„Atlanto siena“ – didžiausio mastelio fortifikacinis projektas praėjusio šimtmečio Europos istorijoje, galintis konkuruoti nebent su prancūziška Mažino linija (pranc. Ligne Maginot). Statybos pareikalavo net 17 mln. kubinių metrų betono, 1,2 mln. tonų plieno ir kainavo 3,7 milijardus Vokietijos markių. Palyginimui, tai sudarė 5 % metinės Vokietijos plieno produkcijos bei sutapo su metiniu plieno kiekiu sunaudojamu tankų gamybai.
Viena iš Atlanto sienos dedamųjų, bene įspūdingiausia iš kranto erozijos paveiktų baterijų – Vigsø baterija Danijoje.
Ši pakrantės baterija priklausė Vokietijos armijai, pagrindinė įtvirtintos baterijos užduotis buvo ginti Hanstholmą nuo priešo išsilaipinimo Vigsø įlankoje. Baterija buvo ginkluota keturiomis prancūziškomis 10,5 cm lauko patrankomis, kurios galėjo šaudyti 11,5 km atstumu.
Iš 1945 m. inventorizacijos žurnalo įrašo galima teigti, kad bendras baterijos ginkluotės vaizdas buvo toks:
- 10,5 cm kalibro pabūklai – 4 vnt.
- 2,5 cm kalibro Flak pabūklai – 3 vnt.
- 8,1 cm kalibro granatsvaidis – 3 vnt.
- 5 cm kalibro granatsvaidis – 4 vnt.
- SMG 34 kulkosvaidis – 2 vnt.
- kiti kulkosvaidžiai – 9 vnt.
1945 m. sausį baterijos įguloje iš viso buvo 144 vyrai.
Statybos darbai čia prasidėjo 1941 m. spalį, o veiksmams baterija buvo paruošta neįtikėtinai greit – jau 1941 m. gruodžio 20 d. Tačiau iš pradžių įtvirtintas ruožas buvo įrengtas lauko stiliumi – su medinėmis kareivinėmis įgulai. Statybos tęsėsi dar ilgai. Pirmieji tvirti bunkeriai su 2 m storio sienomis ir lubomis buvo išlieti tik 1942 m. rugsėjį; paskutiniai – 1944 m. gegužę. Baterijoje iš viso buvo pastatyti 46 betoniniai bunkeriai, iš kurių 24 su dviejų metrų storio sienomis ir lubomis.
Net ir vokiečiai retkarčiais apsiskaičiuoja. Jau karo metu pakrančių erozija pasirodė esant didžiule problema, todėl 1944 m. rudenį priešais bateriją buvo pastatyta betoninė apsauginė siena. Tačiau ir ją jūra netruko sunaikinti. Tiesa, vakarinę jos dalį vis dar galima pamatyti iš paplūdimio atoslūgio metu arba ramiu oru.
Kovai su nesutramdoma jūros stichija buvo panaudotos net trinkelės, tačiau toks sprendimas pasirodė ne itin veiksmingas.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pakrantės erozija ties Vigsø nuplovė apie 140 m pakrantės. Dėl to didžioji dalis baterijos bunkerių dabar skendi vandenyje arba yra išsibarstę paplūdimyje.
Pikantiška detalė
1971 m. Vigso baterija pasitarnavo kaip filmavimo aikštelė lengvo turinio veiksmo komedijoje „Olsen-Ganden i Jylland“ – Olseno gauja Jutlandijoje. Negalintiems atsilaikyti prieš karo istoriją, fortifikaciją, senus automobilius, siaurąjį geležinkelį arba nuogus papukus, rekomenduoju susirasti šią kino juostą ir maloniai praleisti ilgesnę pietų pertrauką.
Fotoreportažas
Atsibeldėme čia keliaudami aplink Baltijos jūrą ir tikrai nenusivylėme. Beribiai šviesaus smėlio Danijos paplūdimiai ir liūdną istoriją primenantys gelžbetoniai inkliuzai – puiki vieta paganyti akis ir pasimėgauti jūra.
