Nebuvo vieną vakarą ką veikt – padėliojau nuotraukėles ir kažkas gavosi… Aišku šiais laikais būtų juokinga tai daryti rankiniu būdu. Į šitą mozaiką sutilpo 1551 čia publikuota nuotrauka, o jų šiuo metu jau yra arti 2000!
Visai neseniai suėjo lygiai metai, kai projektas „Nieko Naujo“ išvydo dienos šviesą. Nors nebuvo nei torto, nei žvakučių, jis buvo smagus, turiningas ir įsimintinas – išvykome į Latvijos pajūrį, Liepoją ir dar truputį toliau. Ne švęsti ir bokalų kilnoti, o „palandžioti“ ir užfiksuoti niekam daugiau ar mažiau nereikalingų objektų, Liepojos fortifikacijos likučių ir t.t.
Pirmas pažinties su nedideliu Arenzano miesteliu netoli Genujos vakaras. Pasakiška Ligūrijos jūra ir apleistas baras vaizdingoje pakrantėje – lietuviškai akiai – nesuprantamai keista.
Savaitgalį Suvalkijoje vyko šaudymo į lauko taikinius varžybos „Suvalkijos kubas 2011“. Į Menkupių karjerą suvažiavo geras pusšimtis šaulių net tik iš Lietuvos, bet ir kaiminynės Latvijos. Truputį pašaudžiau ir aš, šiek tiek pafilmavau.
Tiesiog negaliu nepasidalinti meniniu-dokumentiniu Tado Zuzevičiaus filmu, pirmiausia apie narus bei, pasak autoriaus, apie gamtą, ekologiją, aplinką ir požiūrį į tai. Šis filmas, tai 25 minutės nuostabių vaizdų ir tikrų, nuoširdžių filmo kaltininkų komentarų ir emocijų. P.S. Žiūrėti pasirinkus aukščiausią vaizdo kokybę ir naudojant geriausias turimas garso priemones.
Vasara baigėsi, naktis ateina greičiau. Planavome išnaudoti besileidžiačios saulės šviesą, bet mišką pasiekėm jau visiškoje tamsoje – tądien lyg užburtai viskas ėjo ne pagal planą…
Trumpa istorija, kaip netikėtai antrojo pasaulinio karo metų pašto ženklai su Vokietijos reichskanclerio atvaizdu atsirado mano namų lentynoje.
Antroje straipsnio dalyje apie S. Batoro trakto įtvirtinimus rasite antrosios iš keturių slėptuvių brėžinį ir nuotraukas. Be to grįšime į slėptuvę Nr. 3, taip papildydami foto medžiagą dar čia nepublikuotomis nuotraukomis.
Kad Viena – nuostabus miestas įsitikinau jau paauglystėje. Tada ekskursijos metu pamačiau gražiausius rūmus, pastatus, fontanus ir skulptūras. Šįkart įdomiau buvo pamatyti tai, kas niekada nebus įtraukta į turistinius gidus – Vienos lietaus nuotekų kolektorių ir pasivaikščioti jo tuneliu nusitęsusiu kilometrus po Austrijos sostine.
Turint laisvą pusdienį Austrijos sostinėje Vienoje, pakeliui į Italiją, neaplankyti karo istorijos muziejaus tiesiog nebuvo galima. Juo labiau, kad kažkur toli nuo centro trenktis nereikėjo – muziejus visai šalia garsiojo Belvederio, nors mes šiek tiek „pasivažinėjom“ metro ir autobusais iki priemiesčio ir atgal.
