Sėklų paruošimo fabrikas

Keista vadinti fabriku įmonę, kuri ne gamina, o augina ir paruošia sėklas, bet žodžių iš dainos neišimsi. Iki galo neaiški ir fabriko pabaigos istorija. Įmonė bankrutavo, bet ar administratorius iki galo atliko savo darbą?

Fabriko erdvės didelės, bet ne milžiniškos, neskubant apžiūrėti visas patalpas užtruko keletą valandų. Galbūt ši vieta man asmeniškai nebūtų palikusi ryškesnio įspūdžio, jei ne įspūdingas direktoriaus kabinetas ir viena netyčia perskaityta istorija iš gūdžių 85-ųjų. Rekomenduoju paskaityti – galbūt kai kam tai bus sena naujiena, o galbūt sunkios vaikystės aidas. Taigi, pradėkim pasivaikščiojimą.

Iš pradžių pasisveikiname su sargo postu ir iš jo aplinkos bandome nuspręsti, koks jis.


Sargo postas

Nori-nenori, akis rėžia ryškiaspalvės sienos – turbūt sargas buvo švelniai pankuojantis ir mėgo plaukti prieš srovę arba jis visom savo keturiom sienom palaikė Kedį – tą kur susijęs su istorija apie mergaitę… Nors čia jo darbo vieta, jis nevengė labai pavargęs, labai gerai pailsėti ant tarybinės spalvų gamos sofos-lovos. Taip pat galiu drąsiai teigti, kad sargas turėjo ypatingo žvitrumo akį, nes tokio dydžio televizoriuje sunku būtų atskirti avį nuo Amerikos prezidento. Nepyk, Donaldai, nieko asmeniško.

Savo darbo aplinkoje sargas turėjo etnografiniais raižiniais puoštą skelbimų lentą, apipintą jo asmenybės iškarpomis, kurios išduoda jo potraukį egzotiškiems gyvūnams. O šit, iškarpa su antrašte „Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko“, turbūt pakabinta buhalterės, leidžia suprasti, kad už tokį atlyginimą sofa-lova čia stovi tikrai ne veltui. Anksčiau tokią situaciją vainikuodavo frazė: Солдат спит, служба идет

Administracinis korpusas

Sunku suprasti ar čia bankroto administratorius nebaigė savo pradėto darbo, ar kažkokie kiti vėjai prapūtė, bet keista matyti krūvas dokumentų ir menkaverčio turto palikto lyg čia vakar turėjo grįžti žmonės, tik kažkodėl pamiršo.


Paskutinė darbo diena buvo šventinė…


Sėklų laboratorija


„Draugiško teismo posėdžių medžiaga“ – darosi įdomu.

Draugiškas teismas

Tokią sąvoką esu girdėjęs tik vienos ausies krašteliu, todėl buvo labai įdomu paskaityti, kas gi tokio nutiko šio fabriko darbuotojų gyvenime ir kaip vyko draugiškas teismas. Priminsiu, tuo metu mūsų Tarybų Socialistinėje Respublikoje veikė išblaivinimo įstaigos, į kurias veždavo visus alkoholio apsvaigintus darbo liaudies dvejetukininkus. Tą kartą buvo taip…

Ponia Marija 1985 metų lapkričio pabaigoje rajono vidaus reikalų skyriaus viršininkui suraitė štai tokį pareiškimą:

Š. m. lapkričio 28 d. apie 17 val. 30 min. grįžau iš Vilniaus su dukra Violeta (buvome poliklinikoje siųstos dėl akių). Norėjome įeiti į namus bet jie buvo iš vidaus užrakinti, tai atidariau koridoriaus langelį į įsodinau dukrą. Jinai man atkabino duris, nes tėvas miegojo. Kai mes įėjome jisai atsikėlė ir pradėjo reikalauti valgyti ir visaip koliotis. Vėliau priėjo iki tiek, kad paėmęs peilį padėjo ant virtuvės spintelės ir pasakė kad mane auklės. Kai buvo galimybės išbėgau ir su dukra Violeta išėjau paimti mažosios į darželį. Grįžome tikriausiai apie 19 val., nes pasivaikščiojome po miestelį. Kai grįžome jisai jau buvo šiek tiek nurimęs, kibo bet aš ištysai tylėjau. Pakūriau plytą ir su vaikais tyliai buvome virtuvėje. Bet tas tęsėsi neilgai, vėl prasidėjo priekaištai ir koliojimai. Nenorėdama būti „auklėjama“ peiliu ir būti su fanarais (pagal jo išaiškinimus) išėjau pas kaimynus. Kai namuose nutylo norėjau įeiti (galvojau, kad užmigo) bet durys buvo užrakintos. Todėl atidariau langelį kolidoriuje ir įlipau. Kai tik norėjau įeiti į virtuvę jisai vėl mane puolė. Aš išlėkiau, nes nenorėjau būti sumušta. Visa tai matė kaimynas ir jisai prašė kad tasai baigtų savo šposus ir mane leistų namo, bet viskas buvo veltui. Todėl aš paskambinau į miliciją.
Kai atvažiavo milicijos darbuotojai jie negalėjo įeiti į namus, nes jisai buvo užsirakinęs. Tai todėl aš vėl pro tą patį langelį įlipau ir atkabinau duris. Ir mes visi įėjome į vidų. Ir po to vyras buvo išvežtas į vidaus reikalų skyrių.

