Milžinai Marse. Šaltiškių molio karjeras

Įsivaizduokite, jūsų erdvėlaivis skrieja virš menkai ištyrinėtos, reto grožio planetos. Per iliuminatorių foto kamera vis pasitaisydami atvipusį žandikaulį fiksuojate nuostabius vaizdus. Ir staiga ieškiklyje pastebite taisyklingas geometrines formas…

Galbūt tokia įžanga jau buvo parašyta kokioje man nežinomoje fantastikos žanro novelėje, tačiau labai panašiai jaučiausi valdydamas bepilotį orlaivį, stovėdamas kažkur vidury laukų Žemaitijos rytuose.

Užaugau netoli molio karjerų. Viename pirmųjų, virtusiame vandens telkiniu vadinamu „keramikine“ turkšdavomės kiekvieną vasarą. Dar už kilometro kopdavome eksploatuojamų karjerų šlaitais, laipiodavome daugiakaušio grandininio ekskavatoriaus kaušais. Apie tokių milžinų, kokius galima pamatyti Šaltiškių karjere, egzistavimą net nebuvome girdėję.

Molio gavybos apimtys Lietuvoje nuo tų laikų gerokai sumažėjo. Šiuo metu tik 8 įmonės turi leidimus kasti molį 15-oje karjerų. O tokie ropojantys ir vikšriniai dinozaurai gali būti suskaičiuoti ant pirštų.

Šaltiškių molio karjeras

Pradėkime nuo pradžių. Prieš 250 mln. metų visa sausuma  Žemėje buvo susijungusi į vieną superkontinentą – Pangėją. Šis laikotarpis vadinamas Triasu. Buvo šilta, tad jei keliausite laiku, striukes drąsiai palikite namie. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos – pastovaus tekančio vandens srauto sunešta nuotrupinė medžiaga. Per tuos porą šimtų milijonų metų irdami mineralai išskyrė geležį, kuris suteikė šiems sluoksniams tokią neįprastą raudoną spalvą. Šie nuosėdų sluoksniai aptinkami visoje Europoje bei Afrikoje, tačiau daug kur jie glūdi giliai po kitų epochų nuogulomis. Šiaurės vakarų Lietuvoje, Ventos upės skardžiuose ir aplinkinėse vietovėse jie iškyla arti žemės paviršiaus.

Šaltiškių karjere molį dengia apie 16 metrų storio priemolio bei smėlingų gruntų sluoksnis. Kubinis metras Šaltiškių molio sveria apie 1,8 tonos. Karjero darbuotojai savą molį giria, neva jis labai „riebus“, grynas, plastiškas – nors ant duonos tepk. Tačiau keramikos pramonei ir plytų gamybai jis netinkamas. Iš jo gaminama rišamoji statybinė medžiaga – portlandcementis. Jei jūs tokį naudojate, galite komentare pasidalinti patirtimi.

Nuo 1952 m. Naujojoje Akmenėje veikianti cemento gamykla (dabar – AB „Akmenės cementas“) molį 20 metų veždavo iš artimesnio Alkiškių telkinio. 1971 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas eksploatuoti Šaltiškių molio karjeras. Jame buvo iškasta apie 17 mln. kubinių metrų molio. Baigus eksploataciją čia liko apie 52 m gylio ežeras. Dugno nesiektumėt. 1983 m. rudenį buvo pradėtas eksploatuoti naujas, 155 ha telkinys, esantis greta senojo molio karjero. Molio sluoksnis čia glūdi nuo 4 iki 100,5 m gylyje, o senajame Šaltiškių telkinyje vidutiniškai siekė 43 m. Geologai paskaičiavo, kad išgaunamo molio pakaks net 70 metų. Šiuo metu leidimą gavybai turi akcinė bendrovė „Kalcitas“.

Šaltiškių molio karjero bendras vaizdas

Tikrai čia sugrįšiu dar kartą išsamiau patyrinėti vietovę ir šiuos metalinius monstrus.

Žingsniuojantis ekskavatorius ЭШ-10/70

Nesu įsitikinęs, ar tikrai būtent tokio modelio ekskavatoriai naudojami šiame karjere, bet ЭШ-10/70 reiškia Экскаватор Шагающий (žingsniuojantis ekskavatorius), o skaičiukai – kaušo tūris kubiniais metrais ir strėlės ilgis.

ЭШ-10/70

Kaušo tūris, m3 10
Ekskavatoriaus judėjimo greitis, km/h 0,2
Ekskavatoriaus masė, t 688
Kabinos aukštis, m 9,6
Strėlės ilgis, m 70

Informacijos šaltiniai

Teksto ir vizualinės medžiagos autorius: Donatas Žvirblis

Projektą finansuoja
Lietuvos kultūros taryba

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Jūsų nuomonė