Ar verta trenktis į Lietuvos-Latvijos pasienio miestą vien tam, kad paspoksotum į kažkokias griuvenas? Skonio reikalas, bet man asmeniškai pamatytas vaizdas paliko didelį įspūdį. Pirmiausia savo masteliu – dar tik artėjant prie šio objekto po truputį link automobilio dugno leidosi apatinis žandikaulis. Na, o kai gamta dar ir tinkamo oro nepagaili, belieka tik aikčioti iš nuostabos.
Rokiškyje pirmą kartą apsilankiau tik šiemet, bet pamatęs įspūdingo mastelio griaunamo pastato nuotrauką supratau, kad teks čia grįžti.
Rokiškėnų virtuali ir popierinė tribūna „Gimtasis Rokiškis“, kurios logotipas būtų vienas stipresnių dalyvių blogiausio ever logotipo konkurse, 2019 m. liepos 10 d. paskelbė informaciją apie nenaudojamo pastato griovimo darbus:
„Agrokoncerno grūdų“ direktorius Karolis Šimas „Gimtajam…“ komentavo, jog bendrovei iš „Rokiškio grūdų“ įsigijus Rokiškio elevatorių su jam priklausančiais statiniais, „Agrokoncerno grūdams“ kartu atiteko ir ne vieną dešimtmetį neeksploatuojamas kombinuotųjų pašarų cechas. „Pastatų būklė buvo avarinė, juose daug metų nevykdoma jokia veikla, todėl saugumo sumetimais buvo priimtas sprendimas investuoti bendrovės lėšų cecho pastatų nugriovimui. Toje vietoje neplanuojama statyti naujų pastatų.
Panašu, kad dėl viešai neskelbiamų priežasčių pašarų cecho griovimo darbai nutrūko ar buvo sustabdyti. Tiesą pasakius, net nesugalvojau kokiu būdu darbai turėjo būti baigti, nes monolitinis pastatas keistai stovi lyg nenorėdamas griūti į iškramtytą pusę. Na, nesu specialistas, nespėliosiu.
Įsivaizduok, tu – snaiperis. Kur pasislėptum tykodamas priešo?
