiais dekoruota kavinė-baras (interjero aut. Tadas Baginskas). Rūmuose būta ir uždaro bufeto-baro svarbiems komunistų partijos draugams ir asmenims. Sporto rūmuose vyko visos svarbiausios sporto varžybos, koncertai ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio II suvažiavimas. Privatizuotas objektas stovėjo apleistas, šiuo metu planuojama rekonstruoti jį į kongresų centrą.

Kai rūmai buvo gyvi

Jei šiuo metu būtų 1988 metai, sostinės sporto rūmus tektų pristatyti visiškai kitais žodžiais.

Gausu didelių sporto arenų respublikos sostinėje. Ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų žinomi Vilniaus sporto rūmai, kurie tapo miesto sportiniu simboliu. Šių originalios architektūros rūmų pagrindinė arena universali: automatiškai transformavus didžiulę sceną ir parterį, galima greitai įrengti krepšinio, tinklinio ar rankinio aikštelę, per 24 valandas 61×30 m plote „užauginti“ ledą čiuožėjams. Tai įgalina čia rengti daugelio sporto šakų varžybas. Jas gali stebėti beveik penki tūkstančiai žiūrovų.

Sporto rūmuose vyko tokie svarbūs sporto renginiai, kaip sportinės gimnastikos Europos čempionatas ir TSRS taurės varžybos, pasaulio moterų rankinio pirmenybių pusfinalis, tarptautiniai J. Gagarino krepšinio, „Švyturio“ žurnalo prizų moterų rankinio, V. Savino taurės tinklinio turnyrai, TSRS–JAV boksininkų mačas, TSRS krepšinio, rakinio, tinklinio, bokso, dailiojo čiuožimo, sunkiosios atletikos čempionatų susitikimai, tarptautinis J. Podubno klasikinių imtynių turnyras ir daugelis kitų. Laisvu nuo sporto renginių metu miesto gyventojus ir svečius rūmai kviečia į populiarių tarybinių bei užsienio meno kolektyvų ir atlikėjų koncertus.

Skurdi šiandiena

Man net nekyla ranka konspektuoti visos tos virtinės pažadų, norų, savininkų kaitos, kuri vyko nuo 2004 m., kai rūmus įsigijo Ūkio banko investicinė grupė. Realiai nuo to laiko čia, išskyrus kelias pavienes iniciatyvas, nieko nevyksta.

Koks bus sporto rūmų likimas? Gal taip iš lėto sulauksime kol visi dar sveiki langai bus išdaužyti, o salėje netyčia kils milžiniškas gaisras ir rūmų nebereiks gaivinti?


– Draudžiama filmuoti.
– Gerai.


Kabinam paltus


Prisipažinkit, kas blemba nulupinėjot 4000 numerėlių? Sargas?


Įėjimas ištroškusiems – tiesiai į barą


„Prabangi rudu dermatinu ir veidrodžiais dekoruota kavinė-baras“


Virtuvė šiandien ruošia keptą taburetę


Auksinis sporto rūmų ruduo. Langai praneša: „Paroda – pardavimas“


Bėda: pietvakariniame kampe smenga grindys. Kiek pamenu, jau senokai.


Nuostabaus grožio foje


Stebuklingas R. Kavaliausko kūrinys


Kolega: „Čia turbūt šokėjų kambarėlis…“


Medžiu muštas kabinetas šiaurinėje pusėje


Rekonstrukcijos planai reikalingi tik sau patiems…


15 rublių! Jūs išprotėjot?


Kabinetinė tuštuma


Arenoje labai tamsu, bet ar tai trukdo fotografuoti?


Transformuojama arenos erdvė


Kitas kampas


Tipografija


– Teta, teta, įjunkite šviesą. Ačiū!


Viena lempa labai paseno ir atsisako šviesti baltai


Sraigė


Statūs tie laiptai


Viršutinės eilės


Naujininkai sako: nūmirėlis


Techninių patalpų koridorius pačiame rūmų snapelyje


Be fotošopo


Garsistų kambarys


What does this button do?


Kačiukų kultas jau senokai egzistuoja


„Mikrofonas įjungtas“


Kažkoks komutatorius


Be įtampos


Slaptos vietos. Garantuotai čia vaidenasi


Pakaks, evakuojamės


Sportas Lietuvoje

PS

Nemoralizuodamas pabaigai prisegsiu tokią seną viešą žinutę, kas bus pernai.

Informacijos šaltiniai

  • „Architektūros gidas. Vilnius 1900 – 2016“, LAPAS, 2016
  • „Lietuvos sporto arenos“, Šviesa, 1988
  • J. Maniušis „Tarybų Lietuva: laimėjimai ir perspektyvos“, Mintis, 1977
  • 15min.lt
Recommended Posts

Facebook komentarai:

Comments
  • domantasTi
    Atsakyti

    Kai buvo užimti Spaudos Rūmai 1991m., Radiocentras iš viršutinės studijos vesdavo laidas.

Jūsų nuomonė