Prieš jūsų akis – ramioje Oderio žiočių įlankoje plūduriuojantis 86 metrų ilgio metalo laužas. Regis, niekuo neypatingas. Povandeninis laivas ir tiek, didelio čia daikto. Kiekvienas save gerbiantis tvenkinys tokį turi. Gal kiek glumina jo pavadinimas – lyg rusiškas, lyg vokiškas. Kiek giliau pakapsčius, paaiškėja, kad toks – vienintelis ant mūsų skriejančio, švelniai suploto rutulio!
Taigi, pasikapstykim.
Šį cilindrą, apsiūtą papildomu sluoksniu metalo ir prifarširuotą visokiausiais laidais, vamzdžiais, ciferblatais, skalėmis, rankenėlėmis ir gyvenimu nusivylusiais dryžuotais driskiais aptikau lankydamasis bene labiausiai žinomoje slaptoje II-ojo pasaulinio karo nacių raketų gamykloje ir testavimo poligone – Peenemünde.
Rusiškas povandeninis laivas su vokišku U461 Vokietijoje? Kažkas čia ne taip. Iš tiesų, šį povandeninį laivą rusijoje tiesiog taip, kaip kopūstą krautuvėje 1994 metais įsigijo privatus asmuo. Maždaug:
– Guten morgen, man du povandeninius laivus.
– Privet, neturim.
– O jei randu?
– Na gerai, yra vienas.
– Danke, supakuokit.
Šlakelis istorijos
Tokio tipo povandeniai laivai buvo pradėti projektuoti maždaug 50-aisiais. Jiems suteiktas projektinis pavadinimas 651. NATO žvalgyba, matyt labiau poetiška, praminė šią klasę kodiniu pavadinimu Juliett. Jei rimčiau, NATO klasifikacija siekė neutralumo, paprastumo ir aiškumo, tačiau tai – jau kita tema.
Užsimota prištampuoti net 36, kai kur sakoma – 72, bet 1960—1968 laikotarpyje buvo pagaminta 16 vnt. tokio tipo laivų. Dauguma jų priskirti Šiaurinei flotilei. Bėgant metams laivai pabiro po visus sąjungos užkampius nuo Ramiojo vandenyno iki Juodosios jūros. Iširus sovietų sąjungai, vienas 651 klasės povandeninis atsidūrė JAV, dar vieną įsigijo dėdė Thomas Lamla ir išsigabeno į Vokietiją. Visi, išskyrus pastarąjį, bet įskaitant amerikietiškąjį, savo gyvenimo liniją baigė vienodai – buvo negailestingai supjaustyti kaip silkės ir priduoti į metalo laužą.
Modifikacija 651E
Norėdami išplėsti dyzelinių povandeninių laivų kovinį efektyvumą driskiai sumąstė į laivo užpakalį įkišti nedidelę pagalbinę branduolinę jėgainę ir mokslininko garbei apdairiai ją pavadino Doležalio kiaušiniu. Stovimos ovacijos. 5MW reaktorius suko turbogeneratorių, kuris teoriškai išspausdavo 600 kW elektros energijos.
Su tokia jėgaine vietoje įprastų akumuliatorių laivas po vandeniu, mokslininkų su dideliais akiniais skaičiavimais, turėjo sugebėti nuplaukti net 7000 jūrmylių. Ar realybėje tai buvo įgyvendinta, niekas nežino. Aišku tik tiek, kad su greitai išsikraunančiais akumuliatoriais, plaukiant vėžlio greičiu, po vandeniu buvo įmanoma išspausti 300–400 jūrmylių atstumą. Didesniems nuotoliams reikėjo naudoti dyzelį ir iškilti į paviršių arba naudoti snorkelį.
Vienintelį tokio tipo laivą 1993 metais numetė į kampą kažkur Murmansko apylinkėse, o dar po dešimties metų susmulkino.
Skaičiukai
- Ilgis: apie 85,9 m
- Plotis (maks.): 9,7 m
- Grimzlė: 8 m
- Vandentalpa:
- plūduriuojant paviršiuje 3200–3500 t
- panirus ~4300 t
- Įgula: apie 80–85 žmonės
- Sparnuotosios raketos: 4 × P-6, paleidžiamos tik iškilus į paviršių
- Torpedų aparatai: 6 × 533 mm, iki 18 torpedų
- Dyzelinių variklių galia: 8000 AG (du dyzeliniai varikliai)
- Maksimalus greitis:
- paviršiuje ~16 mazgų
- po vandeniu 14,5 mazgų
- Autonomija: iki 60 parų (praktikoje labai priklausė nuo režimo ir oro sąlygų)
Apsilankymas
Esu buvęs ne viename povandeniniame laive, bet tik šiame akys užkliuvo už korpuso ypatumo – pagrindinė dalis, tam, kad atlaikytų milžinišką slėgį po vandeniu, yra cilindro formos. Išilginį kiaušinio skerspjūvį povandeniniam laivui suteikia iš dalies kiauras išorinis kevalas.
Ar verta čia važiuoti?
Taip, kioske buvo gardžių sumuštinių su silke.
