Kauno tvirtovė. III fortas

Autorius:
Kategorija: Kauno tvirtovė
Trumpa „Kas Vyksta Kaune“ žinutė apie forte išsiliejusius teršalus priminė, kad ne taip seniai čia lankėmės, o susiklosčiusios aplinkybės ir nugaišę šikšnosparniai leido sudėlioti gan įdomų rašinį apie gyvūnų gelbėtojus ir forto prižiūrėtojus.

Šikšnosparniai tepaluose

2018-02-18 12:33 „Kas Vyksta Kaune“ pranešė: „Sekmadienį, po vidurdienio, kauniečiai sako Trečiajame Kauno forte pastebėję specialiųjų tarnybų brigadas – įvykio vietoje ir policija, ir ugniagesiai. Susisiekus su policijos pareigūnais paaiškėjo, jog pranešimas apie nelaimę minėtoje vietoje iš tiesų gautas. Pranešta apie statinę, iš kurios bėga tepalai. Pirminiais duomenimis, dar nežinoma, kad (kas) šio įvykio kaltininkas. Šiuo metu specialiosios tarnybos dirba nelaimės vietoje bandydamos pašalinti tepalų bėgimo šaltinį, kad aplinkai netektų patirti didelės žalos.“ 2018-02-18 18:06 įstaigos „Lesė“, užsiimančios gyvūnų globa ir priežiūra, padalinio „Laukinė Lesė“ vadovas Karolis Kulikauskas FB anketoje pasidalino trumpa žinute, kad ėmėsi aktyvių veiksmų gelbėti šikšnosparnius. Beje, Kauno tvirtovės III-iasis fortas nuo 1991 m. yra paskelbtas Naujosios Fredos teriologiniu draustiniu. Paprasčiau kalbant, tai yra šikšnosparnius saugantys zoologiniai-teriologiniai draustiniai, kurių kiekvienas turi savo nuostatus, apribojančius naudotojų ūkinę veiklą ir užtikrinančius šikšnosparnių apsaugą. Štai čia situacija tapo tragikomiška. „Kauno tvirtovės parko“ direktorius Valdas Rakutis griebė žmonos telefoną, ir vietoj to, kad skubėtų į įvykio vietą, lyg nukritęs nuo obels „Lesės“ atstovams Captain Obvious stiliumi pagrūmojo, kad „Negalima žadinti šikšnosparnių, jie paskui nebegali maitintis ir žūsta.“ ir pridūrė, kad išsimiegojęs skubės kažką daryti, bet, jei šikšnosparnius gelbės dabar, visi numirs: „Rytoj ryte skubiai vykstame į vietą ir darysime, ką galėsime, bet jeigu „išgelbėsite” kokį 30, tai visi ir numirs, nieko nepadarysime.“ Taip ir įsivaizduoju situaciją: skęsta laivas, žmonės apatiniuose deniuose jau nebeturi kuo kvėpuoti, vanduo tuoj pasieks kajučių lubas, o kapitonas staiga gelbėtojams liepia nežadinti miegančių, nes visi mirs; ryt atsikėlęs skubės kažką daryti. Profesoriui Rakučiui netruko paantrinti skambiai pasivadinusios „III forto įgulos“ vadas Ovidijus Jurkša, liepdamas be leidimo nekelti panikos: „O žinote kad landžioti forte požemines galerijas landžioti negalite , kelti panika taip pat kuriai pagrindo nėra, juolab be leidimo“. Rašybos nekomentuosiu, paprašysiu klaidas ištaisyti sūnaus trečioko. Galų gale, susiklosčiusi situacija neliko nepastebėta ir 2018-02-19 LNK žiniose pasirodė reportažas, kuriame kalbinamos abi pusės, tiek savanoriai gelbėtojai, tiek teritorijos