Šį įspūdingo dydžio objektą pasidedu į didžiausių netikėtų atradimų sąrašą. Nebuvau apie jį nieko skaitęs, net važiuodamas ir apsistojęs greta jo neturėjau jokio įtarimo apie jo egzistavimą. O, pasirodo, čia veikė didžiausia III-iojo reicho priešlėktuvinės artilerijos mokykla, lankėsi Hitler’is, Göring’as, Mussolini’s. Vėliau driskiai okupantai treniravosi tankais, šnipinėjo, žiūrėjo kiną ir turškėsi baseine. Kodėl jis vis dar apleistas?

Pusiasalio geografija ir ankstyvoji istorija
Kas tas Wustrow? – klausia devynių-dešimties metų berniukas. Savaime aišku, kad tai ne koks nors smėlio iškyšulys gudriai pasislėpęs tarp Klaipėdos ir Palangos. Šis įdomus ir ribotai lankomas, maždaug 10 km ilgio ir apie 1050 hektarų ploto kampelis pakavotas vokiškoje Baltijos jūros pakrantėje. Lyg koks kleckas tarp atviros jūros ir seklios, vėjų glostomos Salzhaff įlankos. Pavadinimo kilmė siejama su slavišku žodžiu ostrov – sala. Nesiginčysiu, nes, iš tiesų, ši vieta buvo sala, vėliau natūraliai susijungusi su žemynu smėlio nerija. 1872 metais siaurą, vos 50 metrų pločio jungtį audra pralaužė ir vėl atskyrė nuo žemyno. Po šio įvykio vienintelis kelias į pusiasalį buvo sutvirtintas pylimu. Plojimai.

Žmonės čia kūrėsi dar iki pirmo Wustrow paminėjimo kokiuose tai analuose 1273 m. Jie vertėsi žemdirbyste, augino gyvulius, žvejojo ir, akivaizdu, neturėjo nei televizijos, nei interneto. Kaimyninis Rerik, kuriame mes buvome apsistoję, anais laikais vadintas Alt-Gaarz, jau XIX a. pabaigoje pradėjo traukti poilsiautojus savo smėlėtais paplūdimiais, o pats Wustrow net iki šių dienų išliko beveik nepaliestas turizmo. Iki pusiasalio militarizavimo čia veikė tik keli ūkiai, paskutiniai žemių savininkai buvo mums nieko nesakančios von Plessen giminės atstovai.

Flakschule. III reicho priešlėktuvinės artilerijos mokykla / 1933–1945
Čia prasideda visi įdomumai. 1933 m. vasario 17 d. nacistinės Vokietijos Reichsvero ministerija gražiuoju ir be pasirinkimo įtikino von Plessenų šeimą parduoti pusiasalį už 1,4 mln. reichsmarkių. Nedelsiant buvo pradėta statyti didžiulė priešlėktuvinės artilerijos mokykla – Flakartillerieschule I (FAS I). Oficialus atidarymas įvyko vos po dviejų metų – 1935 m. kovo 28 d. Kraštovaizdis per keletą metų pasikeitė kardinaliai – čia išdygo kareivinės, mokomieji pastatai, šaudymo poligonai, aerodromas su angarais, naujos prieplaukos, dirbtuvės ir gyvenamieji namai. Šioje skuboje kokybės netrūko – kariams bei karininkams su šeimomis buvo pastatytas Rerik-West gyvenamasis rajonas, suprojektuotas pagal architekto Heinricho Tessenowo miesto-sodo principus, su moderniais butais, kino sale, sporto įrenginiais. 1937 m. atidarytas itin modernus uždaras baseinas su vandeniu. 1938 m. pusiasalyje jau gyveno apie 3 000 žmonių. Manoma, kad didžiausio užimtumo laikotarpiais jų galėjo prisikaupti ir iki 4 000. Populiarumo dailės srityje nesulaukęs Adolfas Hitleris į Wustrow užsuko bent du kartus: 1936 ir 1937 m.

Wustrow tapo vienu svarbiausių nacistinės Vokietijos priešlėktuvinės gynybos specialistų rengimo centrų. Buvo mokoma naudoti zenitinius pabūklus, aptikti ir sekti oro taikinius, koordinuoti artilerijos ugnį. Specialūs lėktuvai tempdavo taikinius virš Baltijos jūros, į kuriuos šaudydavo besimokantys artileristai. Mokykloje buvo ruošiami ir Italijos karininkai, todėl nenuostabu, kad pusiasalį apžiūrėti atvyko ir dėdė Benito Mussolini (1937 m. rugsėjo 26 d.). Nacių vadovybei tai buvo prestižinis karinis objektas, kuriame demonstruotos naujos ginkluotės ir technologijos. Antrojo pasaulinio karo metu kompleksas tapo sąjungininkų aviacijos taikiniu. Paradoksalu, bet 1943 m. liepos 25 d. priešlėktuvinės artilerijos mokykla buvo subombarduota, apgadinti pastatai, neapsieita ir be aukų. 1945 m. gegužės 2 d. pusiasalis be mūšio atiduotas Raudonajai armijai.
Norėdamas aiškiau susipažinti su šių pusiasalio pokyčių masteliu iš Bundesarhiv’o užsisakiau to laikmečio žemėlapių rinkinuką, bet jų teks palaukti. Tikiuosi kruopštieji vokiečiai nebus skūpi.

