Kol nebuvo 1971 m. pradėtos tiesti ir tik 1987 m. atidarytos automagistralės Kaunas-Klaipėda, iš laikinosios sostinės nuo 1939 m. metų pajūrį buvo galima pasiekti Žemaičių plentu. Vos už 700 metrų nuo šio kelio jau beveik keturis šimtmečius stovi Ariogalos (Čekuvos) dvaro rūmai.
Paskutinis pirmos dienos, pirmos 2011 m. kelionės į Latviją reportažas. Ši vieta jau aprašyta niekonaujo.lt, tik šįkart vaizdai kiek kitokie – iškart po trumpo pavasarinio lietaus kartu su dulksna atslinko naktis.
Trumpas panaktinėjimas ir dirbtinio apšvietimo bandymai prie vieno iš Verkių dvaro priklausinių – malūno – vandens kėlimo stoties.
Esame įpratę matyti baigiančius sugriūti, sudegintus, išardytus sovietinius karinius statinius. Vienas iš retesnių egzempliorių – nebaigta statyti slėptuvė.
Žaidimo S.T.A.L.K.E.R. „įkvėpti“ paaugliai ir jaunimas vis dažniau bando atkartoti ar patirti panašius pojūčius realiame gyvenime. Apie blogąją to pusę vakar įdomų straipsniuką paskelbė aktyvus rusų fotografas ir blog’eris Ilja Varlamovas. „Nieko Naujo“ taip pat smerkia bet kokią neigiamą veiklą apleistuose objektuose, turinčią įtakos jos būklei ar išvaizdai bei galimybei ateityje objektuose lankytis.
Sovietų okupacijos metu Liepoja buvo uždaras miestas, net aplinkinių kaimų gyventojams reikėdavo specialaus leidimo. Nieko keista, nes trečdalyje miesto gyveno vien kariškiai, viso per 26 000 žmonių. Karo uoste bazavosi 16 didžiulių povandeninių laivų (76-99 metrų ilgio). Kai kurie jų savo ginkluotėje turėjo ir balistines raketas. Jų elementus reikėjo kažkur saugoti ir paruošti. Taigi, šįkart […]
Fotoreportažas iš dviejų apsilankymų „Šaltojo karo“ palikimo griuvėsiuose – «Чусовая» (trijų šachtų) tipo balistinių raketų paleidimo komplekse netoli Vainiuodės, Latvijoje.
Taip II-ojo pasaulinio karo metu vadinosi didžiausia civilių koncentracijos stovykla, kurią naciai įsteigė Pabaltijy, 2 km už Salaspils miestelio, 18 km nuo Rygos. Tiesiog turistinis objektas, kurio praeitį šiuolaikiniam žmogui sunku suvokti.
Atsitiktinai aplankytas objektas netoli Lietuvos-Latvijos pasienio. Šios bazės vieta man buvo žinoma jau anksčiau, tačiau važiuojant pro šalį dar suabejojome: „Sukti? Nesukti?“ Užsukom. Trumpam. Tiesa, čia kažko itin įspūdingo nebelikę, nėra paliktų naikintuvų, bet pačio objekto istorija tikrai įdomi.
Pirmoji 2011 m. balandžio mėnesio ekspedicijos į Latviją stotelė – dar Lietuvos ribose – vertas dėmesio ir išsaugojimo, nebenaudojamas geležinkelio tiltas per Ventą netoli Mažeikių.
