Boyen tvirtovė

Šiltu metų laiku Mozūrų kraštas apspistas turistų – dviratininkų, valtininkų, jachtininkų, alkoholininkų ir t.t. Lietuviai pasimėgaudami ežerų krašto privalumais dažnai suka link Vilko Guolio. Pakeliui galima visai netyčia visą pusdienį užtrukti besibastant po įspūdingą žvaigždės formos bastioninę tvirtovę kurortu virstančiame Giżycko (Lėciaus) mieste.

Boyen tvirtovė – unikalus architektūros paminklas ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Pakankamai gerai išlikęs, niekada priešo nepaimtas karinis kompleksas yra retas XIX a. vidurio Prūsų karinės architektūros pavyzdys. Tvirtovė stipriai įtakojo aplinkinio regiono vystymąsi nuo pat sprendimo pradėti ją statyti. Tvirtovė pradėjo kilti kaip tik tuo metu, kai smarkios liūtys sunaikino didžiąją dalį vietinių ūkininkų derliaus. Tvirtovės statybos, pagerinta aplinkinių kelių būklė sukūrė daug darbo vietų ir leido vietinei bendruomenei papildyti išsekusius finansinius resursus. Statant tvirtovę suklestėjo ir Giżycko miestas (tuo metu Lötzen, lietuviškai Lėcius). Boyen tvirtovė atliko svarbų vaidmenį abiejuose didžiausiuose XX a. konfliktuose – I-ajame ir II-ajame Pasauliniuose karuose.

1893 m. žemėlapio fragmentas

Tvirtovės atsiradimo priežastys

Po Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimo ir Varmės bei Pomeranijos žemių prijungimo prie Prūsijos nebeliko vakarinės Rytų Prūsijos sienos. Nors regioną saugojo Gdansko, Malborko ir Elbingo tvirtovės, Napoleono karai parodė, kad rytinės Prūsijos sienos yra apsaugotos nepakankamai. Vos kelios iš 20-ies tvirtovių sugebėjo pasipriešinti prancūzų kariams. Esant tokiai situacijai Prūsijos valdžios organai inicijavo išsamų šalies gynybos patikrinimą. Prūsijos karo strategai atrado unikalią Lėciaus lokaciją – sąsmauką tarp dviejų ežerų, Negocino (anuomet – Löwentinsee) ir Kisajno, kuri sudarė puikią galimybę efektyviai ginti Prūsijos sieną nuo galimos atakos iš rytų.

„Rytų Prūsijos provincija yra menkiausiai apsaugota šalies dalis“ – 1817 m. rašė generolas Karl von Grolman, palaikydamas sąsmaukos sustiprinimo idėją tarp ežerų prie Lėciaus. Tačiau, nenorint provokuoti Rusijos, dar keletą metų jokių veiksmų nebuvo imtasi. Situacija nesikeitė iki 1840-ųjų, kuomet Frydrichas Vilhelmas IV tapo karaliumi. Beveik tuo pat metu santykiai su Rusija atšalo, Gynybos ministerijos valdyba antrą kartą ministru išrinko generolą von Boyen, kuris palaikė rytų sienos stiprinimo idėją.

Karalius subūrė komitetą, kurio tikslas buvo rasti geriausią būdą sustiprinti sieną rytuose. Savo rekomendacijose komitetui karalius Frydrichas Vilhelmas IV pabrėžė didžiųjų Mazūrų ežerų sąsmaukos svarbą, tvirtindamas, kad „ji ne tik atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus, bet ir nesuteikia galimybės priešui perimti Mazūrų ežerų kontrolę bei užpulti pasienio karius“.

1842 m. karalius Frydrichas Vilhelmas IV patvirtino planą statyti tvirtovę, kurią suprojektavo generolas Ernstas Liudvikas von Aster. Tvirtovę turėjo ginti 2500 karių įgula. Statybos prasidėjo 1844 m. kuomet generolas von Boyen padėjo kertinį akmenį statybų vietoje. 1846 m. tvirtovė generolo garbei pavadinta Feste Boyen (Boyen Tvirtovė).

