Drėgnas 2017 metų antrasis pusmetis ir vėlyva žiema kėsinasi ne tik į Gedimino pilies kalną. Masyvius Liepojos šiaurinius įtvirtinimus, t.y. Pirmąją artilerijos bateriją griauna lietus ir jūra. Permirkęs gruntas ir nerimstanti jūra dar prieš Kalėdas išjudino daugiau nei šimtą metų čia stovinčius monolitinius statinius.

Ką veikia klaipėdiečiai per šių metų Kalėdas? Važiuoja prie jūros paspoksoti į laivą „Ocean Crown“, kuris kūčių išvakarėse atsidūrė kiek arčiau kranto nei norėtų jo kapitonas. Tarp tų laimingų klaipėdiečių – ne taip ir dažnai laivai nepataiko pro uosto vartus – atsidūriau ir aš su savo fotoaparatu.

Prieš keletą metų ši vieta atrodė visiškai kitaip. Net languose trūko tik vos vieno kito stiklo, bet šįkart sveiko taip ir nepavyko rasti. Kaip bebūtų liūdna ar gaila, porą savaičių besišlapinęs dangus pagaliau atsivėrė ir pažeme besiridenanti saulė šią niūrią negyvenvietę nuspalvino žavingu aukso ryžumu.

Kas ieško, tas randa! Taip, nors ir po beveik 10 metų ir kelių nesėkmingų bandymų. Svarbiausia – nepasiduoti ir siekti tikslo. Aplankęs visas Latvijos pakrantės artilerijos baterijas, o išlikusių jų yra net dešimt, niekaip negalėjau rasti vienos vienintelės. Bet štai pagaliau nusišypsojo sėkmė! Apie tai ir papasakosiu. Išsamiai.

Visai atsitiktinai nuošaliame Vilniaus pakraštyje, apsuptame smėlėtų miškų, pastebėjome neįprastą kaimo sodybai vaizdą. Nuojauta neapgavo – vaizdingoje vietoje tarp senos sodybos pastatų Šaltojo karo metu buvo įrengtas, dabar savo paskirties nebeatliekantis, slaptas objektas. Ir tikrai ne toms trims kaimelio melžėjoms pieną šaldyti.