Maltiečiai štabą vadina „one of the best kept secrets of World War II“, čia saugiai pasislėpę britai koordinavo puolamąsias operacijas ir salos gynybą. Praėjus net 20 metų po karo štabas vis dar nebuvo išslaptintas, tik jame jau tūnojo NATO pareigūnai ir periminėdavo slaptus sovietų povandenininkų siunčiamus signalus.

„Geriausi dalykai nutinka, kai mažiausiai jų tikiesi“ – ne taisyklė, bet šio pasivaikščiojimo kitaip ir nepavadinsi. Visiškai nieko nesitikėdami nuėjome tiesiog patikrinti vienos mažos tunelinės slėptuvės akivaizdžioje vietoje. Galvojome ją rasti užrakintą arba tiesiog tuščią, bet nuojauta yra toks nepatikimas dalykas, kad geriau jos išvis nebūtų.

Vienas įdomesnių neturistinių objektų mažoje Viduržemio jūros saloje Maltoje – maždaug 500 metrų ilgio geležinkelio tunelis po senąja sostine Mdina. Garvežiai saloje nebepūškuoja jau daugiau nei pusę amžiaus, bet patyrinėti šią istorijos dalelę galima ne tik senose nuotraukose ir atvirukuose. Juo labiau kelionė į Maltą kainuoja ne ką brangiau nei savaitgalis mūsų kukliame pajūryje.

Tokį pavadinimą šiam fotoreportažui pasirinkau iš lempos, nors šis vakaras ir prasidėjo kolegos juokeliu: „Reikia susišukuoti, kad per„Farus“ gražiai atrodyčiau“. Be abejo, mūsų neparodys žydruosiuose ekranuose – vakaras buvo ramus kaip ir dauguma mūsų pasivaikščiojimų.

Istorija yra neįdomi. Tol, kol nepradedi domėtis istorija. Pradėjęs dėlioti šio reportažo medžiagą antraštėje parašiau tiesiog „Malta. Aviacijos muziejus“. Kai baigiau, antraštę pakeičiau. Taip ir su ta istorija. Niekada nežinai ką ištrauksi patempęs už siūlo galo, bet kai pradedi tempti – nesinori sustoti.