Autorius: Nieko Naujo
Kategorija: Virtualus Muziejus Data: Hitleris. Pašto ženklai
Trumpa istorija, kaip netikėtai antrojo pasaulinio karo metų pašto ženklai su Vokietijos reichskanclerio atvaizdu atsirado mano namų lentynoje.
Trumpa istorija, kaip netikėtai antrojo pasaulinio karo metų pašto ženklai su Vokietijos reichskanclerio atvaizdu atsirado mano namų lentynoje.
Antroje straipsnio dalyje apie S. Batoro trakto įtvirtinimus rasite antrosios iš keturių slėptuvių brėžinį ir nuotraukas. Be to grįšime į slėptuvę Nr. 3, taip papildydami foto medžiagą dar čia nepublikuotomis nuotraukomis.
Kad Viena – nuostabus miestas įsitikinau jau paauglystėje. Tada ekskursijos metu pamačiau gražiausius rūmus, pastatus, fontanus ir skulptūras. Šįkart įdomiau buvo pamatyti tai, kas niekada nebus įtraukta į turistinius gidus – Vienos lietaus nuotekų kolektorių ir pasivaikščioti jo tuneliu nusitęsusiu kilometrus po Austrijos sostine.
Turint laisvą pusdienį Austrijos sostinėje Vienoje, pakeliui į Italiją, neaplankyti karo istorijos muziejaus tiesiog nebuvo galima. Juo labiau, kad kažkur toli nuo centro trenktis nereikėjo – muziejus visai šalia garsiojo Belvederio, nors mes šiek tiek „pasivažinėjom“ metro ir autobusais iki priemiesčio ir atgal.
Labai įdomus ir vertingas anų laikų filmukas apie tuo metu labai gerai įvertintą, tapybiškai suprojektuotą Vilniaus gyvenamąjį mikrorajoną – Lazdynus. Ypač rekomenduoju peržiūrėti tiems, kas negyveno socialistinėje santvarkoje. Filmuke yra ir trumpas interviu su fotomenininku Antanu Sutkumi. Kažin kiek jo žodžiuose tiesos, o kiek tiesiog to, ką reikėjo pasakyti?
Turbūt daugiau nei 60 metų kopų smėlyje pragulėjęs 128 mm kalibro priešlėktuvinio pabūklo „Flak 40” vamzdis 2011 m. vasaros viduryje grįžo į jam numatytą kiemelį, kuriame jis pirmąsyk sumontuotas 1944 m. vasarą.
Vos kelios dienos praėjo po tikro vasaros uždarymo – savaitę trukusios kelionės po dalį Europos. Kartu su nemaža grupe įvairaus amžiaus lietuvių keliavome į dviejų dienų pėsčiųjų žygį Italijos regione Ligūrijoje, aplankant Austrijos sostinę Vieną bei Vengrijos – Budapeštą. Iš anksto buvau nusiteikęs kelionę išnaudoti 200%, taip ir padariau.
Važinėjant siaurais Mažosios Lietuvos keliais, akis netyčia užkliuvo už ženklo, nukreipiančio į šiurpaus Vokiško pavadinimo belaisvių stovyklą. Vairas savaime pasuko gilyn į mišką.
Anksčiau dvarai būdavo neatsiejami nuo vietovės kultūrinio gyvenimo. Dabar neretas dvaras, tik skambus žodis apsukraus verslininko kišenėje, fiziškai nesulaukiantis jokio savininko dėmesio. Tokia liūdna realybė ir Bartkuškio dvare, kurio dabartiniai savininkai dosnumu ir sąžine, kaip matyti, nepasižymi.
Ėmė ir nugriovė. Be jokių ceremonijų. Už kultūros paveldą atsakingoms valstybinėms įstaigoms į šį reikalą (pastatą) riebiai nusispjovus. Ačiū skaitytojui kriviui už video!