Klaipėdos teismo rūmai ir kalėjimas

Autorius:
Kategorija: Klaipėda ir apylinkės

Jau kurį laiką Klaipėdoje be darbo ir naujos paskirties stovi ilgaamžis buvęs Vyriausiojo policijos komisariato pastatas, pro kurį net būdamas paauglys eidavau neatitraukdamas akių. Iš pastato išsikrausčius pareigūnams, atsirado dar didesnis noras susipažinti su istorinio teismo rūmais iš arčiau. Pasitaikius pirmai progai, tą ir padariau.

Istorija

Įdomiausias istorijas apie šio pastato aurą, vaiduoklius ir sunkią kasdienybę galėtų papasakoti čia dirbę pareigūnai ir kalėjimo – areštinės čiabuviai, bet nesu nei tas, nei anas, todėl glaustai pateiksiu svarbiausius 160 metų jubiliejaus sulaukusio pastato istorijos momentus. Pati pradžia buvo liūdna – didžiulis gaisras Klaipėdoje, bet jei ne jis, galbūt dabar šios nekilnojamosios kultūros vertybės net nebūtų.

Didysis 1854 metų gaisras

1854 m. spalio 4 d. vakare, tvyrant rūkui ir pučiant stipriam šiaurės vakarų vėjui, per neatsargumą W. Muttrey medienos aikštėje, naujajame fachverkiniame sandėlyje kilo gaisras. Vėjo genama liepsna labai greitai sunaikino marių pakrantėje ir Dangės šiauriniame rage buvusias medienos aikštes, lentpjūves, administracinius ir gyvenamuosius namus. Ugnis peršoko per Dangės upę ir išplito senamiestyje. Friedricho miestas išliko tik dėl pasikeitusios vėjo krypties ir iš pilies patrankomis sugriauto ugnies kelyje tarp Tomo ir Junkerių gatvių stovėjusio didelio sandėlio. Mieste sudegė 330 gyvenamųjų namų, 83 sandėliai, 133 tvartai, 49 daržinės, 3 bažnyčios, 5 mokyklos ir 9 svečių namai.

Praradę visą savo turtą pastogės neteko 2784 miesto gyventojai. Iš paaukotų lėšų miestas Vitėje jiems pastatė prieglaudą, o vėliau iš J. L. Vynerio palikimo buvo nupirkti sklypai kitoms prieglaudoms statyti.

Karališkojo apskrities teismo rūmai

Po didžiojo Klaipėdos gaisro, 1857 m. dešiniajame Danės krante, naujai nutiestoje Malkų (dabartinėje Uosto) gatvėje buvo nupirktas sklypas Teismui, išsikraustančiam iš griaunamų Klaipėdos pilies pastatų.


G. Waldhauerio litografija iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus

Kaip pasakoja Jonas Tatoris knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“, „1862 m. darbai buvo baigti. Naujasis teismo ir kalėjimo kompleksas buvo U raidės plano. Centrinėje dalyje (prie gatvės) įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos, kairiajame fligelyje buvo įrengtos kalėjimo kameros.
1898 m. kompleksas išplėstas: pristatytas priestatas su butais tarnautojams. Statinių apjuostame kieme buvo aikštelė kaliniams pasivaikščioti.“


Pirmojo aukšto planas. Tamsesne spalva pažymėti 1898 m. pastatyti priestatai

Nuo 1885 m. komplekse veikė ir apygardos teismas. Žemiau pateiksiu keletą Klaipėdos nuotraukų, darytų iki Antrojo pasaulinio karo. Labai daug pastatų, užfiksuotų nuotraukose, karo nepergyveno ir šiuo metu matome visiškai kitokią uostamiesčio panoramą.


Klaipėdos miesto panorama iš 1938 m. pastatyto daugiaaukščio „Lietūkio“ sandėlio

„Klaipėdos teismo rūmai ir kalėjimas, pastatyti Malkų g. po Didžiojo gaisro, tapo šios miesto dalies dominante, į kurią turėjo lygiuotis vėliau statyti gatvės pastatai. Tačiau pastatas taip ir liko vienišas daugiaaukštis šioje gatvėje.“ – Kęstutis Demereckas. Klaipėdos vaizdų albumas


Klaipėdos teismo rūmai ir kalėjimas


Dešiniojo Dangės kranto panorama nuo Meyhoeferio laivininkystės septynaukščio stogo

Sovietinės okupacijos laikotarpis

Sovietmečiu beveik visą kvartalą užimančiame komplekse veikė Vidaus reikalų valdyba.


Vidaus reikalų valdyba. Priestato nuotrauka iš 1988 m. „Klaipėda. Mažasis vadovas“

Klaipėdos miesto gide „Klaipėda. Mažasis vadovas“, sudarytame Prano Martinkaus, apie šį pastatą užsimenama vos vienu sakiniu, „Neogotikos elementų (laiptuotas fasado frontonas, originali ornamento juosta virš pirmojo aukšto ir kt.) turi 1890 m. pastatyti buvę teismo rūmai Jūros 1 (dabar čia įsikūrusi Vidaus reikalų valdyba).“

Daugiau pastato nuotraukų albumuose nepavyko aptikti, turbūt, dėl visiems gerai žinomo mito, kad sovietų sąjungoje nusikalstamumo nebuvo.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis


Kvartalo vizualizacija. Projektas „3D Lietuva“

Iki pat persikėlimo į naująjį pastatą Kauno gatvėje čia veikė Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas – pavadinimas kitoks nei sovietimečiu, bet paskirtis ta pati. Naujajame pastate susigrūdo du teritoriniai policijos komisariatai, migracijos departamentas bei VPK. Visi jų naudoti ir nugyventi pastatai perduoti valstybinei įmonei „Turto bankas“, kuriam iki šiol perimto turto parduoti nepavyksta. Viena iš išsikėlimo priežasčių – avarinė pastato būklė, silpniausia vieta – pastato stogas. Dėl šios priežasties pirmiausia buvo apleistas trečiasis aukštas.

Svarstoma galimybė pastatą Jūros gatvėje perduoti menininkams, tačiau aiškios vizijos iki šiol nėra.

Paskutiniais duomenimis viso komplekso pradinė kaina pakartotinose varžytynėse – 1,42 mln. eurų. Įdomu tai, kad be 4743,79 kv. m bendro ploto administracinio pastato galima įsigyti ir 20 kv. m šuns būdą, turinčią net savo unikalų statinio numerį! Visą parduodamą kompleksą sudaro: administracinis pastatas, garažas(-ai), įstaiginis pastatas, šuns būda, kiemo statiniai ir žemės sklypas.

Reportažas

Kaip mane užrakino areštinėje ir ar čia tikrai vaidenasi?

Laiko apžiūrėti kompleksą buvo labai nedaug, ramiai apgalvotas kompozicijas teko pamiršti, beliko tik pasimėgauti pašaudymu šen bei ten prabėgomis. Apsvaigęs nuo ramios saugiai nuo visuomenės rūsyje įrengtos areštinės atmosferos nuklydau į tolimiausią šiaurinį koridorių, o grįžęs atgal radau užrakintas metalines išėjimo duris. Kažkodėl bevaikštinėjant buvau įsitikinęs, kad esu ne vienas, nes gretimose kamerose girdėjau balsus bei durų varstymą, bet nieko panašaus – likau vienas. Ar man vaidenosi? Ar man vaidenosi?!!! Ne, man nesivaideno, nes bildukais, aitvarais, vaiduokliais ir visokio plauko lochneso pabaisomis netikiu ir viskam randu mokslinio ateizmo biblijos vertą paaiškinimą, bet jei tik pageidaujate, jei turite bent menkiausią norą tikėti, sakau jums – ten vaidenasi, ten konkrečiai vaidenasi! Praeidami pro šalį dėl visa ko sukalbėkit kelis „Sveika, Marija“ arba šliukštelkite švęsto vandens ant langų. Žmonės kalba, kad ne šiaip sau angelai sargai iš ten išsikėlė. O jie juk nieko nebijo…

Kaip viskas baigėsi? Pirmiausia pagalvojau, kad rūsyje šiek tiek vėsoka, o ir pats pastatas nešildomas, todėl nemokamos nakvynės galimybę atmečiau. Patikrinau duris – užtrukčiau metus, o gal ilgiau arba trumpiau, kol įsitikinčiau kuris plienas tvirtesnis – durų ar mano šveicariško peiliuko, todėl ši galimybė irgi buvo netinkama. Grotų taip pat nevalgau. Galop vienoje kameroje radau langą į vidinį kiemą, kurį pavyko atidaryti. Kieme per atsitiktinumą dar slampinėjo du menui neabejingi jaunuoliai ir mano gerklinis balsas suvirpino jų siera apsaugotus ausų būgnelius, siųsdamas signalą pakviesti sargą su raktais. Žemiškasis Šv. Petras netrukus atbarškėjo su entuziazmu ir raktų ryšuliu. Raktas netiko, durys niekaip nenorėjo būti atrakinamos… bet tiko kitas raktas. Po minutės jau uodžiau pavasarišką laisvės kvapą.


Jūros g., garažas su užrašu „Grossmann“


Policiją saugo policija


Komisariato kieme žaidžia saulės zuikučiai


Stoginė narvelio prižiūrėtojui


Langeliai be matematikos


Langelis paukščiukams lesinti


Einam į vidų. Pateikiam dokumentus


Tonizuojantis koridorius


Dirbti čia


Sako, čia ginklus saugojo


Lubos!!!


Per langą braunasi pavasaris


Nuo pat vaikystės žavėjausi įstaigų spintomis per kurias galima kažkur nueiti


Pavyzdžiui, į laiptinę centriniame korpuse


Autentiškiausia interjero detalė. Net KPD savo duombazėje užfiksavo


Durys, durys, durys…


Kas čia, kur čia


Tai jau tikrai


Dabar barkodas ant bangos


Ten toliau – silpnas stogas


Mediniai bajeriai


Pastatė į kampą


Einam į areštinę


Saulėtas priimamasis


Petro raktai


Labas rytas, – sako saulės spinduliukas


Klientų saugumas – svarbiausia


Šeimyninis numeris


Padėti bombikę galima nenutraukiant įdomaus pokalbio


Jaunavedžių apartamentai


Vienišiaus kampelis


Baldų komplektas „Atviras pokalbis“. Tvirtinamas prie grindų


Trijų žvaigždučių patogumai


Dažnas klientas turėjo menininko gyslelę


„Mildą kaip nuluptą pažįstu, bet dešinė ranka kažkaip užkrito…“


Sako, žalia spalva ramina…


Dušo belaukiant


Tada aš supratau, kad mane užrakino…


Dar sporto salė yra. Krepšinio šalis juk, tik kamuoliai – futbolo


Gelbėtojas Petras

P.S. Norėdamas aplankyti šį dvasingą objektą per dieną motociklu nubirbiau 765 kilometrus (trūko vos 2 km iki asmeninio dienos rekordo), į Vilnių grįžau 1 val. nakties, esant -2 laipsnių temperatūrai. Ką daryti greitkelyje norint tokiomis sąlygomis nepavirsti į ledo gabalą ir nebūti lėtai judančia kliūtimi? Išsirinkti vilkiką ir atkakliai vilktis jam iš paskos. Man pasisekė pagauti vilkiką be priekabos, kuris nulydėjo iki pat sostinės. Šios dienos nepamiršiu labai ilgai. Faktas.

Informacijos šaltiniai

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 2 comments
  • vardas
    Atsakyti

    Čia žinoma tik mano nuomonė – bet ant nuotraukų aš jokios filtro, efekto nedėčiau. Dabar gražu – po metu jau nebe, po penkių jau kita mada. Manau gražiausios nuotraukos būtų originalių spalvų. Tokios nuotraukos turės didžiausią išliekamąją vertę.

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Puikiai suprantu ir visiškai sutikčiau, jei čia būtų žinių portalas ar duomenų bazė, bet šiuo atveju visas tinklalapis yra tik vieša mano asmeninė erdvė saviraiškai, todėl ir tekstai ne visada rimti, ir fotografijos pablukusios.

Leave a Reply to Nieko NaujoCancel reply