Militärbasis. Sovietų karinė bazė / 1945–1993
Po karo Wustrow trumpam pasikeitė – buvusiuose karininkų namuose apsigyveno pabėgėliai ir iš rytinių Vokietijos teritorijų perkelti žmonės. Neilgam. 1949 m. sovietų kariuomenė įsakė visiems vokiečių gyventojams išsikelti ir pusiasalį pavertė uždaru garnizonu. Čia ir vėl įsikūrė priešlėktuvinės artilerijos daliniai, tankų ir kitų karinių pajėgų įgulos. Nemažai vokiškų karinių statinių buvo nugriauta, jų vietoje pastatytos naujos kareivinės, garažai, sandėliai ir t.t.. Garnizone gyveno kariškiai ir jų šeimos, veikė parduotuvės, mokykla, kino salė ir kitos kasdieniam gyvenimui būtinos įstaigos. Wustrow tapo uždaru, nuo aplinkinio pasaulio beveik izoliuotu sovietiniu miesteliu.

Spionagevorposten. Šaltojo karo žvalgybos postas
Dėl geografinės padėties netoli Vakarų Vokietijos ir Danijos jūrinių prieigų Wustrow buvo svarbus ne tik kaip karinis poligonas, bet ir kaip žvalgybos punktas. Čia veikė sovietų Baltijos laivyno radijo žvalgybos ir ryšių padaliniai, turėję radarų bei radijo krypties nustatymo įrangą. Jie stebėjo Vakarų karinį aktyvumą ir ryšių signalus Baltijos regione. Feilerių knygos aprašyme taip pat minimas pusiasalyje veikęs KGB padalinys. Sovietai naudojo ir karinės maskuotės priemones: pastatė aerodromo valdymo bokštą bei išdėstė lėktuvų maketus, nors šioje vietoje veikiančio aerodromo nebebuvo. Tikrasis bokšto vaidmuo buvo artilerijos pratybų kontrolė. Žvalgybos infrastruktūra veikė iki Rusijos kariuomenės pasitraukimo 1993 m. spalio 18 d..

Kurorto projektas / 1993–2026
1998 m. pusiasalį už 12,5 mln. Vokietijos markių įsigijo NT investuotojo A. A. Jagdfeldo valdoma „Fundus“ grupė. Buvo tikimasi sukurti prabangų kurortą su viešbučiu, jachtų uostu, golfo aikštynu, poilsio namais ir atkurta istorine gyvenviete. Tačiau Rerik savivaldybė pasipriešino intensyviai plėtrai, visų pirma dėl papildomo automobilių eismo per miestelį. Ginčams įkaitus, 2004 m. savininkai parodė vidurinį pirštą ir uždarė pusiasalį lankytojams. Projektai liko neįgyvendinti, o daugelis pastatų neišvengiamai virsta griuvėsiais.
Dabar didžiąją Wustrow dalį pasiglemžė gamta. Čia gyvena galybė paukščių ir kitų gyvūnų. Nemaža teritorijos dalis gavo gamtos draustinio statusą. Investuotojai jau kiek ataušę, bet vis dar siekia dalies pusiasalio įveiklinimo, tačiau vietos bendruomenėje yra siūlančių jį išsaugoti kaip gamtos parką. 2025 m. buvo grįžta prie diskusijų apie galimybę istorinėje gyvenvietėje statyti turistinius būstus, bet vietos valdžia išliko nepajudinama ir toliau spyriojasi dėl susisiekimo problemų.
Šiuo metu yra galimybė Wustrow pusiasalį aplankyti su gidais, tačiau savarankiškas lankymas vis dar draudžiamas dėl nesprogusių šaudmenų ir pavojingos pastatų būklės.
Kaip čia atsidūrėme
Keliaudami per nuostabią šiaurinę Vokietijos dalį vienai nakčiai tiesiog sustojome atsitiktiniame pajūrio miestelyje. Kažkoks mažiukas kurortas, kuriame papuolė tinkamas stogas nakvynei. Išsikuitę vakariniam paslampinėjimui mėgavomės idilišku saulėlydžiu ir praktiškai tobula vokiška tvarka. Staiga kažkur tolumoje akis užkliuvo už kelių žalumoje skendinčių pastatų. Ir kodėl šiuo keliu žmonės važiuoja tik iki stovėjimo aikštelės? Tiek įtartinų dalykų… Užmetu akį į žemėlapį ir pats negaliu patikėti tuo, ką matau!
Kiek vėliau miestelyje randame mažą skelbimą apie turus, bet niekam nepavyksta prisiskambinti nei vakare, nei ryte. Laiko čia turime nedaug, tad kitą rytą tiesiog griebiu droną ir tyliai pakylu apžiūrėti ko šįkart nepamatysiu.
Tikiu, kad vieną dieną čia sugrįšiu.
PS Video – pabaigoje.
















Parašykite komentarą