Visi žino šią frazę vienaskaitos forma. Šiame įraše – trys istorijos apie nelaimingus laivus. Vienas plaukioja kopose, kitas įsikibęs į apleistą prieplauką, trečias tai panyra, tai išnyra iš paplūdimio smėlio pagal jūros nuotaiką. Rasti ir užfiksuoti juos buvo nepakartojama patirtis, kurią čia ir aprašiau.

Tarnava – turbūt vienintelis dvaras Lietuvoje, kurio rūmai turi tokį ryškų tautiškumo simbolį, išstovėjusį iki šių laikų – bokštą su Gediminaičių stulpais pačiame viršuje. Tačiau niekas niekur nerašo kas, kada ir kodėl tokį bokštą prilipdė prie rūmų. Juk dauguma dvarų klestėjo Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, Tarnava – ne išimtis.

Pirmiausia pabandysiu apibrėžti kas yra tas „Parako kvartalas“. Tai – viena seniausių karinių teritorijų Vilniaus miesto centre, dar vadinta Parako miesteliu. Jos istorija siekia du šimtmečius, o galbūt ir dar daugiau. Ir būtent šiemet, 2021 metais ji buvo galutinai sunaikinta. Likęs vienintelis statinys, be abejo, netarnaus jokioms karinėms reikmėms.

Nebūsiu pranašu, bet panašu, kad Lietuvoje olimpinio sporto reikalai klostosi ne per geriausiai. Krepšinio aikštelėse iki vėlumos trepsi nebent senstelėję jaunuoliai. Apie futbolą geriau nekalbėti – net ir sostinėje iš vieno daugiabučio komandos nesurinktum. O štai Nemuno krašte savivaldybė ir jai priklausančią sporto bazę buvo tiesiog užmiršusi. Nes va taip būna…

Lietuvoje nebeliko miestuose ir miesteliuose ilgas plienines nosis atstačiusių tankų, iškilmingai nutūpusių ant betoninių pjedestalų. Ne vieną jų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išsivežė besitraukianti sovietų kariuomenė. Tačiau keletas eksponatų dar liko. Vienas jų – Dirvonėnuose, Šiaulių rajone.