Vienas įdomiausių paskutiniu metu aplankytų objektų, vis dar išlaikęs dalelę tos dviprasmiškos Tarybinės atmosferos, kuri daugelyje panašių vietų jau senokai dingusi iš peties pasidarbavus nelegaliais būdais prasimaitinti bandantiems piliečiams. Čia būnant nesunku įsivaizduoti buhalterės, skrebinančios kalkuliatoriaus mygtukus darbo dieną ar vyr. inžinieriaus pavaduotoją po įtemptų apmąstymų iš apatinio stalčiaus traukiantį puslitrį trauktinės.
Prieš daugiau nei pusę amžiaus, 1954 metais pirmajį kartą sugaudė šiuolaikiškos Daugpilio autoremonto gamyklos Nr.3 įrengimai. Jei tikėti vietinių prisiminimais, tuo metu tai buvo vienintelė vieta visoje TSRS, kur remontuodavo UAZ (УАЗ) markės automobilius, liaudyje plačiau vadinamus viliukais. Šiuo metu iš šios garsios gamyklos liko tik išgrobstyti gamybiniai cechai niūriais išdaužytais langais. 1996 metais gamykla sustabdė savo veiklą. Šlovingus laikus primena tik ataskaitos ir bukletai, saugomi Daugpilio muziejaus fonduose.
Įdomu tai, kad Latvija turėjo ne vieną šansą sukurti savo automobilių gamybos imperiją. 1908 m. aukščiausios valdžios įsakymu Rygos Ruso-Baltijos vagonų gamykloje buvo pradėtas pirmojo rusiško automobilio kūrimas. Ir iš tiesų toks automobilis buvo sukurtas, bet prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sužlugdė visas viltis pradėti serijinę gamybą.
Pirmosios Respublikos laikais, Ulmanio vyriausybei kuriant naujas darbo vietas, buvo neatmesta ir automobilių verslo galimybė. Noras sukurti nuosavą automobilio modelį buvo per brangus, todėl buvo įsigyta licenzija surinkinėti Ford automobilius. Surinkimo linija atsidarė jau minėtoje vagonų gamykloje. Iki gamyklos nacionalizavimo 1940 metais, buvo spėta surinkti 300 lengvųjų automobilių ir 1000 sunkvežimių.
Beje, kaip tik tais pačiais 1954 metais, kai Daugpilyje duris atvėrė autoremonto įmonė, Rygoje buvo įkurta RAF gamykla, vienintelė visoje TSRS gaminusi mikroautobusus.
Daugpilio Formulė „Selija-F4”
Šis lenktyninio automobilio modelis turėjo tapti alternatyva nacionalinėse Formulės 4 varžybose labiau paplitusiam modeliui „Estonia-15”. 1969 metais, vadovaujami vyr. inžinieriaus F. Pitkevičiaus, Daugpilio autoremonto gamyklos Nr.3 darbuotojai sukūrė naują sportinį automobilį. Buvo pagamintas tik vienas egzempliorius, kuriuo lenktynėse startavo V. Beišansas. Pagal savo charakteristikas Selija-F4 (latviškai „Sēlija”) teoriškai lenkė „Estonia-15”. Su patobulintu 350 cm3 IŽ varikliu ji turėjo išvystyti didesnį nei 170 km/h maksimalų greitį. Deja, automobilis nebuvo galutinai ištobulintas ir po kelių nesėkmingų pasirodymų 1969 metų sezono lenktynėse buvo užmirštas.
Įspūdinga! gražios nuotraukos.
Siūlyčiau apsilankyti Linksmakalnyje buvusiam KGB radijo žvalgybos centre,jei dar nesugriovė,
kažkur dar buvo Rezervinė LTSR televizijos studija.
Labai patiko! Aciu!