Ludwig Leopold Gottlieb Hermann von Boyen (1771-1848)

Prūsijos feldmaršalas, gynybos ministras 1814-1819 ir 1841-1847. Būdamas vos 13, mirus tėvams, jis įstojo į armiją Karaliaučiuje. Dalyvavo ATR padalijimuose kaip generolo Johann Heinrich von Günther adjutantas. XIX a. pradžioje kaip generolo Gerhard von Scharnhorst asistentas aktyviai dalyvavo diskusijose dėl prūsų armijos reformavimo ir ateities. 1813 m., Napoleono karų metu, žygyje iš Kališo į Saksoniją lydėjo Rusijos armiją. 1814 m. paskirtas gynybos ministru. Jo dėka karinė tarnyba tapo privaloma. 1819 m. atsistatydinęs iš pareigų, dvidešimt vienerius metus nedalyvavo valstybės tarnyboje, tačiau, Frydrichui Vilhelmui IV tapus Prūsijos karaliumi, vėl buvo paskirtas gynybos ministru. 1846 m. Lėciaus tvirtovei buvo suteiktas jo vardas. 1847 m. paaukštintas į feldmašalus.

Detaliau apie tvirtovę

Tvirtovė yra netaisyklingo šešiakampio, telpančio į 316,34 m spindulio apskritimą, formos. Šešiakampio kampuose išsidėstę šeši bastionai, kurių trys pavadinti generolo von Boyen vardais: Leopold, Ludwig ir Herman; kiti trys pavadinti pagal generolo šeimos devizą: Teisė (Recht), Šviesa (Light), Kardas (Schwert). Tvirtovėje sukurti šeši gynybos frontai išsidėstę trijuose lygmenyse:

  • viršutinis (147 m virš jūros lygio) – donžono sienos;
  • vidurinis (142 m virš jūros lygio) – Kardo bastionas;
  • apatinis (133-137 m virš jūros lygio) – kiti frontai.

Tvirtovė baigta 1856 m., tačiau kai kurie statiniai pastatyti dar anksčiau. Šie statiniai įrengti iki tvirtovės užbaigimo:

  • kaponieriai – 1847 m.
  • Parako vartai – 1848 m.
  • tvirtovės pylimas apatiniuose gynybos frontuose – 1850 m. pradžioje
  • Kentšyno, Lėčiaus vartai, pakeliamas tiltas, ravelinai ir kaponieriai III bei IV frontuose – 1841-1852 m.
  • Vandens vartai – 1853 m., naudoti tiekimui per kanalą, vedantį į Negocino ežerą

Tarp 1854 ir 1855 aplink tvirtovę buvo pastatyta Carnot siena, jos ilgis – 2303 metrai. 1850-1856 pastatytos kareivinės, vadovybės bei ūkinis pastatai. 1860 metais iš Lyck forto, buvusio Sniardvų ežero saloje, atvežtos išrinktos grūdų saugyklos ir vėl surinktos tvirtovėje.

Vėlesniais metais tvirtovė buvo tobulinama, o nauji statiniai statomi iki pat II-ojo Pasaulinio karo, pvz.:

  • parako laboratorija ir ginklinė – 1868 m.
  • artilerijos dirbtuvės – 1874 m.
  • septynios slėptuvės – 1880 m. pabaigoje, dvi 1893 m. buvo patobulintos įrengiant šarvuotus stebėjimo punktus WT90.

Bėgant metams tvirtovė buvo modernizuojama. Kai geležinkelis pasiekė Negocino ežerą, kanalas vedantis prie Vandens vartų tapo nebereikalingas. Tais pačiais 1868 metais, Vandens vartai buvo perdaryti į įprastus vartus su pakeliamu tiltu ir siauruko bėgiais vedančiais į tvirtovės aikštę. Geležinkelio tiltai Lėciaus kanale buvo apsaugoti pylimais.

Vandens vartai

1890-1893 tvirtovės kaponieriai ir pastatų lubos buvo sutvirtintos betonu. Karinėms technologijoms įgaunant pagreitį slėptuvėse buvo įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, kuri leido užmūryti langus. Dar viena inovacija buvo šarvuoto periskopo įrengimas ant Liudviko bastiono 1913 metais.

Tvirtovės vaidmuo karų metu

The Straits Times, 11 September 1937, Page 16

I-ojo Pasaulinio karo metu tvirtovė atliko reikšmingą vaidmenį. Tikėdamiesi rusų antpuolio kariai Lėciuje pradėjo griauti pastatus, kurie galėjo atsidurti ugnies linijoje. Dėl to paties tikslo buvo kertami ir medžiai. Gudraus tvirtovės komendanto pulkininko Hans Busse vadovaujami gynėjai, pasinaudodami dviračiais ir net garlaiviais, aplinkinių dalinių artilerija, nuolat užpuldinėdami tvirtovę apsupusius rusų karius suklaidino priešininką, priversdami jį manyti, kad tvirtovę gina gerokai daugiau karių, nei jų buvo iš tiesų. Rusai manė, kad tvirtovės įgulą sudaro dešimt tūkstančių gynėjų, nors jų buvo gerokai mažiau, be to jau žinome, kad tvirtovė buvo suprojektuota 2500 karių įgulai.

Rusai, vadovaujami estų kilmės generolo Paul von Rennenkampf, net ir apsupę tvirtovę, niekaip nesugebėjo jos užimti, o po vokiečių pergalės Tanenbergo mūšyje (vykusiame ten pat, kur vyko Žalgirio mūšis), generolas įsakė savo kariams atsitraukti ir palikti Lėciaus apylinkes.

Žemėlapyje žemiau matome kokią puiki natūrali kliūtis yra didieji Mazūrų ežerai, o kartu su jais Boyen (Lötzen) tvirtovė sudaro priešininkui neįveikiamą kliūtį.

I-asis Pasaulinis karas įrodė, kad sprendimas statyti tvirtovę tarp dviejų ežerų buvo absoliučiai teisingas. Deja, dėl pralaimėjimų kituose frontuose Prūsija karą pralaimėjo. Nepaisant griežtų apribojimų, kuriuos numatė Versalio sutartis, 1920 m. Lėciuje buvo statomos naujos slėptuvės. Sąjungininkams tą pastebėjus, dalį naujų įtvirtinimų įsakyta nugriauti. Po Paryžiaus konferencijos 1927 m. vokiečiams buvo leista tęsti tvirtovės atstatymo darbus.

Vykdant Lėciaus įtvirtinto rajono statybos darbus, pagrindinė gynybos linija buvo atitraukta 10-12 km nuo miesto, to pasekoje tvirtovė nebeteko savo strateginės reikšmės. II-ojo Pasaulinio karo metu ji vokiečiams tarnavo kaip užnugario ligoninė, belaisvių, sutikusių bendradarbiauti stovykla. Tvirtovėje taip pat buvo saugoma amunicija ir ekipuotė keliems tūkstančiams karių. 1945 m. sausį tvirtovė be kovos pasidavė Raudonosios armijos kariams, kas labai įsiutino Hitlerį, kuris tikėjo, kad Lėcius yra viena stipriausių tvirtovių rytų Prūsijoje. Įniršęs jis atleido tuometinį tvirtovės komendantą.

Įdomus faktas. Boyen tvirtovė siejama ir su garsiąja Gintaro kambario paslaptimi. Pagal gauleiterio Ericho Kocho planą iš rusų pavogtas ir į Karaliaučių išgabentas meno šedevras vėliau turėjo būti eksponuojamas Didžiojo Vokiečių Vermachto muziejaus padalinyje, kuris įkurtas Boyen tvirtovėje. Deja, nuteistas mirties bausme už karo nusikaltimus, bet vis tik sulaukęs 90 metų Erichas Kochas mirė Barčevo kalėjime Lenkijoje, į kapus nusinešdamas taip ir neatskleistą paslaptį.

Tvirtovė šiandien

1950-ais lenkų kariuomenei išsikėlus už tvirtovės sienų, įtvirtinimai buvo panaudoti sandėliavimui. 1992 metais buvusio ravelino vietoje įrengta lauko teatro erdvė trims tūkstančiams žiūrovų.