valdytojai-prižiūrėtojai. Kaip įprasta dabartinėms žiniasklaidos priemonėms, įvykį yra būtina hiperbolizuoti, todėl, siekiant, kad žiūrovas neperjungtų kanalo, ramiu veidu informuojama jog „teršalai pražudė šimtus retos rūšies šikšnosparnių“, nors tikslus žuvusių šikšnosparnių kiekis nėra žinomas. Toliau melagingai reportaže teigiama, jog statinė, iš kurios išsiliejo teršalai jau seniai aplinkosaugininkams kėlė įtarimų, o teršalai išsiliejo tik šeštadienį (vasario 17 d.). Deja, nėra taip. Man pirmiausia kyla klausimas, kodėl nieko nebuvo daroma sumažėjus vandens lygiui puskaponierio kazemate, nors galima spėti, kad jau ilgą laiką statinė guli apsemta vos iki pusės ir prieinama avint vien guminiais batais. Juo labiau, teršalai jau buvo išsilieję mums lankantis sausio 25 dieną ir tiek prie puskaponierio, tiek prie įėjimo į poterną, vedančią į puskaponierių iš forto kiemo, tvyrojo stiprus chemikalų kvapas, o tą pačią dieną forto įgulos vadas po fortą vedžiojo ekskursijų gidus. Toliau Valdas Rakutis, iš anksto nusimesdamas galimą kaltę, išrėžia patį prasčiausią šioje situacijoje įmanomą atmazą – „Šitas fortas dar mūsų parkui nepriklauso“, nors niekam ne paslaptis, kad III forto teritorija pradėta tvarkyti 2014-ais metais, jo priežiūrą vykdo „III forto įgula“, kuri yra VšĮ „Kauno tvirtovės parko“ padalinys, o pats V. Rakutis, vadovavo ar vadovauja tiek „Kauno tvirtovės parkui“, tiek VšĮ „Kauno tvirtovės projektai“, tiek asociacijai „Kauno Tvirtovė“. Balsas už kadro vėliau perduoda prof. Valdo Rakučio abejonę, ar dėl taršos ir nugaišusių gyvūnų bus įmanoma ką nors apkaltinti, neva teršalų talpykla buvo apsemta. Kad profesoriui būtų paprasčiau ieškoti kaltų, galiu apkaltinti jį patį, kaip VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ vadovą, nes LR teisės aktai numatyto atsakomybę ir už neveikimą, nes teršalai buvo išsilieję mažiausiai tris savaites, o vanduo kazemate nuslūgęs dar ilgesnį laiko tarpą. Jei mano pateikta informacija yra netiksli ar neatspindi tikrovės, būsiu dėkingas už komentarus, o jei kažką nepelnytai įžeidžiau, man tikrai nebus sunku atsiprašyti. Papildyta (2018-02-20) Situacija kontroliuojama, t.y. teritorija aptverta. (Wow! I mean WOW!) Teršalų surinkti neskubama, ugniagesiai siūlo laukti iki pavasario. Profesorius skaičiuoja, kiek kainuotų išsemti nenustatytus teršalus (neaišku ar tai mazutas, ar tepalas – matyt išsėmimo kaina skiriasi). Rasti 9 negyvi šikšnosparniai, o ne šimtai kaip skelbia LNK Žinios. Kauno marių regioninio parko vyriausiojo specialisto Giedriaus Vaivilavičius nuomone įvykiai vyko kiek kitaip: „Susidaro įspūdis, kad kažkas, prisirinkęs šikšnosparnių, iš kitų vietų juos ten sumetė.“ Plačiau: „Kauno Diena“ straipsnyje. Ši istorija dar nesibaigė, todėl bus įdomu stebėti kaip viskas baigsis.