Išblaivintas Zenius, Marijos vyras, kitą dieną trumpai drūtai paaiškino situaciją iš savo varpinės:

Š. m. lapkričio 28 d. išgerinėjant pas kaimynus Jurkevičius, žmona pradėjo prikaišinėt svetimas ir panašiai. Išėjęs iš kaimynų, paguldžiau vaikus ir atsiguliau pats užsikabinęs duris. Įlipus pro langą vėl pradėjo visokiais žodžiais koliotis. Liepiau išeiti, o tuo momentu paskambino į skyrių. Ušduot neušdaviau tik pasakiau ateityje kad nesikartotų.

Rajono VRS viršininkas, per savaitę išnagrinėjęs situaciją, o gal nenorėdamas kištis į šeimos santykius, pasiuntė fabriko draugiškam teismui tokią žinią:

Siunčiame Jūsų išžiūrėjimui ir visuomeninio poveikio priemonių taikymui medžiagą pil. Zenono atžvilgiu, kuris š.m. lapkričio 28 d., būdamas girtas sukėlė bute triukšmą ir buvo pristatytas į rajono VRS išblaivinimui.
Apie priimtas poveikio priemones prašome informuoti rajono VRS.

Na, o kaip gi baigėsi ši paini šeimos drama? O gi niekaip – dar neužantspaudavus VRS viršininko rašto fabriko draugiško teismo pirmininkas VRS viršininkui išsiuntė raštą apie šeimos susitaikymą. Tikiuosi, kad po to Zenonas ir Marija gyveno ilgai ir laimingai.


Istorijos pabaiga

Pagal keistas ano meto šukuosenas sunku suprasti ar čia abiturientai, ar fabriko darbuotojai… Kuris iš jų Zenonas? Spėju, kad tas žavus ūsuotas šviesiaplaukis, nes konkrečiai dairosi į svetimas.


Kur Zenonas ir Marija?

Spėju, kad čia buvo įmonės direktoriaus kabinetas, nes neturi tiesaus išėjimo į bendrą koridorių (o juk direktoriaus šiaip sau trukdyti nevalia), sienos išmuštos gobelenais, o jau lubų gražumas – svečiai po vizito net neprisimindavo direktoriaus akių spalvos.


Direktoriaus kabinetas

Negaliu ir aš akių nuleisti…


Lubos


Mažmeninės realizacijos skyrius išdabintas euroremontu


Štempelių pagalvėlė iš Dnepropetrovsko


Ačiū už sveikinimus!


Buhalterė čia turbūt sėdėjo nuo gimimo


Very much bardack


Seife-šaldytuve saugomi sėklų etalonai


Nusiraminimo kėdutė


Atlyginimų langelis


Įvairiausio plauko antspaudukai


Ar tikrai bankroto administratorius iki galo atliko savo darbą?


Morkos, morkos ir dar kartą morkos


Kodėl?


Kalkuliatorius

Sėklų paruošimo korpusas

Jei trumpai, tai – kelių aukštų pastatas, erdviomis patalpomis, kuriose buvo paruošiamos ir sandėliuojamos sėklos, su administraciniu korpusu sujungtas šviesiu stiklo blokelių praėjimu. Čia vis dar pilna fabriko produkcijos. Nuo pastato viršaus atsiveria neypatinga miestelio pramoninės dalies panorama.

Pabaiga.

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė