Kauno tvirtovė. I fortas – šikšnosparnių karalystė | Nieko Naujo

Kauno tvirtovė. I fortas – šikšnosparnių karalystė

Data: 18 vasario, 2013

Pažintis su dar viena Kauno tvirtovės dalimi – pirmuoju fortu. Palyginus su neseniai aplankytu IV fortu, šikšnospanių čia, atrodo, dar daugiau. Ten kur tamsu, žiūrėk, kaba porelė. Žvilgteli į plyšį – net trys sulindę, tik ausys kyšo. Pasisuki kairėn – visa šeimyna keliais aukštais. Pasisuki į dešinę – tėtis šikšnosparnis plačiais sparnais apglėbęs du mažylius. Įkiši galvą į kokią angą, žiūrėk, vienas prieš akis saldžiai į ūsą pučia…

Forto panorama iš rytų pusės

Forto panorama iš vakarų pusės

Gyvena čia ne tik šikšnosparniai. Forto teritorijoje ramiai slampinėjo stirnų šeimyna. Parako sandėlyje pasitiko smalsi pelytė. Lyg to maža būtų, forto prieigose gyvena benamių pora, auginanti tris piktus šunis. Na, bent jau ant šlagbaumo užsirašė, kad pikti. Nepaisant nenustojančio amsėjimo, man pasirodė visai mieli. Pats dėdė benamis taip pat ne prieš pabendrauti.

Šikšnosparnių, kaip ir dera, neprižadinom. Sprogmenų, deja, taip pat neradom. Kur ėjom ten ir ledas laikė, o kur nelaikė ir nelipom.

Per daugiau nei šimtą metų fortas išgyveno daug. Vokiečiams šturmuojant Kauną gana taikliai buvo apšaudytas didelio kalibro sviediniais, sunku net įsivaizduoti, kokį pragarą turėjo išgyventi forto įgula. Sovietmečiu carinis paveldas rūpėjo mažiausiai, tad tuo metu fortui taip pat padaryta ne ką mažiau žalos. Šiuo metu „Turto fondas“, kaip ir kitais jam priklausančiais objektais, rūpinasi ne itin pavyzdingai.

Daug dviprasmiškų minčių kelia ir šikšnosparnių buveinių klausimas. Ką verta išsaugoti labiau: ar fortą, kaip paveldo objektą, ar šikšnosparnių populiaciją? Užmūryti angas prieštarautų paveldosaugos nuostatoms, įrengus grotas jas bemat išvagia marodieriai, palikti viską atvira taipogi nesaugu – ne dažnai, bet gana pastoviai čia susižaloja neatsargūs, neturintys būtiniausių saugumo priemonių piliečiai. Uždaras ratas… O teisingiausio sprendimo nėra. Kaip ir suinteresuotų gauti pakankamai lėšų ir fortą pritaikyti turizmui.

Trumpa forto istorija

Tai tipinio 1879 m. projekto fortas. Trys pirmieji fortai pagal šį projektą buvo statomi 1882-1887 metais. Vėliau kelis kartus modernizuojami. Modernizacijos metu buvo užmūryti fasinių parako sandėlių išėjimai į žemesnį forto pylimą, o fasadas paslėptas betoninio dvisienio viduje, taip pat jungiančio sandėlį su su iškastu vandens šuliniu. Virš užnugario kareivinių buvo pastatyti du puskaponieriai su šešiomis ambrazūromis (keturios šoninėje pusėje, dvi užnugario). Šie kazematai turėjo apsaugoti tarpus tarp gretimų fortų. Tarpiniai puskaponieriai su kareivinėmis buvo sujungti metaliniais laiptais (šiame forte jie neišlikę). Forto kiemuose ant aukštesniojo pylimo įrengtos nedidelės slėptuvės prieššturminiams pabūklams. Pirmajame forte mūrinė kontreskarpinė siena buvo pakeista į betoninę su technologinėmis galerijomis. Dalis galerijos matosi nuotraukoje aukščiau, dešiniau matoma mūrinė siena neišlikusi.

6 colių 120 pudų patranka ant aukštojo tvirtovinio lafeto, šalia jos 240 mm kalibro sviedinys

Pirmieji trys fortai labai nukentėjo Kauno tvirtovės gynybos metu. Didelio kalibro sviediniai I forte sugriovė kairiojo puskaponieriaus poterną, dalį centrinės poternos, kaponierių, kliudė kairįjį parako sandėlį. Kiaurai pramušė dešiniojo parako sandėlio perdengimus, bei kairiojo sparno kareivinių kazemato skliautą.

Sovietmečiu forte dalinai išardyti kareivinių fasadai, įrengti garažai, sandėliai.

Šiuo metu fortas apleistas. 2008 m. lapkritį forte buvo sunkiai sužalota 9 metų mergaitė, paspyrusi buteliuką su neaiškios kilmės turiniu. Jai buvo amputuota pėda.