Reportažas

Į trečią fortą nuvykome vedami smalsumo ir noro pamatyti kaip dar 2014 metais vešliais krūmais apsigarbanojusi teritorija pasiketė. Be abejo, apie išliejusius teršalus ir dvesiančius šikšnosparnius dar nieko nežinojome ir net neįtarėme. Vos priėjus vakarinėje pusėje užpiltą forto griovį, pasitinka tvorelės, lentelės ir nupjautos šakelės. Informacinis stendas. Jų forto teritorijoje ne vienas. Nesuprantu tik to 1/3 ploto užimančio maketo viršuje – sviestas sviestuotas. Vaizdas į kontreskarpinę sieną ir forto griovį. Dešinysis puskaponierius. Puskaponieriaus ambrazūra. Toliau keliaujame apledėjusia fosa link centrinio kaponieriaus. Beeidami diskutuojame, kodėl nišos po kontreskarpinės sienos arkomis yra atviros. Spėjimai du: pirma versija – jas išlaužė smalsūs lobių ieškotojai, antra – jos atsivėrė nuo artilerijos apšaudymo. Vėliau paaiškėjo, kad abu variantai teisingi, tik antras teisingesnis ir dažniau sutinkamas, nes siena ir buvo suprojektuota taip, kad amortizuodama sprogimą sienos viršuje arka susispausdavo ir sukeldama slėgį tiesiog išpūsdavo sienos plytas lauk. Centrinis kaponierius. Vis dar gerokai apsemtas vandens. Žvilgsnis į vidų. Ant sienų matosi buvęs vandens lygis. Ledas per plonas, kad būtų galima eiti į vidų. Sprogimo išversta kontreskarpinė siena forto rytinėje dalyje. Sovietinės „modernizacijos“ žymės? Kaip minėjau, lentelių forte tikrai netrūksta. Tačiau, mano nuomone, dauguma draudimų yra pertekliniai: nekask – užminuota, nelipk – nukrisi, nešiukšlink – prišiukšlinsi ir t. t. Taip ir norisi išlankstyti kastuvėlį. O kitose forto vietose kasinėti galima? Kas nedraudžiama, tas leidžiama? O štai ir nelaimingasis kairysis puskaponierius, kuriame išsiliejo teršalai ir ėmė dvėsti šikšnosparniai. Atidesni pastebės, kad vandens lygis čia buvo iki ambrazūros viršaus, t.y. apie metrą su trupučiu, nuo žemės paviršiaus. Juk toks vandens kiekis neišgaravo per naktį? Tai tik dar kartą patvirtina, kad profesorius net nemirkčiodamas pučia miglą. Užeikime į puskaponieriaus vidų. Dvokas stiprus, išsilieję teršalai aiškiai matomi. Nors statinės šiame kadre nesimato, ji guli kairiajame apatiniame kadro kampe. Nenorėčiau būti apšauktas melagiu, todėl įdedu ir teršalų šaltinio fotografiją. Užterštas vanduo prasigraužęs mažą lataką teka iš kazemato lauk. Keliaujame toliau. Žvilgsnis užkliūva už keistai sutrupėjusių plytų sienos. Vaizdas šiek tiek užburiantis, įskilimai formuoja keistą tekstūrą, lyg gėlių žiedai persipintų su plytų mūro raštu. Pasukame link kareivinių. Puskaponieriai virš kareivinių įrengti fortus modernizuojant. Vaizdas gana romantiškas, žiemiška migla, bet atidžiau pažiūrėjus matome išlaužtą kareivinių sieną ir įstatytus metalinius vartus. Dar vienas, su gausybe draudžiančių lentelių nesiderinantis dalykas – atvira elektros spinta su styrančiais aukštos įtampos laidais. Be įspėjimo „Nelįsk – užmuš“. Forto vartai. Vaizdą gadina penki dalykai: dvi kvailos lentelės, Robinzono Kruzo gaminta apsauginė tvorelė, šulinio detalė ir skardiniai vartai, kuriuos teks mokesčių mokėtojų lėšomis perdaryti, nes objektas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Amunicijos sandėlis. Amunicijos sandėlio kazematas. Man labai patinka plastiškos kazematų formos, nors tai gynybinis statinys ir visa tai suprojektuota ne dėl grožio. Puskaponierius. Modernizuotas įėjimas į poterną, vedančią į dešinįjį puskaponierių. Apsemtas puskaponieriaus kazematas. Būtų įdomu sužinoti kokiomis aplinkybėmis čia atsirado ši desantinė keistos konstrukcijos valtis. Trumpai apie valtį. Tai yra plokščiadugnė ДЛ-10Н modelio desanto valtis. ДЛ-10 tipo valtys buvo buvo plačiai naudojamos 1944-1945 metais karinėse operacijose forsuojant Dunojaus, Tisos, Vyslos bei Odros (Oderio) upes. Surenkama iš dviejų pusvalčių. Korpusas iš faneros. Keliamoji galia – 3 t. Talpina 25 žmones, kurių 5 – valties įgula. Amunicijos sandėlio laiptai. Fortų šuliniai – vieta, kur randama daugiausia istorinių artefaktų. Tiesa, juos valyti nėra labai paprasta. Žvilgsnis į šulinį. Su mielu noru leisčiausi į apačią, būtų įdomu. Nors forte be mūrų ne tiek daug originalių detalių, šis tas dar liko. Romantiški užkaboriai. Šimtamečiai kazematai visada sužavi juos tinkamai išplėšus iš tamsos. Keltuvų šachtos. Amunicijos sandėlis. Sprogimo užverstas įėjimas ir originalios durys. Susprogdintas amunicijos sandėlis. Čia apsilankymą ir baigsiu. Gaila, kad nesusivokiau tuo metu informuoti tarnybų apie išsiliejusius teršalus. Maniau, kad įgula žino ir tuo rūpinasi. Deja. Savanoriai forte nuveikė tikrai milžinišką darbą, tačiau forto masteliu kol kas tai tik šapelis skruzdėlyne. Suprantu ir norą turėti saugias patalpas kareivinėse, bet apsilankymo galimybės atsitiktiniam atvykėliui nelabai aiškios. Įgulai palinkėsiu kantrybės, supratimo, protingų bei apgalvotų sprendimų, kryptingos veiklos. Norėčiau, kad šis fortas taptų gyvu traukos objektu, o ne vieša erdve uždaromis durimis. Na, o pabaigai galiu nuraminti, kad būdami forto požemiuose elgėmės itin atsakingai ir nei vienas kietai įmigęs šikšnosparnis neprabudo.

