Pradėkime nuo pagyrų – tai vienas seniausių aviacijos muziejų ant mūsų rutulio. CNN jį įtraukė į geriausių pasaulyje sąrašą. Kolekcija įspūdingo dydžio – neužteks ir visos giminės pirštų eksponatams suskaičiuoti.
Tęsiant pagyras, muziejus įsteigtas 1964 metais, uždarius vieną seniausių karinių aerodromų pasaulyje. Čia gausu ne tik sovietinio, šaltojo karo laikų palikimo, bet ir retų egzempliorių, kilusių į dangų dar iki I-ojo pasaulinio karo.
2010 metais buvo atvertas naujas modernus brutalistinių bruožų turintis lankytojų centras. Vis daugėja pilnai restauruotų eksponatų.
Mano asmenine nuomone šį muziejų ne verta, o būtina aplankyti. Žemiau pamatysite tik nedidelę dalį ekspozicijos erdvių ir eksponatų. Vykdami čia, apsilankymui numatykite bent keletą valandų. Prabėgti per pusvalandį tikrai nepavyks.
I-ojo pasaulinio karo ekspozicija – sąlyginai nedidelė, bet eksponatai mūsų laikais atrodo labai egzotiški. Pvz., tik čia, Krokuvoje galima pamatyti vienintelį išlikusį LFG Roland D.VI fiuzeliažą (orlaivio korpusą) – tokių kovinių lėktuvų pirmojo pasaulinio karo pabaigoje vokiečiai pagamino vos 350.
Vienas man įspūdingiausių eksponatų visame muziejuje – atskirame angare nutupdytas Mig-19PM Farmer. Tai pirmasis pasaulyje masinės gamybos dviejų reaktyvinių variklių naikintuvas, peržengęs garso greičio ribą. Nuo pristatymo 1955 m. kovą iki 1968 m. buvo surinkti 2172 vnt. šių Mig’ų. Skaičius būtų kiek didesnis, jei priskaičiuotume gamintus Kinijoje ir Čekoslovakijoje. Tiesa, Kinijoje, jie buvo pakrikštyti Shenyang J-6.
Keleivinio lėktuvo PZL MD-12, taip ir nepasiekusio masinės gamybos fazės, versija, skirta aerofotografijai taip pat nebuvo sėkminga. Nors lėktuvą šiam tikslui produktyviai naudojo eilė TSRS respublikų bei Vengrija, Rumunija ir net Pakistanas, tačiau po katastrofos, kai dėl konstrukcinių uodegos trūkumų žuvo penkių narių ekipažas, orlaivio vystymas buvo sustabdytas.
Amerikoje pagamintus Douglas orlaivius sovietų karinėms jūrų aviacijos pajėgoms imta tiekti nuo 1943 m. kovo. Šiek tiek modifikavus jie buvo pritaikomi gabenti torpedas jūriniams taikiniams naikinti. Priartėjus prie taikinio per 600 metrų, torpeda būdavo paleidžiama iš 25–30 metrų aukščio.
Šis eksponatas užduoties neįvykdė, nes buvo sėkmingai pašautas.
Nagi nagi, ar kyla klausimas, kodėl amerikietiškas lėktuvas papuoštas nacių svastika? Toks oksimoronas iš tiesų slepia gana pikantišką istoriją. 1933 m. pavasarį Reicho Aviacijos Ministerijos pareigūnas informavo Hermann’ą Göring’ą, kad Ernst’as Udet’as (pilotas, vienas iš ankstyvųjų Luftwaffe kūrėjų) ieško pritarimo įsigyti porą amerikietiškų Goshawk lėktuvų bombų mėtymo pikiruojant treniruotėms. Göring’ui pritarus, 1933 m. spalį lėktuvai garlaiviu SS Europa buvo pristatyti į Bremerhaven uostą. Vienas šių lėktuvų dalyvavo aerobatinių pasirodymų metu 1936 metų vasaros Olimpinėse žaidynėse. Neįtikėtina, bet lėktuvas pergyveno II-ąjį pasaulinį karą ir galų gale buvo rastas Krokuvos apylinkių laukuose. Tai ir yra būtent šis lėktuvas!
Po II-ojo pasaulinio karo „teta Ju“ (Tante Ju – Junkers Ju 52) gamyba buvo tęsiama Prancūzijoje Junkers priklausiusioje kompanijoje Avions Amiot. Pasikeitė tik lėktuvo pavadinimas – Ju 52 tapo Amiot AAC.1 Toucan.
Kairiau LWD Zuch-2 (SP-BAM) matome labai pažįstamą II-ojo pasaulinio karo laikų amerikietišką, supersėkmingą ir universalų transporto lėktuvą Douglas C-47. Ir, deja, klystame. Tai – sovietinė jo kopija, Lisunov Li-2. Tokių driskiai prištampavo net per 5000 vnt.
Juokas juokais, bet šis nevykėlis yra labai išskirtinis. Tai vienintelis pasaulyje reaktyvinis biplanas, koks netobulas ir sunkiai valdomas jis bebūtų.
Kur toliau?
