Rasti laivą viduryje miško nėra toks dažnas reiškinys. Kaip ir važiuoti link jo plačiu, 5 kilometrų ilgio, daugiau niekur kitur nevedančiu respublikinės reikšmės plentu. Sudėjus šias aplinkybes, išsimaudyti su kerzais ir žiemine striuke telkinyje, kuriame plūduriuoja tas metalo gabalas, nebeatrodo toks ženklus pasiekimas. Gerai, kad tokią bombikę dėjau ne aš.

Kaip atrodo arčiausiai Lietuvos esanti Hitlerio būstinė „Vilko Guolis“ (arba Wolfsschanze – vok., Wolf’s Lair – angl., Wilczy Szaniec – lenk.) naktį? Paieška internete jokių rezultatų nedavė, todėl trečias kartas šioje vietoje buvo aiškus – fotografuosime naktį. Ar galima? Kai labai nori – viskas įmanoma.

Šįkart tema ne tokia linksma. Ar žinote koks yra liūdnų vaikų mėgiamas užsiėmimas? Šioje mokykloje radome apklausos rezultatus: dauguma atsakė „Neturiu“, kiti negausūs variantai – muzika, šokis, piešimas ir bendravimas su draugais. Ir viskas. O ką dar veikti, kai tavo kambaryje gyvena dar 8 ar 9, o visa buitis – tik paprasta lova ir mažytė […]

„Товарищи, позвольте принести вам горячий братский привет в этот праздник, который мы вместе празднуем, в день…“ – maždaug taip skambėtų pirmieji žodžiai sustiprinti tranzistorinių stiprintuvų šioje jaukiai puošnioje kombinato aktų salėje. Komjaunimas stotųsi ant kojų ir marksistinių tiesų šviesos apakintas keltų lozungus aukštyn skanduodamas paraginimo žodžius viršyti penkmečio planą dar jam net neįpusėjus. Visa tai praeityje. Dabar jau […]

Paradoksas, kad šalyje, kurioje praktiškai nėra valstiečių, seimo kėdžių daugumą užgula neva juos atstovaujančių žmonių sėdmenys. Nesu politologas, čia net neskiriu kairės nuo dešinės, bet šį įrašą apie jau N-tąją uždarytą žemės ūkio technikos mokyklą skiriu naujai išrinktos valdžios vėliavnešių sąjungai.