Gaila, bet tvirtovės statinių nepavyko apsaugoti nuo gaisrų – sudegė abi grūdų saugyklos, karvelių pašto stotis.

Suprasdama ypatingą tvirtovės reikšmę, Lėciaus (Gižicko) miesto valdžia siekia ją prikelti naujam gyvenimui. Tam tikslui bandoma pritraukti ES lėšų.

Pasivaikščiojimas po tvirtovę

Atvažiavome čia vieną visiškai neypatingą žiemos dieną. Tvirtovėje – nė gyvos dvasios, lyg maro epidimija būtų užpuolusi. Tad, jei jus kamuoja eneklofobija, nevažiuokite čia vasarą, nes tuo metu yra tikimybė sutikti bent keletą žmonių.

Giżycko vartai

Nusileidus į tvirtovės kubilą – aikštę jos centre, pirmiausia žvilgsnis užkliuvo už keisto betoninio rūsio-slėptuvės. Paskirties ir statybos laikotarpio sužinoti nepavyko.

Slėptuvė?
Viduje
Pavyzdinis objektas – karietinė-arklidės
Artilerijos dirbtuvės (centre) ir pašto karvelių stotis
Artilerijos dirbtuvių vartai
Artilerijos dirbtuvių vartai iš kitos pusės
Artilerijos dirbtuvės
Artilerijos dirbtuvės, tolumoje karietinė-arklidės
Treniruočių pastatas
Sudegusios grūdų saugyklos
Vaizdas į kurtiną

Ši kazematuota bastiono dalis, kurioje radome tuo laiku modernaus tualeto likučius man paliko didžiausią įspūdį. Ne dėl tualetų, o dėl formų, kurias tuščioje erdvėje išryškino blanki dienos šviesa. Būtent čia pasigailėjau, kad pamiršau pasiimti trikojį…

Fantastiško grožio kazematas
Modernizavimas – betonu sutvirtinti stogai
Karnoto siena

Karnoto siena, tai atskira gynybinė siena su ambrazūromis, pavadinta jos kūrėjo prancūzų matematiko, karo inžinieriaus Lazare Carnot garbei.

Amunicijos slėptuvė artilerijos pozicijoje
Parako laboratorija
Kepyklų kompleksas
Atspaudas ant plytelių klijų mišinio

Tokios smulkmenos mane neretai labai stipriai „užkabina“. Šis radinys tik patvirtina, kad to meto įtvirtinimai buvo statomi itin kruopščiai, įrengimui naudojamos patvarios ir kokybiškos medžiagos. Kepyklų komplekso, o galbūt ir visos kitos grindų plytelės buvo atvežtos iš Villeroy&Boch gamyklos veikiančios nuo 1748 m. iki šiol, įsikūrusios priešingame Vokietijos pakraštyje, Mettlach-Merzig apylinkėse, t.y. net 1200-1300 km nuo tvirtovės!

Viena iš kepyklos komplekso krosnių
Parako malūnas
Alėja, vedanti link kareivinių
Tvirtovėje ne visur galima vaikščioti
Viena iš slėptuvių
Tvirtovės kontūrai
Šarvuoto stebėjimo punkto WT90 vieta. Metalinis kupolas demontuotas
Kaponierius

Jaučiu savotišką fetišizmą durims ir labai pykstu, kai pastatų valdytojai, dažnai nepaisydami paveldosaugos reikalavimų, sunaikina autentiškas duris. Šios tiesiog užbūrė. Nežinau ar spalva atitinka pirminę, bet vaizdas nepakartojamas. Vis tik rankeną, manau, kažkas pritaikė „iš bėdos“.

Pasivaikščiojimą baigiame prie tų pačių Lėciaus vartų, virš kurių puikuojasi generolo von Boyen biustas-bareljefas. Ko šiose nuotraukose neparodžiau, tikiuosi, atrasite patys. Tikiu, kad į šią tvirtovę mano gyvenimo kelias nuves dar bent kartą. Būtų smagu apžiūrėti ją ne tokią niūrią ir pilką žiemos dieną.

Panašios tvirtovės netoli Lietuvos

Tekstas parengtas pagal informacinį leidinį The Boyen Fortress of Giżycko

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė