Nebūsiu pranašu, bet panašu, kad Lietuvoje olimpinio sporto reikalai klostosi ne per geriausiai. Krepšinio aikštelėse iki vėlumos trepsi nebent senstelėję jaunuoliai. Apie futbolą geriau nekalbėti – net ir sostinėje iš vieno daugiabučio komandos nesurinktum. O štai Nemuno krašte savivaldybė ir jai priklausančią sporto bazę buvo tiesiog užmiršusi. Nes va taip būna…
1988 metais Lietuvos TSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto Respublikinis sporto kombinatas išleido propagandinę knygelę „Lietuvos sporto arenos“, kurioje džiaugėsi, kad į dvyliktąjį penkmetį respublikos kūno kultūros ir sporto sąjūdis įžengė turėdamas 41 stadioną, per tūkstantį sporto salių, 813 futbolo aikščių, 8 lengvosios atletikos maniežus, 46 plaukimo baseinus, 500 šaudyklų, 78 lengvosios atletikos arenas, 77 teniso kortus, per 4 tūkstančius krepšinio, tinklinio ir rankinio aikštelių. Įvairiuose miestuose ir rajonuose atidaryti šiuolaikiniai sporto rūmai, jachtklubai, irklavimo bazės, jojimo maniežai ir kitokie sporto įrenginiai.
Išskirtinio dėmesio leidinyje susilaukė mažai kam girdėta sporto bazė kukliame pasienio miestelyje. „Vis sparčiau statomi sporto įrenginiai kaime. Vienas iš daugelio pavyzdžių – Jurbarko rajono Smalininkų tarybinis ūkis-technikumas. Čia moksleiviams – būsimiems kaimo mechanizatoriams – ir ūkio darbuotojams sukurtas sporto kompleksas gali patenkinti pačius įvairiausius kaimo gyventojų sportinius poreikius. Jį sudaro stadionas su dirbtine lengvosios atletikos sektorių danga (tai dėl krašto klimato sąlygų ypač svarbu), du plaukimo baseinai, kartodromas, šaudykla, jojimo sporto bazė, žaidimų ir imtynių salės, reabilitacijos centras ir kiti objektai.
Lankydamiesi daugelyje pastatytų sporto objektų, tarp jų ir <…> Smalininkų sporto komplekse, aiškiai matome dabartinę respublikos sporto objektų statybos tendenciją – mieste ir kaime kurti kompleksinius sporto centrus, kuriuose būtų visos reikiamos sąlygos organizuoti platų ir įvairiapusį fizinės kultūros sveikatingumo bei mokomąjį sportinį darbą.“
Dabartinė situacija – tragikomiška. Miestelio savivaldybė šešių takelių baseino su sporto sale pastatą 2010 metais pagal panaudos sutartį perdavė privačiam sporto klubui „Vulkanas“, kurio valdytojai ketino čia įrengti ledo areną. Negavus finansavimo, žlugus planams klubas nutraukė veiklą, o pastatas taip ir liko neperduotas savivaldybei. Apie jį valdininkai prisiminė vos prieš porą metų. Tačiau nuo to laiko nieko nepasikeitė.
Ar turėsime ką siųsti į olimpiadas dar po 10-ies metų? Po 3 metų jau švęsime ketinimo statyti Nacionalinį stadioną ant kalvos Šeškinėje keturiasdešimtmetį! Pirmasis konkursas stadiono projektui buvo paskelbtas dar 1984 metais…
Apžiūrėkime šią kaimiško olimpinio aukso kalvę.
Natūralu, tokiame šauniame komplekse vykdavo ir Respublikinė kaimo olimpiados.
Gana įdomu, kad po visu pastatu yra rūsys. Čia buvo įrengta siurblinė, vandens talpyklos ir kitos ūkinės patalpos. Pati baseino taurė stovi ant atskirų polių ir net nugriovus pastatą galėtų būti panaudota dar kartą.
Kartą prie bendrabučio, esančio už tribunų, nutiko toks nutikimas.
Trečio aukšto bendrame balkone cigaretę smilko pusiau abejinga krūtininga blondinė, aukštu žemiau trypčioja dvi bobulytės. Viena už kitą senesnė – net sunku pasakyti, gal viena – dukra, kita – mama, nes abi rodos jau atšventusios po šimtuką. Staiga, pastebėjusi mane, viena jų spigiu balsu bando kažką man ištransliuoti. Nieko nesuprantu, tad prieinu arčiau. Vyresnioji, prilaikoma jaunesnės senučiukės, su begaliniu susijaudinimu drebėdama jau šaukia: „Ar jūs matot kas padaryta? Kvieskit policiją!“ Klausiu, kas padaryta, bet vietoj atsakymo tik dar sykį paragina: „Pažiūrėkit kas padaryta! Kvieskit policiją!“ Parekomenduoju pačiom pabandyti pasikviesti pareigūnus, nes nesuprantu kas padaryta. Blondinė viena lūpa šypteli ir toliau pučia dūmelį. Bandžiau dar kiek išvynioti pokalbį, bet taip ir nesupratau, kas padaryta. Tarp apleistų, neprižiūrėtų statinių buvo galima išskirti tik šviežiai nupjautą žolę.
Informacijos šaltiniai:
- Lietuvos sporto arenos. Šviesa. 1988
- jurbarkosviesa.lt
Teksto ir vizualinės medžiagos autorius: Donatas Žvirblis
Projektą finansuoja
Lietuvos kultūros taryba
