Alančių dvarui nepadeda net klebonas

Autorius:
Kategorija: Visa Lietuva

Dabar Alantės – tik nedidelis tuštėjantis kaimelis Panevėžio rajone. Net keista, kad dar Stepono Batoro laikais čia buvo minimas dvaras. O kokios istorijos pinasi tuščiuose rūmų langų ertmėse šiandien? Kuo čia dėtas kunigas?

Praeities vingiai

Apie dvarą dabartiniame Panevėžio rajone, prie Alantos upelio, į pietvakarius nuo greitkelio, kurio tuo metu nesapnavo net lakiausios fantazijos žmonės, rašytiniuose šaltiniuose užsiminta dar XVI amžiuje. Tris šimtus metų dvaro valdos beveik kas pusę amžiaus keitė šeimininkus, kurių pavardės jums tik bereikalingai užims ribotus smegenų kilobaitus, todėl keletą jų praleisiu.

Keliaukime tiesiai į 1876 metus, kada visą dvarą (tik priminsiu, kad dvaras, tai ne tik rūmų pastatas) įsigijo Ukmergės seniūnas Antanas Rudamina. Taip, su ta pačia Rudaminų pavarde siejama ir miestelio greta Vilniaus pavadinimo kilmė. Rūmus ir kitus dvaro ūkinius pastatus bei parką čia pastatė ir puoselėjo būtent Rudaminai, kuriems šios valdos priklausė iki pat 1940 metų, kuomet didikai dėl aiškių priežasčių paliko Lietuvą.

Marijos Magdalenos Rudaminaitės iniciatyva dvare buvo įsteigta neįgaliųjų prieglauda, kurioje gyveno apie du šimtai mergaičių. Jų kuriami ažūriniai nėriniai keliavo į Italiją, Ameriką ir kitus kraštus.

1940 metais nacionalizuojant dvarą, jame buvo 15 pastatų. Dabar likę tik šeši, trys iš jų – griuvėsiai.

Alančių dvaro rūmai, 1908 m., nežinomas autorius

Pasak žinomo keliautojo ir publicisto, buvusio TSKP nario, a. a. Algimanto Semaškos, Antrojo pasaulinio karo metais rūmus buvo užėmę liaudies gynėjai, vėliau čia įsikūrė vietinis kolūkis. Kas tie „gynėjai“, sunku pasakyti, greičiausia mintyje turimi Lietuvos okupantai, pokario literatūroje vadinami „išvaduotojais“. „Liaudies gynėjai“, jau po karo, SSRS okupacijos metais – oficialus ginkluotų vietinių aktyvistų, skirtų kovai su partizanais, pavadinimas. Jų buvo nuo 8 iki 11 tūkst. Žmonės juos vadino stribais (rus. istrebitel – naikintojas).

Kultūros vertybių registre pateikiama iš dalies Semaškos žodžiams prieštaraujanti informacija – rūmai degė II pasaulinio karo metu, o nuo 1965 m. pastatas (rūmų) be stogo. Kas paneigs, kad tie „liaudies gynėjai“ nesupleškino rūmų?

Miglota dabartis

Šiuo metu dvaro sodyba su statinių griuvėsiais priklauso 17-ą vietą turtingiausių Lietuvos tarnautojų sąraše (žiūrėta 2020-10-31) užimančiam kunigui Rimantui Gudeliui. Ar jis labiau kunigas, ar verslininkas spręskite patys. Gerb. Gudelis yra dviejų Kupiškio rajono parapijų – Antašavos ir Palėvenės Šv. Domininko – klebonas, UAB „Tourex“ bei VšĮ „Bistrampolio dvaras“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Šios įmonės valdo Bistrampolio dvarą, kuriame galite pavalgyti, pamiegoti ir pašvęsti ar kitaip papramogauti.

Sunku pasakyti, kokie tikrieji klebono tikslai buvo įsigijus Alančių dvarą. Viename šaltinyje rašoma, kad čia jis planuoja steigti lietuvių išeivijos muziejų, kitame kalbama apie centrinių rūmų ir kitų dvaro pastatų rekonstrukciją ir pritaikymą viešbučiui su SPA centru. Galima teigti, kad klebonas Rimantas ketino įsteigti muziejų, o verslininkas Gudelis viešbutį su SPA centru. Džiugu, kad abiem atvejais rūmai būtų išsaugoti.

Laikas parodė, kad klebono Rimanto verslumas – truputį ribotas. Nors buvo parengtas rūmų ir oficinos pastato avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo projektas, o 2012 metais atliktas dvaro rūmų griuvėsių konservavimas, tačiau tuo darbai ir baigėsi. Tolimesniems darbams buvo tikimasi gauti ES struktūrinių fondų lėšų, deja, per 8 metus jokių realių pokyčių neįvyko.

Kokia ateitis laukia dvaro – nėra žinoma.

Apie rūmų interjerą žinių labai mažai. Pirmasis aukštas buvo naudojamas reprezentaciniais tikslais, jo išplanavimas anfiladinis, t.y. iš prieškambario ratu galima apeiti visą aukštą, svetainę, valgomąjį, virtuvę ir t.t. Tai gerai matoma žemiau pateiktame plane.

Apsilankymas

Diena buvo drėgna, apniukusi, čia atvažiavau valanda iki tamsos ir patekau tarsi į vakuumą. Čia nėra nieko. Nė gyvos dvasios. Tarsi kas gigantišku siurbliu būtų išsiurbęs visą gyvybę su rūmų langais ir stogais.

Iki rūmų veda romantiškai vingiuojantis keliukas
Iš viršaus rūmai – lyg senas pamiškėje numestas šaldytuvas…
Tušti langai paslaptingai vilioja
Priėjus arčiau jaučiamas rūmų masyvumas
Rūmai iš toliau pagal centrinę ašį
Rūmų konservai
Žvilgsnis iš prieangio
2012 metais likviduota avarinė būklė
Dažnas atvejis, kada skiedinys ilgaamžiškesnis už plytą
Realus rūmų planas
Viduje – miškelis
Arba herbariumas
Prieangis
Dvaro ribas apibrėžia tankiai susodintų medžių linijos
Gyva siena
Šoninis fasadas pabrėžia milžinišką rūmų tūrį
Parke, rūmų užnugaryje, prigulė didžiulis medis
Dvaro tvartas
Geriausios būklės pastatas dvaro sodyboje – arklidės
Arklidžių viduje
Greta dvaro rūmų liūdi buvusi oficina
Oficina bando susilieti su gamta
Akli langai
Čia panašu, kad ne kamuolį į sieną spardė.
Tai II-ojo pasaulinio karo palikimas ar šių laikų išdaigos?
Oficinos veidas…

Informacijos šaltiniai

Teksto ir nuotraukų autorius: Donatas Žvirblis

Projektą finansuoja
Lietuvos kultūros taryba

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė