Kauno gynybinis paveldas

Jau ilgą laiką mane vis aplanko mintis pasidalinti būtiniausiu literatūros sąrašu norintiems šiek tiek iš arčiau pažinti fortifikaciją, XX a. karinius konfliktus, atrasti įdomios architektūros pavyzdžių ir pan. Tokie leidiniai knygynuose dažnai paskęsta kitų žanrų knygų jūroje, todėl pradedančiam tyrinėtojui gali būti sunku jų ieškoti ir rasti.

2019 metų pradžioje pasirodęs V. Rakučio ir O. Jurkšos kūrinys, pavadinimu „Kauno gynybinis paveldas“, yra naujausias iš mane dominčios temos, todėl naują literatūros skiltį pradėsiu būtent nuo šios knygos.

Trumpai apie knygą. Simboliško 100 puslapių leidinyje surinkta ir glaustai pateikta informacija apie gynybinius įtvirtinimus Kaune ir jo apylinkėse statytus nuo I amžiaus po Kristaus iki šių laikų. Trečdalis knygos skirta laikotarpiui iki XIX a. antros pusės, likusi, didžioji dalis – Kauno Tvirtovės, kokią žinome dabar, istorijai.

Knyga minkštais, laminuotais viršeliais, paprasto 80 g/m2 popieriaus lapais, išleista nedideliu 2000 egzempliorių tiražu.

Įvade pabrėžiama, kad yra „reikalingas paprastas ir lengvai suprantamas leidinys, kuris galėtų gidui, tvirtovės tvarkytojui arba tiesiog smalsiam kauniečiui paprasta, suprantama kalba papasakoti apie Kauno gynybinius įtvirtinimus ir su jais susijusius įvykius.“ Ši knyga „turi užpildyti panašios literatūros nišą“. Nemenkas autorių užmojis, tik ar turėčiau suprasti, kad šis leidinys man, kaip smalsiam vilniečiui, neskirtas? Vienaip ar kitaip, šios knygos iš „Kauno tvirtovės parko“ nepavyko gauti, negavau atsakymo ir kaip ją įsigyti fiziškai nevykstant į Kauną, tačiau jį man parūpino viena miela mergina, vardu Lina. Didžiulis ačiū jai!

Panagrinėkime knygą atidžiau. Pirmiausia man užkliuvo galybė rašybos klaidų bei kitos painiavos. Pirmąją klaidą galime rasti tik atsivertę knygą – įvade (iii psl.): „Senųjų įtvirtinimų panaudojimas šiuolaikiniams poreikiams virsta yra mūsų laikmečio iššūkiu, vertybe, ir net mada.“ Toliau (30 psl.): „Padėtis ėmė keistis Prancūzijai laimint karą su Prūsiją, prie kurio spėjo prisidėti ir Rusija.“ 66 psl.: „Tokie bandymai trūko tris metus…“ 67 ir 68 puslapiuose kartojasi tas pats sakinys: „Sprogimas sugriovė prieššturminių patrankų slėptuvę, buvo užkliudytas šaudmenų sandėlis“. Netrūksta smulkių spausdinimo „mistype“ klaidų: „Šis gynybinė linija…“ (82 psl.); „turtas ir toliau buvo gobstomas“ (83 psl.); „ąmokslas, kuriuo buvo siekta nuversti“ (84 psl.); „pavirto į ofcialiai nepaskelbtą karą“ (84 psl.); „organizsacijų” (95 psl.) ir t.t.

Yra ir visiškai nesuprantamų perliukų: „Nurodžius gaires, parengtas Generalinio štabo valdybos viršininkui Gerulaičio, generalinio štabo pulkininkui K. Tallat–Kelpšai buvo pavesta parengti Kauno gynybos planą, kuris, atrodo, parengtas nebuvo.“ (90 psl.) Atsiprašau. Tikrai nieko nesupratau.

Kai kur mintis toje pačioje pastraipoje staiga ima ir peršoka neaišku kur: „Viename vidinių kazematų buvo pastatytas nafta varomas variklis bei generatorius, skirtas gaminti elektrai. Tačiau projektuojant Linkuvos įtvirtinimą nepastebėta dominuojanti aukštuma prie Kumpės ir Šilainių kaimo.“ (76 psl.) Kuo nusikalto vargšas nafta varomas variklis?

Kalbant apie ketinimą „paprasta, suprantama kalba papasakoti“ istoriją, jau antrame puslapyje iškyla daugiau klausimų, nei pateikiama atsakymų. Skyrius „Lietuva Palemono laikais“ skaitytojui savaime iškelia klausimą, koks tai laikotarpis? Atsakymo nėra. Kalbama ir apie Palemono legendą, tačiau kokia ta legenda neįvardijama. Ką daryti jei jos nežinau ar nepamenu?

Knygoje apstu ir paprastam žmogui ne kasdien sutinkamų sąvokų: klasikinio pavidalo baterija, reduto formos įtvirtinimas, brustveras, gorža, valgangas, barbetas, eskaripė siena, fosebrijos traversas, cepelino formos betoninis kaponierius (75 psl.) ir t.t. Skaitytojui tikrai nepamaišytų ir bent vienas puslapis su šių terminų išaiškinimu, nes kartais net ir patys autoriai suklysta – 76 puslapyje „Kareivines ir sandėlius su gynybiniu grioviu jungia tuneliai“. Kokie tuneliai? O gal poternos? Kas ten žino…

Visos iliustracijos knygoje yra nespalvotos ir štai 26 puslapyje randame kuriozą. Rašoma: „Šiuo atveju labai svarbus 1757 metų planas <…> Čia yra pavaizduoti rusų siūlomi patobulinimai (geltona linija tarsi piešiama ant realaus reljefo).“ Pažiūrėkite į nuotrauką žemiau, ar matote geltoną liniją?

Jei esate skaitę bent vieną istorinę knygą, ne istorinį romaną, turbūt pastebėjote ir išnašas į šaltinius, kurių, kaip pvz,. Roberto Petrausko knygų apie Antrąjį pasaulinį karą serijoje net viename sakinyje būna keletas. Deja, čia teks aklai pasikliauti autorių kompetencija, nes kai kur tekstai ištisomis pastraipomis tiesiog nurašyti iš tik gale knygos įvardintų šaltinių. Kaip pavyzdį atverskime 36–37 puslapį, čia nurašyta pastraipa iš V. Orlov knygos „Kauno tvirtovės istorija“ (43 psl.). Galbūt tame nebūtų nieko blogo, jei būtų nurašyta be klaidų, bet vienoje vietoje pakeitus kablelį žodžiu „vedanti“, gautas rezultatas yra absurdiškas: „<…>nuo skersinės poternos iki centrinio sandėlio vedanti skersinė poterna.“ Skamba kaip nuo Laisvės alėjos iki Soboro vedanti Laisvės alėja…

Neaiškumų knygoje netrūksta. 23 puslapyje minimi Naujųjų laikų įtvirtinimai. Taip ir lieka neaišku, kas tie Naujieji laikai. 21 puslapyje sakoma, kad „Žinoma ir Vilniaus bei Totorių vartų vieta“, bet knygoje ji liko nežinoma. Kai kur tiesiog kyla klausimas, ar aprašomi įvykiai iš tiesų vyko. Pvz., 28 psl. minimi 1792 ir 1794 m. ATR karai su Rusija. Yra žinomi tik tuo metu vykę sukilimai, bet ne karai. Jei klystu pataisykite.

Na, o dabar klausimas jums. Kiek V-asis tvirtovės fortas turi kampų? Kad būtų lengviau, perfotografavau schemą iš „Kauno tvirtovės atlaso“, kuriuo taip pat rėmėsi autoriai.

Sakote šešis? Negudraukite! Penkis. Tokį skaičių nurodo „Kauno gynybinio paveldo“ knygos autoriai 68 puslapyje. Suklydo ir V. Orlov „Kauno tvirtovės istorijoje“, nurodydamas 6 kampus. Matyt, vidinis kampas ties užnugario kaponieriumi nesiskaito.

Beje, V. Orlov turėtų viešai pasiaiškinti ar iš tiesų VII fortas 2009 m. buvo privatizuotas, nes 94 puslapyje teigiama, kad „VII-asis fortas buvo išsinuomotas privačiam naudojimui“.

Ar verta įsigyti šią knygą? Spręskite patys. Yra tokia frazė „Доверяй, но проверяй“ (pasitikėk, bet tikrink), tad jei jums patinka skaityti ir tikrinti, ši knyga – tikras perlas. Jei norite lengvo skaitinio „suprantama kalba“, jums teks palaukti, nes tokio leidinio dar niekas neišleido.

Ar pavyko autoriams užpildyti panašios literatūros nišą? Nemanau. Būtent tokios nišos nėra. Autoriams pavyko tik pabandyti į vieną vietą sudėti žinias apie Kauno gynybinį paveldą, bet deja šis kūrinys reikalauja gerokai daugiau kruopštumo. Galbūt antras leidimas bus labiau vykęs.

P. S. Neseniai iš gidės Aistės asmeniškai „gavau velnių“ neva per daug negatyviai atsiliepiu apie „Kauno Tvirtovės Parką“. Net ir šioje knygoje teigiama, kad projektas Baltic Fort Route padėjo pamatus profesionaliam Kauno tvirtovės tvarkymui, todėl iš šios įstaigos tik tiek ir tesitikiu – profesionalumo. Ar aptariama knyga yra profesionalus kūrinys? Kol kas Tvirtovėje labiausia pastebimas profesionalus menkaverčių želdinių naikinimas. Tuo ir džiaugiuosi. Vertinu ir kitus konkrečius darbus atskiruose objektuose., pvz. drenažo sutvarkymą. Tvirtovės objektuose ketinu dar ne kartą apsilankyti.

P. S. Už klaidas tekste neatsakau. Gerai, kad dar nė vienos knygos neišleidau.

Kauno gynybinis paveldas
Valdas Rakutis, Ovidijus Jurkša
ISBN 978-609-96075-0-4
Kaunas, 2018

Recent Posts

Facebook komentarai:

Comments
  • EvaShinoda
    Atsakyti

    ATR karai su Rusija. Yra žinomi tik tuo metu vykę sukilimai, bet ne karai. Jei klystu pataisykite.

    Autorius sukilimus pavadino karais. Kaip speju knygos autorius knyga rase paskubomis ir galbut nesutikrino visu faktu kuriais remesi rasydamas knyga.

Palikti atsakymą: EvaShinoda Atšaukti atsakymą