Vienu sakiniu – kažkas tarp „Pjūklo“ (Saw) ir „Dėžinukų“ (The Boxtrolls).
Po gardžiausių gyvenime pusryčių vaflinėje tradicinių Talino namų kvartale, neplanuotai užklydome į galeriją „Fotografiska“, įsikūrusią atgyjančiame geležinkelio stoties kvartale. Neturėdami jokių lūkesčių buvome švelniai ir maloniai šokiruoti išskirtinės Roger’io kūrybos.
Groteskiška, savito „Ballen’eskiško“ stiliaus Amerikoje gimusio, į Pietų Afrikos respubliką emigravusio autoriaus kūryba apjungia teatrą, tapybą, piešimą ir fotografiją. „Jo piešiniai lyg iš akmens amžiaus“ – taip Roger’io piešinius apibūdino jo tapybos dėstytojas. Net nesistengsiu ieškoti epitetų, kad apibūdinčiau šio absurdo, siurrealizmo, primityvumo mišinio. Tai tikrai išskirtinė kūryba – žavinti, bauginanti, šlykšti ir įtraukianti. Koks geras atsitiktinumas.
Paroda „Pasaulis pagal Roger Ballen“ yra autoriaus darbų retrospektyva, apimanti ne vieną kūrybos laikotarpį.
Akistata su autoriumi ekspozicijos pradžioje buvo labai keista ir kiek nepatogi, kitaip tariant awkward. Jis sėdėjo ant besisukančios aukštos kėdės visiškai nejudėdamas. Tiesą sakant, keletą ilgų sekundžių nesupratau kas vyksta. Po to dašuto, kad tai – vaškinė figūra. Išpildyta taip kruopščiai, kad net mažyčiai prakaito krisleliai atspindi aštrią šviesą. Kiekvienas plaukelis, kiekvienas odos milimetras… Uch… tas Ballen’as.
