Ar verta trenktis į Lietuvos-Latvijos pasienio miestą vien tam, kad paspoksotum į kažkokias griuvenas? Skonio reikalas, bet man asmeniškai pamatytas vaizdas paliko didelį įspūdį. Pirmiausia savo masteliu – dar tik artėjant prie šio objekto po truputį link automobilio dugno leidosi apatinis žandikaulis. Na, o kai gamta dar ir tinkamo oro nepagaili, belieka tik aikčioti iš […]

Tai vienas geidžiamiausių Vilniaus neturistinių objektų. Traukos priežastys akivaizdžios – ilgą laiką nenaudojama primiršta požeminė erdvė, išsiskirianti savo tūriu, formomis ir akustinėmis savybėmis. Bent porą kartų metuose durys būna atviros visiems.

Visi žino Vištyčio ežerą, bet fiziškai ten buvo turbūt ne daugelis. Nes ne pakeliui. Kažkur į tą pusę, vidury niekur yra ir Bartninkų miestelis, žymus praktiškai niekuo. Tačiau iš tų ant pirštų suskaičiuojamų įdomybių, labiausiai traukia ten stovinti po II-ojo pasaulinio karo taip ir neatstatyta bažnyčia. Kaip pliekė sviedinys į bokštą, toks jis ir tebestovi. […]

Jau ilgą laiką mane vis aplanko mintis pasidalinti būtiniausiu literatūros sąrašu norintiems šiek tiek iš arčiau pažinti fortifikaciją, XX a. karinius konfliktus, atrasti įdomios architektūros pavyzdžių ir pan. Tokie leidiniai knygynuose dažnai paskęsta kitų žanrų knygų jūroje, todėl pradedančiam tyrinėtojui gali būti sunku jų ieškoti ir rasti. 2019 metų pradžioje pasirodęs V. Rakučio ir O. […]

Ar dar yra ką papasakoti apie sporto rūmus? Ar dar yra ką pamatyti? Manau, kad taip. Nuoširdžiai tikiu, kad jau greitai (laikas juk reliatyvus) čia pamatysime pokyčius. Apie juos dar taip pat parašysiu, o dabar pasimėgaukime tuo, ką gali suteikti brutalistiškos šio milžino formos.