Pro kino teatrą „Daina“ Kaune kasdien prarieda tūkstančiai, bet jau aibę metų čia nėra nei kino, nei lankytojų. Daugelis net neįsivaizduoja koks likimas laukia šio modernizmo grynuolio. Pabandykime išsiaiškinti.
„Daina“ jau seniai papuolė į mano akiratį ir buvo pažymėta vienu iš šimtų smeigtukų žemėlapyje, kuriame žymiu dominančius objektus. Vieną dieną sulaukiau staigmenos – gavau asmeninį kvietimą čia apsilankyti. Tokios progos negalėjau praleisti, nors iš visų spaudė deadline’ai ir neužbaigti projektai.
Kino teatro istorija
Žiūrint į prastą dabartinę būklę, būtų galima pamanyti, kad tai koks nors tipinio projekto sovietinis kino teatras, tačiau jo istorija prasideda 1936 m. vasario 15 dieną. Tada sparčiai besiplečiančiame tarpukario Kaune duris atvėrė tuo metu pats moderniausias šalyje 614 vietų kino teatras, specialiai suprojektuotas garsiniams filmams rodyti. Aplodismentų nusipelno inžinierius Antanas Breimeris ir architektas Stasys Kudokas. Jie itin sumaniai netaisyklingos formos sklype pastato tūrį įpynė į estetišką, simetrišką ir solidžiai kuklų priekinį fasadą, kuris nepastebimai paslepia ne tik šlaitinį stogą, bet ir nesimetriškas bei stataus kampo su priekiniu fasadu neturinčias pastato vidaus erdves. Lankytojų komfortui tokių patogių krėslų kaip šiais laikais nebuvo, tačiau buvo išspręsta dažnai pasitaikanti bėda – tinkamos ventiliacijos nebuvimas. Tam tikslui palėpėje sumontuota galinga ventiliacijos įranga. Kaip muses prie… Ne… Kaip mašalus prie žibinto, klientus viliojo naujoviškas neoninis fasado apšvietimas. Sako, ir bilietai buvo nebrangūs.
Lydima sėkmės, akcinė bendrovė „Daina“ po dviejų metų pagal panašų projektą ėmė statyti kino teatro dvynį Šiauliuose. Fasadus regis skiria tik pirmo aukšto langų forma. Kokios priežastys lėmė kino teatro virsmą dramos teatru, nežinau. Gal to meto šiauliečiams per modernu buvo judantys garsiniai paveikslėliai. 2014–2015 m. vykdant rekonstrukciją, subjaurotas modernistinis teatro fasadas.
Grįžkime į Kauną. Po antrojo pasaulinio karo kino teatras buvo nacionalizuotas, tačiau iki pat nepriklausomybės atkūrimo sėkmingai veikė ir džiugino žiūrovus. Veikla nutrūko kino teatrą privatizavus. Kaltų ieškoti nereikia, daugelis pamena tuos chaoso kupinus laukinius 90’uosius. Pastate kurį laiką veikė kilimų parduotuvė. Bandyta čia įsukti kazino verslą, tačiau viskas net neprasidėjus baigėsi teismuose. Benamiai, gaisras, rastas negyvo žmogaus kūnas – paskutiniai ryškesni įvykiai buvusiame moderniausiame šalies kino teatre.
– O kokia gi jo laukia ateitis? – manęs paklausė berniukas. Iš akies, sakyčiau, kokių 9 metų.
Liaudies išmintis byloja: neperšokęs per griovį, nesakyk op. Bet tris kartus per petį nusispjovęs, galiu deklaruoti mažai kam žinomą naujieną. Pastatas išties turi naują geros valios šeimininką, kuris pasiryžęs savo verslo sėkme dalintis su miestu ir pastatą prikelti naujam gyvenimui. Neoficialiais duomenimis iš oficialių šaltinių žinoma, kad po kruopščios rekonstrukcijos buvęs kino teatras taps kultūros erdve su iki 1000 stovimų vietų sale. Žinoma, informacija nepatvirtinta ir kaip sakytų Arestovičius – taip kalba mūsų priešai.
O dabar apžiūrėkime kaip „Daina“ atrodo iki prasidedant darbams.
Atkreipkite dėmesį į netaisyklingą tambūro formą. Taip yra dėl to, kad pastatas su priekiniu fasadu neturi stataus kampo. Tokį sprendimą akivaizdžiai paaiškina netaisyklinga sklypo forma.
Galimai tarybinių pertvarkų metu pastate atsirado keistų, neaiškios paskirties erdvių. Į vieną šiaip ne taip įsiropščiau. Nes, kodėl gi ne?
Šis išraiškingas užrašas, pasirodo nėra toks originalus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Arba antro. Ne paslaptis, kad absoliučiai identišku šriftu išrangytas užrašas ant tipinio projekto kino teatro „Dainava“ Alytuje. Ne tragedija, bet įdomu.
– O tai kaip atrodė originalus modernistinis užrašas? – neatlyžta berniukas.
Va, taip! Mano subjektyvia nuomone jis labiau dera prie pastato formų, bei pratęsia ovalių langų ertmių ritmiką.
– O kurį užrašą matysime po rekonstrukcijos?
Gal jau užteks, berniuk?