Įrašai apie Kauno tvirtovę

Recommended Posts

Facebook komentarai:

Showing 10 comments
  • Robertas
    Atsakyti

    Straipsnio autoriui vertėtų pasidomėti šikšnosparnių biologija ir fiziologija. Tai padės kitame straipsnyje mažiau nusišnekėti.

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Gerb. Robertai, ką norėtumėte sužinoti apie šikšnosparnius? Klauskite nesidrovėdamas. Beje, mokydamas mane rašyti neatlikote esminio veiksmo – nenurodėte klaidingos informacijos ir nepateikėte tą įrodančių argumentų, todėl jūsų komentaras nieko vertas.

  • Šikšnosparnis
    Atsakyti

    Cituoju „teršalai jau buvo išsilieję mums lankantis sausio 25 dieną ir tiek prie puskaponierio, tiek prie įėjimo į poterną, vedančią į puskaponierių iš forto kiemo, tvyrojo stiprus chemikalų kvapas” – ar ne kiekvieno Lietuvos piliečių pareiga yra reaguoti į tokią situaciją nedelsiant, kaltinate žmones, savanorius, kad reaguoja tik per 12val. o pats nieko nesiėmėte 3sav. Ar nepagalvojote, kad gal būt tie šikšnosparniai būtų šiandien gyvi?

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Mielas anonime, jei skaitytumėte tekstą iki galo, rastumėte ir mano apgailestavimą, cituoju: „Gaila, kad nesusivokiau tuo metu informuoti tarnybų apie išsiliejusius teršalus. Maniau, kad įgula žino ir tuo rūpinasi.“ Jei atvirai, man net mintis nekilo, kad žmonėms, kurie forte būna bene kiekvieną dieną, situacija nebūtų žinoma ir jie visiškai abejingai lauktų pavasario tikėdamiesi, kad galbūt neįvyks jokia nelaimė. Toliau – aš nieko nekaltinu, nes aplinkybės nėra aiškios. Parašiau, kad galiu kaltinti patį vadovą, nes vadovas apie kaltę pats pirmas prabilo, lyg tai pakeistų situaciją.
      Jei jums patogu, kaltinkite mane, nes aš, vilnietis, pirmą kartą užsukęs į šį fortą nepadariau to, ką jau kuris laikas galėjo padaryti vietiniai.

  • Alvydas
    Atsakyti

    Vilnieti, ateity į fortą koją kelkite tik nuo balandžio iki rugsėjo. Ačiū.
    Su savo pasivaikščiojimais būtent šikšnosparniams gali būti jog pridarėte net daugiau žalos nei tie teršalai, nes žadinote ne tik tuos kelis buvusius toje užterštoje patalpoje, bet apskritai visus, kurie žiemojo visose paties lankytose patalpose.
    Lankytis teriologiniuose draustiniuose galima tik nuo balandžio mėnesio. Nuo rugsėjo iki balandžio lankytis ten griežtai draudžiama.

    http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/95550/kaip-padeda-siksnosparniams-gerai-issimiegoti

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Alvydai, jei norėjote pademonstruoti savo išmintį, jums beveik pavyko. Galiu patikinti, kad savo buvimu patalpos temperatūros nepakeitėme, o fotografuojant nenaudojome blyksčių, kurios ryškiais blyksniais galėtų prižadinti šikšnosparnius. Jei jums įdomu, esu susipažinęs ir su tuo, kaip ir kada specialistai vykdo šikšnosparnių skaičiavimą, todėl jūsų tėviškas komentaras labiau tinka trečiojo forto prižiūrėtojams, kurie tokios informacijos menkiau išsilavinusiems lankytojams nesuteikia. Laisvo ploto tinkamai informaciją pateikti jie turi, tik galbūt dar nelabai supranta, kur patys įsikūrė. Draudimas nėra švietimas, sukoncentruokite savo išmintį švietimui. Ačiū už rūpestį.

  • Alvydas
    Atsakyti

    Labai džiugu, jog esatę susipažinęs su skaičiavimo metodikomis, tik leiskite paklausti ar Jūs būdamas 3 forte skaičiavote šikšnosparnius vykdydamas kasmetį monitoringą kartu su Kauno mariu RP specialistais?..

    Temperatūrą galiu duoti ranką nukirsti kad tam kartui pakeitėte – atlikdami tyrimus prieš kelis metus patalpas matavome yapč jautria techniką – mūsų pačių buvimas laikantis kiek įmanoma daugiau atsargumo priemonių keitė patalpos temperatūra laipsnio dalių lygyje – šikšnosparniai ir tai jaučia. Bet koks užėjimas į tas patalpas žiemą, yra kenkimas ten gyvenančiai faunai. Faktas. Šikšnosparnių monitoringas yra vienintelis veiksmas pateisinantis žmogaus buvimą žiemą fortuose, nes nėra kito būdo kaip tuos žvėrelius skaičiuoti.

    Būkite sąmoningas ir žiemą pasieškokite kitų vietų, o nuo balandžio nors ir sunkiojo metalo koncertus galite rengti, nardyti landžioti ir t.t.

    O fortų prižiūrėtojai tai kitas klausimas, nes užgavėnių ir vasario 16 vieta tikiuosi ten buvo paskutinį kartą…

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Va dabar mes kalbame kaip suaugę. Šikšnosparnių neskaičiavome, jų apžiūra nebuvo mūsų tikslas, kazematuose ilgai neužsibuvome. Nepiktybiškai kaltas. Galime diskutuoti apie laipsnio dalies padarytą poveikį iki nukritimo, bet gal verčiau žiūrėkime į priekį, o ne atgal? Pirmiausia paklausiu, kaip atsitiktiniam žmogui žinoti, kad tai yra teriologinis draustinis, kad čia žiemoja retos šikšnosparnių rūšys, kad tai įpareigoja atitinkamai elgtis? Nėra jokių ženklų, jokių perspėjimų, jokios informacijos. Draustiniu paskelbti galima ir aikštę prie Seimo, bet nuo to niekas nepasikeis, jei visuomenė nebus tinkamai informuojama. Faktas – trūksta švietimo. Vietoj to, kad man grūmotumėte pirštu, papasakokite kaip iš miego būsenos prabudęs patinėlis gali sukelti domino efektą dėl natūralaus instinkto poruotis su dar miegančiomis patelėmis – efektas bus gerokai didesnis ir įsimins ilgiau. Nekalbama ir apie tai, kad prabudimas neįvyksta momentiškai, o didžiausias aktyvumas pastebimas 7-8 valandos po sudirginimo pvz., specialistų atlikto šikšnosparnių monitoringo (Thomas, D.W.). Tokių faktų viešai lietuvių kalba nepateikiama. Žmonės apie šikšnosparnius dažniausiai žino, kad tai pelė su sparnais ir mitą, kad jie gali įsivelti į plaukus…
      Jei galite skirti dar kelias minutes laiko, man labai smalsu, kaip LGF šviečia visuomenę aplinkosauginiais klausimais, kalbant konkrečiai apie I-IV Kauno tvirtovės fortus. Kokie LGF santykiai su VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“, kuri prižiūri šiuos fortus jau keletą metų.
      Na ir pabaigai toks pamąstymas: jei esamą informacijos apie teriologinius draustinius situaciją perkeltume į gatves, vairuotojams tektų patiems iš anksto ieškoti informacijos kurioje gatvėje galima važiuoti, kaip ir kokia kryptimi.

  • Alvydas
    Atsakyti

    Fortai: http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=382
    Panerių tunelis: http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=461
    https://www.delfi.lt/grynas/tv/vieta-i-kuria-draudziama-izengti-nufilmuota-mistiskiausiu-padaru-medziokle.d?id=77006825
    Švietimas: http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=219
    http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=224

    Pirmadienį suinteresuotos institucijos ir gamtosaugos specialistai susitinka su VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ suderinti kad VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ numatyti ir vykdomi darbai nekenktų ten žiemojantiem šikšnosparniams, nes hidrologinio režimo keitimas, renginiai žiemą, lankymo ribojimo hibernacijos metu neįgyvendinimas tikrai situacijos negerina…

    O dėl pamąstymo, tai analogas geras, tačiau tam, kad sėstum už automobilio vairo, turi išlaikyti teorinį ir praktinį egzaminą, gauti vairuotojo pažymėjimą, o vat saugomų teritorijų lankymo nuostatų (kurie įtvirtinti įstatymu lygiai taip pat kaip KET) prieš keliant į jas koją kažkodėl nėra… O galėtų būti bent jau kokia viena pamoka mokykloje, bet „Škėmos” „Drobulės” analizė kažkam atrodo svarbiau…

    Ateity siūlau pasekti LGF FB puslapį, informacija tinklalapiuose, televizijoje ar pan., nes periodiškai vyksta įvairūs renginiai, kurių metu galite sužinoti daugiau detalių apie gamtą, tame tarpe ir šikšnosparnius, kurie, kiek supratau iš Jūsų projekto aprašymo, turėtų būti nereti Jūsų palydovai.

    • Nieko Naujo
      Atsakyti

      Alvydai, labai ačiū už nuorodas.
      Džiugu, kad nors ir šiek tiek pavėluotai, bet ledai pajudės ir gamtosaugos specialistai susitiks su forto/-ų prižiūrėtojais.
      Spėju, kad jūsų organizacija turi pakankamai kompetencijos, galimybių ir galėtų paruošti pasiūlymą atitinkamoms institucijoms, kad švietimo programoje būtų skiriama bent šiek tiek daugiau dėmesio nykstančių ar žmogaus veiklos poveikiui jautrių gyvūnų rūšių išsaugojimui. Praktinės pamokos ar ekskursijos su gamtosaugos specialistais būtų nuostabu. Aš asmeniškai tokių galių neturiu, nes jau patyriau kiek pastangų, prašymų ir derinimo reikia vien norint legaliai iš „valstybės saugomo“ objekto išnešti šiukšles.
      Sėkmės darbuose! Tikiuosi, kada nors mūsų keliai susikirs ir galėsime pabendrauti gyvai.

Leave a Reply to Nieko NaujoCancel reply