Lietuva – lygumų kraštas. Net ant aukščiausios kalvos užsiropštus geriausiu atveju matosi gretimas kaimas, o atsidūrus ant aukščiausio Lietuvos taško galima ir suabejoti ar tikrai esi ten, kur tave atvedė nuorodos. Pagalvokime atvirkščiai, jei jau neturime aukštų uolėtų kalnų, kas gaunasi, jei imame raustis gilyn? Šiaulių turizmo informacijos centras turi atsakymą: „lankytojus pribloškia vaizdas, primenantis […]

Kiek žinote pamišėlių, kurie savo šešių arų kolektyvinio sodo sklypelyje laiko BTR’ą ar kokį sraigtasparnį sodyboje už tvarto? Galite neatsakyti. Štai visai netoli Daugpilio, prie kelio A6 atsiveria neįprastas peizažas – agrarinio natiurmorto fone stovi nurašytas Mi-24A. Jo savininkas gali drąsiai girtis: mano kieme – kovinis sraigtasparnis.

Kaip vyko šios elektrinės statybos, ką slepia marių vanduo, kaip atrodo veikiantis hidrogeneratorius, ar elektrinėje tikrai kvepia braškėmis? Visus šiuos klausimus pabandysiu atsakyti ir tuo pačiu parodyti patalpas, esančias po marių dugnu.

Tai ne filmas ir ne pasaka apie sūnų, išvežusį nusenusį tėvą į mišką, tai realybė. Septynetas nuilsusių darbo bitučių nukapotais sparnais išsirikiavę kaip šprotai skardinėje kartu liūdnai leidžia paskutines gyvenimo akimirkas vienoje Lietuvos pamiškėje. Vargu ar bent vienas jų dar raižys žydrąją padangę.

Kai jau visi taškai Giraitės gatvės Kelių policijos pastato istorijoje, atrodo, sudėti, pats metas sugrįžti gerus dvidešimt metų atgal ir prisiminti patį darbų įkarštį šioje įstaigoje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę.