Saremos salą vasarą užplūsta turistai. Daugelis jų pasuka į išskirtinio grožio Sirvės pusiasalį. Tačiau retas kuris žino apie čia vykusius įnirtingus antrojo pasaulinio karo mūšius. Dar mažiau pastebi puikiai išlikusią šių įvykių liudininkę, prieštankinę liniją, liaudiškai vadinamą drakono dantimis.

Neseniai pastebėjau, kad Matricoje egzistuoja milžiniška spraga. Atrodo, liko vos kelios neaplankytos artilerijos baterijos estiškame Monzundo archipelage, o dar nesu aprašęs nė vienos! Skubu taisyti klaidą. Pradedu nuo pačios šiauriausios Hiiumaa saloje esančios, puikiai išsilaikiusios ir antrąjį pasaulinį karą menančios artilerijos baterijos.

Šie rūmai gal ir nenukonkuruotų gerokai seniau statytos Šv. Onos bažnyčios Vilniuje, bet 1903 m. žmonės buvo taip gerai įgudę dėlioti raudonas plytas, kad net ir šiandien žvelgiant į rūmus trumpam atsilupa žandikaulis. Virtuali ekskursija po nepelnytai primirštą dvarą ir jo iki šiol plačiau neaprašytą istoriją.

Svajonė išsipildė! Net keletą metų svajojau aplankyti 3-ią Europoje pagal eksponatų skaičių siaurojo geležinkelio riedmenų rezervatą. Ir pagaliau, pagaliau visi keliai atvedė į šį gan atokų Estijos užkampį.

Keistoka, tačiau niekaip nenurimstantis Etnos ugnikalnis iki šiol nusinešė tik kiek mažiau nei 100 gyvybių, o jo papėdė yra viena tankiausiai gyvenamų Sicilijos vietovių. Kuo ypatingi šie į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti pragaro vartai?

Kiekvienas bent kiek pakeliaujantis lietuvis yra bent ausies krašteliu kažką girdėjęs apie Molotovo liniją. Turbūt kas antras yra regėjęs laukuose, paupiuose, sodybų kiemuose pabirusius keistus gelžbetonio statinius, į tolį žvelgiančius tuščiomis ambrazūromis – šaudymo angomis. O kiek žmonių galėtų įvardinti kokiais ginklais šiuose betono mūruose sovietai planavo gintis nuo žaibo karą išradusių nacių? Aplankiau vieną […]

Tai galimai paskutinis įrašas šiais metais ir specialiai tokiai progai pasilikau turbūt labiausiai mano akis šiemet sužavėjusį reginį. Tądien regis visi dievai stengėsi pasipuikuoti prieš kamerą ir demonstravo viską, kas žaviausia: auksinis ruduo, perregimas vanduo, ir kontrastinga žemos saulės šviesa, na ir aišku, atsitiktinis žmogaus ūkinės veiklos kūrinys, nepakartojamai fantastiškai patobulintas gamtos. Ar gali būti […]

Turbūt nemažai žmonių pažintines keliones ir išvykas sieja su „geru oru“ ar bent jau tai viena iš sąlygų gerai praleistam laikui. Mano manymu nėra blogo oro ir būtent toks kada mieliau liktum šiltuose namuose yra puikus nepakartojamų įspūdžių katalizatorius. Tądien lijo, žemas dangus maišėsi su rūku, o ištuštėjusioje tvirtovėje buvo be galo tylu ir kinematografiškai […]

LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nurodoma, kad miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, tačiau sparčiai tuštėjantis Dūkštas vis dar vadinamas miestu, nors gyventojų skaičius jame nesiekia tūkstančio. Pasivaikščiokime Dūkšte.

Kodėl N-14? Nes nuotraukose matosi nuogas bespalvis aštuonkojis, išsižiojęs žmogus be odos ir dantų, negailestingi eksperimentai su knygomis, slaptos cheminės medžiagos ir t. t. Juk viskas aišku su tais biologais – jiems, kad tik ką pagauti, atlikti kokį bandymą, persmeigti, panardinti į formaldehidą…