Pro krūmų ir medžių užuolaidą rudenėjančios saulės menkai nušviesti blyksteli raudonų plytų lopinėliai. Tik privažiavus visai arti atsiveria visas didžiulio 130 metų laikotarpį menačio pastato grožis. Retai gyvenamas Latvijos kraštas laidoja niekam nepriklausančią mokyklą. Nors pastato būklė pakankamai gera, tačiau perspektyvos miglotos, nes čia, kažkokiame Latvijos užkaboryje, tiesą pasakius, nėra ką veikti. Nėra ir tiek mokinių, kurie kas rytą galėtų sudrumsti tylius mokyklos koridorius.
Šios mokyklos istorija pasidėjo tuomet, kada netoliese buvusios smuklės pašonėje įsikūrusios mokyklos patalpose ėmė stigti vietos. Buvo nuspręsta nugriauti senuosius pastatus ir statyti naują modernią mokyklą. 1881 metų balandžio 15 dieną buvo padėtas pirmasis pamatų akmuo. Įsivaizduojant tų laikų technikos laimėjimus, mokyklos statyba truko neilgai. Po metų, spalio 28 dieną mokykla atvėrė duris. Į pavyzdinės mokyklos atidarymą atvyko net Rusijos caro brolis Vladimiras. Pirmojo pasaulinio karo neramumai privertė mokyklą 1915 m. laikinai uždaryti. Karo metu ji nenukentėjo ir, jam pasibaigus, tęsė edukacinę veiklą. Kada mokyklos koridoriai nutilo visam sužinoti nepavyko.
Mokykla 1929 m.
Vaikštant aplink mokyklą ir jos viduje apima dviprasmiški jausmai. Ji kartu šalta, tuščia ir atstumianti, bet kartu kažkokia miela, jauki ir traukianti. Galbūt sienos prisigėrusios vaikų juoko, galbūt per daugelį metų susidėvėjusios medinės grindys skleidžia tą šiltą jausmą…
Kaip bebūtų, tikėjausi rasti kažko, kas primintų mokyklos laikus. Gal lentą ar suolą, kėdę ar liniuotę. Tačiau pastatas tarsi šluote iššluotas. Vienintelis įdomesnis radinys – Krasnojarsko hidroelektrinės statybų plakatas (kuris ten ir liko). Gal ir dar ką įdomesnio būtų pavykę rasti, bet toje palėpės dalyje tiesiog neįmanoma vaikščioti. Pirmas žingsnis vos nenuvedė mane aukštu ar dviem žemyn – lubų lentos, atstojančios grindis sugirgždėjusios stipriai įlinko, bet greita reakcija padėjo išvengti nelaimės.
Įėjimas į rūsį iš vidinio kiemo
Įėjimas iš vidinio kiemo
Vienas iš dviejų priekinio fasado įėjimų
Buvo ir gražu, ir praktiška – nemokama šviesa koridoriuje
Einam į vidų
Tyla ir tuštuma
Leidžiamės į rūsį
Rūsyje nieko ypatingo, tik kelios nedidelės patalpos ir gulinti sena spinta
Pirmo aukšto lubos ŠV dalyje
Toks vaizdas antrame aukšte
Vienas iš keleto identiškų kabinetų
Tokių jau senokai nebegamina
Kylam į antrą aukštą
Dar vienas kabinetukas
Salė su „krepšinio lanku“
Laiptai į erdvią palėpę
Palėpė
Vienas iš dviejų vienodų kabinetų
Bendras palėpės vaizdas
Atkreipkit dėmesį kaip išvaikščiotos grindys
Centrinė palėpės dalis
Įdomiausia ir pavojingiausia palėpės vieta, kur vos nenudardėjau žemyn
Radinys
Šiam plakatui – 49 metai
Mažas kambarėlis rytinėje palėpės dalyje
Ką čia veikė „dembeliai“?
Leidžiamės žemyn
Priekinis mokyklos fasadas
Mokyklos įkūrimo datą žymintis bareljefas
Už mokyklos stovi kiaura daržinė ir apgriuvęs tvartas
Paskutinis žvilgsnis į mokyklą
